Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2009/09. Teksto autorius: Artojas

Battlestations: Pacific (toliau — BP) turi būti Tavo PC tik tuo atveju, jei dievini strateginius žaidimus ir arkadinius imitatorius.

Situacija labai paprasta: BP realizmas nėra toks, kad pavadinčiau jį kariniu žaidimu (war game). Arkadinė BP dalis neskatina elgtis pramuštgalviškai, nes žaidime toks elgesys netoleruojamas. Nepaisant to, jis vis tiek smagus, tiesiog nėra skirtas tam, kad patenkintum savo aistrą kažkokiam žanrui. Battlestation: Pacific kur kas smagesnis, jei žaidi jį tada, kai iš tiesų nebežinai ko nori.

Strateginė dalis

Žaisdamas BP galėsi kautis vykdydamas istoriniais faktais paremtas misijas ar dalyvauti kampanijose. Pastarųjų žaidime lygiai dvi: JAV ir japonų. Abi jos paremtos istoriniais faktais ir realiais, tikrovėje vykusių mūšių duomenimis. Tiesa, tai nėra istoriškai tikslus žaidimas. Teisingiau būtų sakyti, kad kūrėjai surinko tam tikrus duomenis iš istorijos vadovėlių, o vėliau improvizavo perteikdami juos žaidime. Kitais žodžiais tariant, viskas vyko nebūtinai taip, kaip tu išvysi žaidime, tačiau gali būti beveik tikras, kad, pavyzdžiui, jėgų pusiausvyra realiame mūšyje buvo ganėtinai panaši.

Strateginėje žaidimo dalyje Tu valdysi visas atstovaujamos pusės pajėgas. Jei vykdydamas pirmąsias misijas tegausi paskraidyti lėktuvėliu, vėliau į mūšį vesi visas flotiles. Vieno mūšio metu gali tekti vadovauti kreiserio pabūklų baterijoms, nerti povandenine valtimi, kelti naikintuvų eskadrą nuo vairuojamo lėktuvnešio denio ir pačiam sėdėti tame naikintuve. Gali viso to ir nedaryti, o tiesiog vadovauti mūšiui stebėdamas taktinį žemėlapį. Tačiau tai yra žiauriai nuobodu, betkartu ir neišvengiama. Net ir tuo atveju, jei norėsi atitrūkti ir visą laiką skraidyti ar kalti iš toliašaudės artilerijos, tau prireiks DI pagalbos vykdant užduotis. Šios, be abejo, pasitaiko pačios įvairiausios, nuo taikinių naikinimo iki žvalgybos ar pėstininkų išlaipinimo. Vien dėl to žaidžiant BP reikia turėti stratego gyslelę. Prašom, jei ponas pageidauji, skraidyk tuo Zero ir mėtyk bombas, bet būk malonus, nepamiršk paaiškinti DI, ką turėtų daryti jis.

Arkadinė dalis

Kaip minėjau, galėsi valdyti bet kurį kovinį vienetą, būti eskadriniu minininku, povandeninės valties kapitonu ar flotilės flagmanu. Kovinių vienetų valdymas tikrai arkadinis ir dažniausiai žaidėjas priverstas užimti savotiškas kapitono artileristo pozicijas. Visi laivai valdomi nustatant eigą ir posūkio kampą. Pasukai vairą kelis laipsnius, nustatei eigą pirmyn ir Tavo kreiseris suka lankstu be jokios tolesnės priežiūros, tad Tu tuo metu gali pyškinti iš jo pabūklų, leisti torpedas ar tratinti priešlėktuviniais kulkosvaidžiais. Viskas paprasta, dauguma taikiklių net turi suflerius, kaip šaudyti į judančius taikinius.

Tas pats ir su aviacija. Pulteliu lėktuvai valdomi gan paprastai, pele gal tenka šiek tiek pavargti, tačiau skraidyti irgi galima.

Tai ko trūksta, kad žaidimas taptų pramuštgalviška „arkada“? Beveik nieko! Tiesą sakant, žaidimas toks ir būtų, jei ne tikimybė pataikyti. Tiek lėktuvas, tiek laivas gali atlaikyti, jei į juos pataikoma dešimtis kartų, o gali išlėkti į orą ir vos nuo vieno smūgio. Lėktuvų sparnai ypač pažeidžiami, o laivų kapitonai turėtų vengti pataikymo į kuro bakus ar šaudmenų sandėlius.

Ir dar viena smulkmena. Net ir pilotuodamas lėktuvą turi valdyti visą savo flotilę. Vadinasi lėktuvo valdymas ne toks ir paprastas ar arkadinis, juk skrisdamas ir šaudydamas dar bandai greitai klaviatūra suvesti nurodymus savo kariams.