Jeigu kada nors gatvėje išgirdę išrėkiamus žodžius „Ka-me-ha-me“, atsisuksite ir pamatysite vaiką lekiantį išskėstomis rankomis tiesiai į jus, nepagalvokite, kad iš vietinio psichikos centro pabėgo pacientai. Tai paprasčiausiai dar vieni vaikai, paveikti animacinio filmuko, kuris yra ypatingai populiarus visame pasaulyje – Drakonų Kova. Pirmus savo žingsnius jis žengė dar tais niūriais ir gūdžiais laikais, kai pas mus karaliavo „nenugalimoji“ ir „šaunioji“ Tarybinė sistema.

Tačiau kodėl aš visgi kalbu apie tai? Spėju, jog apie pagrindinį sąryšį tarp itin populiaraus filmuko ir super hito Japonijoje, tačiau pasaulyje žinomo tikrai menkai, žaidimo jūs nutuokiate lengvai. Apie tai jau rašėme ir ne vieną kartą. Pasikartosiu – tai genialus Japonų dailininkas Akira Toriyama. Jis beveik vienu metu sukūrė šiuos du hitus, o teisingiau būtų sakyti – suteikė jiems įvaizdį, todėl manau tai kuo puikiausiai išsklaido abejones, dėl panašumo. Jis būtinai turėjo skolintis savo idėjas.

Pirmosios minutės žaidime įtraukia ir nenori paleisti visą žaidimą. Toks yra magiškas Akiros talento pavyzdys. Iš pažiūros vaikiška ir šiuolaikiniame technikos amžiuje varganai atrodanti grafika, realiai savyje slepia daug gilesnių subtilybių. O jos grožis užburia ir verčia žaisti, žaisti ir dar kartą žaisti. Tik ar man to reikia?

Tikiu, kad daugeliui iš mūsų neteko galimybė susipažinti su pirmaisiais žaidimais pasaulyje ir pamatyti tai, kas pradėjo įspūdingą žaidimų rinką. Pamatyti ir patiems pajusti yra neįkainojama vertybė. Jau aštuntoji Dragon Quest, kurią į Lietuvą nešė ir vežė patys „Square Enix“, kas nelabai žino, priminsiu, jog tai yra tie patys vyrukai kurie ne tik sukūrė šį žaidimą, bet yra atsakingi už kitą garsią frančizę – Final Fantasy, suteik mums galimybę ne tik pačiupinėti puikiai sudėta japonišką RPG, bet ir pajusti senųjų žaidimų dvasią. Kadangi neskaitant naujos grafikos ir kai kurių sąsajos patobulinimų (kurie yra būtini), žaidime vyrauja senoji dvasia.

Stiprybė išmintyje, – būtent tokį posakį Senovės Egiptiečiai užrašė viename iš savo papirusų ir įdėjo į mylimo faraono karstą. Įdėjo tam, kad iškeliavęs į pomirtinį pasaulį jis žinoti, ko reikia doram ir teisingam žmogui šiame pasaulyje. Juk jie visa širdimi tikėjo, kad kiekvieną sekundę mirusieji stebi mus ir padeda laviruoti gyvenimo labirintuose. Faraonui jie ketina pasakyti visa tai, ko patys troško gauti. Jie neprašė turtų, aukso upių ar ypatingai gero derliaus pirmu papirusu. Jie prašė išminties, kuri buvo skirta suvogti mūsų egzistencijos šiame pasaulyje laikinumą ir galiausiai pasirinkti teisingą kelią.

Šiais laikais išmintis dažniausiai yra deklaruojama visai kitokių požiūrių, bet užtenka įsigilinti, kad suprastum – esmė nesikeičia. Vertybės per amžius išlieka tos pačios, tik dažniausiai įsupamos į kitą apvalkalą. Kas jomis nesivadovauja, labai dažnai kenčia.

Grįžtant prie žaidimų temos, Dragon Quest VIII yra būtent tas žaidimas, kurį aš norėčiau įvardinti kaip perlą tarp daugybės kitų žaidimų. Tai nėra paprastas popsas ar kitas lengvai žaidžiamas žaidimas. Tai tas žaidimas, kurį reikia imti į rankas pamažu ir lukštenti. Lėtai ir pamažu, kol galiausiai pasirodo pats viduriukas, pati geriausia dalis – verta jūsų vargo. Prisėdus tik trumpam – nepatirsite nieko. Žaidimas pasirodys banalus ir neįdomus. Juk mano vertinimo balas tinklalapyje iš gan blogo ėmė keistis tik į pabaigą, kai prie žaidimo buvau praleidęs jau pakankamai solidų laiką.

O taip, žaidimas skirtas tik tiems, kurie supranti tikrąją jų vertę. Jei jums žaidimai pasibaigia ties NFS ar GTA, tuomet Dragon Quest ne jums. Bet jei gyvenime girdėjote ir Final Fantasy, ir Heroes, ir Tomb Raider ir net Rayman, tai Dragon Quest gali tapti perliuku jūsų žaidimų kolekcijoje. Rinktis turite tik jūs pats.