2005-01-28, parašė Trunks (iš Games.lt)

Kai pirmąkart legendinės šaudyklės „Doom“ kūrėjai „ID software“ paskelbė apie galimą tęsinį, milijonai gerbėjų visame pasaulyje negalėjo

atsidžiaugti šia puikia naujiena. „Doom 3“ buvo laukiamas net penkerius metus. Iki galutinės išleidimo datos internete buvo bent kelios dešimtys įspudingų demonstracinių filmukų, nuotraukų. Pasaulis su nekantrumu laukė pilnos žaidimo versijos. Jie jau žinojo, kokia galinga ši šaudyklė. Pasaulis liko sužavėtas 1993 metais išleistu pirmuoju doom‘u, neilgai trukus, 1994 metais buvo pakartota „Doom“ sėkmė su „Doom 2“ Ir štai 2004. Ar tai buvo išties tai ko visi laukė ir tikėjosi? Ar išties buvo pateisinti gerbėjų lūkesčiai ir viltys? Kalbame šį kartą apie trečiąją „Doom“ epopėjos dalį ir jau visai neužilgo ,,Doom 3“ galės mėgautis ir X-Box savininkai.

Doom‘as prasideda išties įspūdingai. Jūsų herojus yra atsiunčiamas į didžiausią žemės korporaciją, esančią marse. Jums duodamas beveik pusvalandis žaidimo laiko susipažindinimui su planeta, galite pasikalbėti su tyrinėtojais, peržiūrėti kompiuteriuose įvairią informaciją, Galiausiai jums duodama užduotis surasti nežinia kur pradingusį mokslininką, jį radus, žaidimo siužetas tampa aiškus: šaudyti, šaudyti ir dar kartą šaudyti. Tuo būtų galima nusakyti beveik visą žaidimo scenarijų.

= GRAFIKA =

Vienas pagrindinių „Doom 3“ žaidimo kozirių, be abejonės, yra grafika. Ji daug kuo pranašesnė už daugelį kitų šaudyklių, tačiau specialistų ir pačių žaidėjų nuomone, jam dar toli iki nepakartojamų „Far Cry“ reginių.

Apšvietimas „Doom 3“ yra dinamiškas, spalvos puikiai parinktos prie žaidimo aplinkos. Monstrai, demonai, marsas bei tyrimų korporacijos kambariai sukurti labai detaliai ir tikroviškai. Įėję, tarkim, kad ir į virtuvę, jūs pamatysite dešimtis ant grindų gulinčių daiktų, įvairiausių laidų, „rakandų“. Tamsa žaidime sukuria kraupią atmosferą, vienintelis šviesos šaltinis yra nedidelis ir negalingas prožektorius, kuris yra itin pravartus ir naudingas. Tiesa, tamsa patinka toli gražu ne visiems žaidėjams ir specialistams. Dėl to kyla įvairios diskusijos ir nesutarimai. Galutinis žodis, aišku, priklauso kiekvienam iš jūsų.

= GARSAS =

Garsai taip pat yra viena iš stipriųjų pusių. Turint galingesnę audio aparatūrą galima patirti visa tai kas vyksta ekrane, netgi užsimerkus! Jie sklinda iš visur: demonų, monstrų, sprogimų, tamsiųjų ir šiurpiųjų tunelių ir itin dera prie visa to, ką matote ekrane. Jie padeda kurti ir taip jau šiurpią žaidimo atmosferą. Neveltui „ID“ nusamdė vieną iš populiariausių šiuo metu žaidimų muzikologų komandą. Taigi, šiuo aspektu priekaištų beveik nėra.

Manau, kiekvienam šaudyklių gerbėjui itin rūpi monstrų ir ginklų įvairovė. Čia jums „Doom 3“ yra paruošęs keletą siurprizų. Visų pirma, monstrai. Taip detaliai ir gražiai atvaizduotų padarų 3D pasaulis dar nebuvo matęs. Monstrų yra daug, įvairių ir itin krupščiai atliktų. Kartais net pagalvoji, ar jie tikri? Savaime suprantama, jei yra monstrų, turi būti ir ginklų. Jų taip pat yra nemažai. Nuo paprasčiausio pistoleto iki visiems iki skausmo pažįstamo „BFG“. Kiekvienas priešininkas turi savo silpnųjų pusių ir beveik kiekvienam jų yra efektyviausias ginklas kovojant, ginklų yra virš dešimt, daugelis jų yra nepakeisti nuo pirmųjų žaidimo dalių, tuo gali džiaugtis ištikimiausieji „Doom 3“ gerbėjai. Kitus tai gali ir nuvilti.

= SCENARIJUS =

Visi pripažįsta, kad pati silpniausia „Doom 3“ žaidimo vieta yra scenarijus. Nors žaidimo kūrėjai teisinasi, jog tai yra paprasčiausiai „Doom 2“

perkeltas į naujos kartos 3D grafiką ir yra skirtas tik pašaudyti įvairias pabaisas, šiuolaikiniam žaidėjui to jau nebeužtenka.

Galbūt to būtų pakakę prieš ketverius, trejus metus, tačiau dabar to yra per mažai. Tam turėjo įtakos ir vis besipliačianti RPG rinka, siūlanti žaidėjams patiems atlikti įvairius sprendimus ir nulemti žaidimo eigą bei pabaigą. „Doom“ siūlo tik paprasčiausias skerdynes, kurios, jau po kelių žaidimo valandų atsibosta ir tampa labai monotoniškomis ir vienodomis. Jau netgi tampa aišku, jog paėmus vieną ar kitą ginklą, medicinos pakuotę, prieš jus tuoj pat iššoks kraujo ištroškęs demonas. Tačiau netgi ir „tai“ trunka neilgai. Žaidimas geriausiu atveju jums gali pasiūlyti tik 25 žaidimo valandas. Turint omenyje, kad jis buvo kurtas penkerius metus, tai yra labai liūdinantis faktas.

Tiesa, perėjus žaidimą, visiškai jo į lentyną padėti nereiktų, nes jau dabar jam yra prikurta įvairių neoficialių modulių, kurie, netgi gali pralenkti ir oficialujį siužetą. Ši galimybė yra labai džiuginanti ir jau yra taikoma visuose naujos kartos žaidimuose.

Taigi, užbaigiant derėtų konstatuoti, kad joks žaidimą aprašantis žmogus negali kalbėti už visus, geriausiu atveju, jis tik atspindi daugelio kitų žmonių nuomones. Tačiau ar jis jums tinkamas ar ne, jūs turėtumėte spręsti pažaidus bent kelias valandas. Galbūt jis taps jūsų „geriausiuoju“. Tad sėkmės žaidžiant ir vienas itin naudingas patarimas: nežaiskite vieni!!!