Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2008/06. Teksto autorius: Rezidentas

Sunkiai bepamenu, kada ir kokiu PC žaidžiau pirmąjį Turok, bet įspūdį tikrai paliko. Džiunglės, dinozaurai, lankas — visa tai labai skyrėsi nuo likusių „koridorinių“ šaudyklių. Net keista, kad šios serijos sugrįžimo reikėjo laukti tiek ilgai (2003–ųjų Turok Evolution PC versija nesulaukė dėmesio). Po ilgos pertraukos nauji kūrėjai ir leidėjai bando sugrąžinti žaidėją į šlovingą ir žiaurų dinozaurų medžioklės pasaulį.

Ekskursiją pradėsiu nuo džiunglių, kurias pirmiausia, neskaitant įžangos kosminiame laive, ir pamatai. Pirmasis įspūdis prastokas: aplinka statiška, tą labai pabrėžia kvailai krypuojančios žolės — atseit juda pagal vėją. Žinoma, ne visi gali lygiuotis į Crysis, tačiau iš UT3 variklio galėjo „išspausti“ tikrai daugiau. Nepaisant šio nemalonumo, džiunglių peizažai gražūs. Daug žalios spalvos, didelių medžių (galima vaikščioti po jų arkomis ar laipioti nuvirtusiais kamienais), blizgančių uolų, padengtų samanomis, krioklių su visai neblogai sukurtu vandeniu. Žaidimo pasaulis nėra atviras, tenka vaikščioti numatytais keliais ir tik kartais pasitaiko nedidelė teritorija, kurią galima tyrinėti. O tyrinėti nelabai yra ką — Turok aplinkos neinteraktyvios, o sunaikinti galima tik visokias karo bazių priedangas.

Ką gi veiki šiose nuobodokose džiunglėse? Ogi ieškai savo herojaus Turoko buvusio „darbdavio“, Wolfpack gaujos vado, kuris, savo armijos padedamas, užgrobė visą planetą ir atlieka neaiškius biologinius eksperimentus ar panašiai. Tau kartais padeda, kartais trukdo komanda įtartinai vienas į kitą panašių „raumenų kalnų“, tačiau Tu esi išskirtinis — indėnas, paties vado išmokytas lanko ir peilio kovos technikos. Panaudota ir madinga flashback prisiminimų idėja, kuria bandoma nupasakoti herojaus istoriją ir apsisprendimą palikti „vilkų“ gaują bei stoti į kovą su jais.

Tiek tos istorijos. Į ją gilintis tikrai neverta, tiesiog jos dėka atsiduri svetimoje planetoje ir supranti, kodėl joje atsirado dinozaurai. Būtent dinozaurai buvo didžiausias serijos žavesys ir į jų atgimimą dėjau daugiausia vilčių. Praėjusiais metais Games Convention parodoje bandyta Xbox360 demo versija pasirodė visai įdomi, o dinozaurai išties sužavėjo. Pažaidęs pabaigtą Turok tikrai jais nenusivyliau. Tiesa, kūrėjai neskuba pademonstruoti visko iš karto: sutinki vis kitos rūšies reptiliją ir susiduri su skirtingu jų elgesiu bei kovos būdais.

Kovoms žaidime skirta daug dėmesio ir netgi, sakyčiau, persistengta. Deja, taip praeityje žavėjęs lankas šį kartą savitumo turi nedaug: strėlės paleidžiamos staigiai, įtempimas kažkoks netikroviškas, nors ir priverčia paleisti strėlę ilgiau palaikius. Vienintelis smagumas — prismeigti karius prie sienų gerai nusitaikius. Keistai nustebino ir patiko kitas ginklas — paprasčiausias peilis, kuris žaidimuose retai kada būna toks svarbus kaip čia. Nors kovos peiliu su dinozaurais ar kariais nėra laisvai valdomos, o tik paremtos laiku atliktomis atakomis, vis viena kažkaip smagu stebėti įvairias jų animacijas. Tiesa, kraujo čia tikrai per daug — net gaila darosi žiūrint į čiurkšlėmis besitaškančius dinozaurus.

Persistengta ir dėl dviejų ginklų valdymo. Kiekvienoje rankoje kaip Halo žaidime galima laikyti po vieną lengvąjį ginklą ir, pasak kūrėjų, derinti jų galimybes, siekiant taktinio pranašumo. Bet realiai vienas ginklas yra kur kas patogiau, nes galima priartinti vaizdą bei mėtyti granatas. O ir prie naujoviško ginklų pasirinkimo meniu sunku priprasti.

Turok žaidimo trukmė kaip šaudyklei yra pakankama. Čia reikia „dėkoti“ iš konsolių atkeliavusiai įrašymo taškų („čekpointų“) sistemai — kartoti ilgesnį ar trumpesnį epizodą teko dažnokai. Man žaidimas nepasirodė labai lengvas, nes reikėjo priprasti prie to, kad sveikata atsistato savaime, nekovojant (vėlgi kaip Halo, bet kažkodėl vis neįprantu). Gaila, nes kartais norėtųsi daugiau veržlumo ir veiksmo, o to daryti negali, nes keli priešo šūviai, lydimi dinozaurų puolimo, Tave pakerta.

Revoliucijos naujasis Turok nesukėlė. Tokiu išskirtiniu, koks buvo kadaise, jo nebepavadinsi, kadangi visos idėjos, išskyrus nebent dinozaurus (be King Kong su dinozaurais nelabai ką iš pastarųjų metų darbų ir pamenu), vienaip ar kitaip jau yra panaudotos daugelyje kitų žaidimų. Tačiau aš dėkingas naujiesiems kūrėjams bei leidėjams, kurie nepamiršo šios įdomios serijos ir suteikė galimybę dar kartą atsidurti tarp dinozaurų.