Antrasis pasaulinis karas, nusinešęs maždaug 75 milijonus žmonių gyvybių, baisiausias įvykis žmonijos istorijoje. Ir tai šiandien yra populiariausia žaidimų veiksmo vieta. Turbūt ir vardinti nereikia, kiek šia tema yra sukurta žaidimų. O ir suskaičiuoti juos būtų tikrai sunku. Kodėl tokia jautri tema yra tiesiog kišama į žaidimus? Atsakymas – tam, jog auganti šiuolaikinė karta matytų, kiek „didvyriškų“ žygių padarė Amerika. O jeigu paprasčiau, kad kiekvienas eilinis amerikietis tikėtų, jog be jo „išganingosios“ šalies, vyrukas iš Vokietijos „su kvailais ūseliais“ būtų seniai užkariavęs pasaulį ir dabar visi laisvi žmonės būtų prispausti nacistų plieniniais gniaužtais.Tačiau juk iš tikrųjų Amerika, tiek Pirmame, tiek Antrame karuose Pasauliui padėti atėjo vėliausiai, argi ne taip?

Bet kuriuo atveju, kad ir kiek beverčių bei vidutiniško lygio Antrojo pasaulinio karo žaidimų būtų. Kartais pasirodo žaidimas, kuris sužavi, pakeri ir verčia nebemąstyti apie jokią propagandą, jis teikia vien malonumą. Toks buvo 2003 pasirodęs Call of Duty. 2006 mes sulaukiame jau penkto serijos žaidimo (du išleisti PC, du – konsolėms). Iki šiol tiek Call of Duty, tiek kiti FPS žanro žaidimai skirti PS2 patirdavo vieną fiasko po kito. Tačiau sužaidęs COD3 galiu drąsiai sakyti, tai geriausias kada nors išleistas PS2 FPS.

Call of Duty 3 veiksmas mus nukels į Prancūziją. Ir visą žaidimą mes joje būsime. Taip jūs perskaitėte teisingai. Jokios Sicilijos, jokios Afrikos ir, svarbiausia, jokios Rusijos. Nežinau, kaip jums, bet man tokios permainos visai patiko.Visas veiksmas sukoncentruotas į vieną šalį. Tad jums nereikės nervintis, jog pripratus vienoje šalyje, staiga turime keliauti į kitą..Na, bet kaip sakoma, lazda turi du galus. Jeigu visą laiką būsime vienoje šalyje, tai su vienu personažu visą žaidimą tikrai nežaisime, čia jums ne MOH. Šioje dalyje mums teks atsidurti keturių karių kailyje amerikiečio, anglo, anglo ir lenko. Taip jūs vėl perskaitėte teisingai. Nežinau kodėl, Activision suteikė tokią garbę Anglijai, kad čia teks žaisti net už du anglų karius. Nors jie tikrai skirsis. Vienas bus eilinis pėstininkas, o kitas – savotiškas comandosas. Su vienu teks kautis dideliuose mūšiuose, su kitu -dirbti slapčia. Žaidimo veiksmas rutuliosis mus mėtydamas iš vieno personažo į kitą. Vieną misiją -amerikietis, kitą – anglas, ir taip visą žaidimą. Nors žaidimo istorija tikrai įdomi ir monotonijos čia nepajusime. Ji turi vieną liūdną problemą. Ji – be galo trumpa.

Žaidimo gamėplejus sudarytas iš tikrai įdomių ir dinamiškų misijų. Kiekviena misija mums be šaudymo, užduos atlikinėti tikrai įdomius nematytus darbelius. Pvz.: patiems perplukdyti valtį per upę, pilną kareivių ir pan. Misijų, kurios priskirtos rūšiai „nueik iš taško A į tašką B“, čia visiškai nėra. Išliko taipogi ir vairavimo misijos. Nors čia daugiau teks pačiam vairuoti, negu šaudyti, kai vairuoja partneris. Patiems pašaudyti iš važiuojančio automobilio teks vos vieną ar du kartus. Su tankų misijomis tas pats. Ginklų arsenalas toks pat, kaip ir seniau.Tie patys seni geri vamzdžiai tomsonai, šmaiseriai ir kiti senoviniai žaisliukai. Be ginklų čia dar galima priešą pribaigti užvožus jam per makaulę su buože. Ir štai čia mūsų laukia viena maloni staigmena – galimybė grumtis su priešu. Ši galimybė mums leidžia, netikėtai užpultiems priešo, grumtis su juo. Jeigu norite įsivaizduoti, kaip tai atrodo, prisiminkite filmo „Gelbstint eilinį Rajaną“ paskutinį mūšį, kaip žydas grūmėsi su vokiečiu.Viskas panašiai ir žaidime. Ir nors tokių kovų žaidime nebus daug, jos visos suteikia daug malonumo. Kalbant apie priešų ir draugų dirbtinį intelektą, galima pasakyti, jog jis tikrai pagerėjo, lyginant su ankstesnėmis dalimis. Priešai ieško priedangos, kviečia pastiprinimą ir, svarbiausia, aršiau nei anksčiau bando suvaryti mums švino gabalą.Tad nuo šiol priedangos teks ieškotis ir mums. Ir nors viskas skamba gražiai, priešai vis dar prikrečia kvailysčių. Draugų intelektas dar geresnis,nei anksčiau. Tie, kas žaidė ankstesnes dalis, turbūt prisimena, kad geriausia, ką galėdavo atlikti jūsų ginklo broliai – tai mirtis. Šioje dalyje jų mirtingumas beveik du kartus mažesnis. Ir jeigu anksčiau jie vos pataikydavo, tai dabar jie šaudo beveik du kartus geriau.

Grafika tikrai gera ir maloni akiai. Nežinau, kaip naujos kartos konsolėse, bet ir čia ji nuostabi. Pajuodę namai, pilkos gatvės. Viskas malonu akiai. Efektai taipogi puikūs. Kraujas, dūmai, sprogimai. Video intarpai nepalieka abejingų. Kareivų modeliai nuostabus. Jokių kampuotų pečių ar šalmų. Įgarsinimas puikus. Šūvių ir sprogimų garsai irgi geri. Muzika, tokia kaip ir ankščiau. Didinga, kelianti įtampą. Bet visgi kažkokia neįsimenama. Valdymas patogus ir išbaigtas. Bet tiems, kas nėra pratę žaisti su analogais, gali būti truputį keblu.

Trumpiau tariant, COD 3 pati geriausia kada nors sukurta PS2 pirmo asmens šaudyklė. Tai toks kūrinys, kurio laukė kiekvienas FPS mėgėjas. Ironiška, kad toks produktas atsirado tada, kai PS2 gyvavimo era baigiasi.