Seniai seniai, kai dar svečiuodavausi pas savo senelę ir apsikabinęs karštos arbatos puodelį žiūrėdavau tokius vaikystės šedevrus kaip “Pagemaster” arba “Double 0 kid” mano poreikiai pasakiškų arba stebuklingų dalykų atžvilgiu buvo minimalūs. Bet koks nesudėtingas žaidimukas ant SEGOS man būdavo viskas, o to meto filmai arba animaciniai serialai vaikams – įkvėpimo šaltinis. Prisimenu tą dieną, kai pirmą kartą per TV pamačiau “Princesę Mononokę”. Visą dieną vaikščiojau įsijautęs ir susižavėjęs. Tačiau dabar tie laikai praėjo… Turbūt aš visai “išpindėjau”, o gal tiesiog Rare nebesugeba daryti tikrų stebuklų, kurie šiai studijai pavykdavo dar N64 laikais? Gali būti ir taip, kad kardinaliai pasikeitus mūsų technikai ir žaidimams įgavus tokius maštabus, kūrėjai paprasčiausiai nebesugeba palikti vietos taip trokštamam magiškumui… Bet ai, ką čia juos ir besupaisysi. Yra kaip yra. Rare sukūrė gražią pasaką Xbox360 platformai, su kuria susipažinęs pasijutau tarsi būčiau iš betono…

Žaidimo siužetas yra tarsi sudžiuvusi kempinė. Sausas, išsunktas, visiškai nepatrauklus… Piktoji Kameo sesė savo kerais įkalina visą šeimą ir paleidžią į laisvę didelį ir pitką orkų valdovą, kuris nieko nelaukdamas pradeda taikiame pasaulyje įvedinėti savo taisykles. Na ir kas? Baisiai man tai rūpi… Kad jie žinotų, kiek aš jau tokių tironų nuverčiau panašaus turinio žaidimuose ir kiek man jų nuversti teks ateityje… Skirtumas tik tas, kad kituose žaidimuose viską nustelbia priešų dizainas, lygių apipavidalinimas, galų gale žaidimo dinamika. O čia kas? Elfai ir orkai, kurių išvaizda jau šimtą kartų matyta, o kad jie tarpusavyje nesutaria dabar tikriausiai ir vaikas pasakytų. Tai kas gi žaidimui lieka? Galimybė keisti pavidalus? Na taip, tai kažkas naujo. Tačiau juk buvo Scaler, buvo Summoner… Taigi Kameo neturi praktiškai nieko, kas priverstų visko mačiusius žaidėjus atsisėsti ir peržaistį jį visą. Jei manęs kas nors paklaustų, tai sakyčiau, kad žaidimas idealiai tinka vaikams arba paaugliams, kurie savo žaidybinę patirtį pradeda nuo XBOX360 arba PS3. Kas liečia žmones, kurie užaugo su N64, su SEGA arba Psone?.. Galima ir praleisti. Ta pati kūrėjų studija Rare kažkada padovanojo mums Conker (omenyje turiu N64 versiją), o jis, jei reikėtų palyginti, kur kas pranašesnis už Kameo. Conker vis turi kažkokį cinkelį, kuris kabina ir verčia žaisti toliau. Tuo tarpu Kameo tiesiog gražus. Lakstai, gelbėji visus, darai tą patį per tą patį ir viskas. Bet gražu.

Pasitikėjimo voratinklis

Iš viso Rare XBOX360 kol kas yra sukūrusi tris žaidimus: Perfect Dark Zero, Viva Pinata ir Kameo: Elements of Power. Taip jau išėjo, kad šiuo metu turiu juos visus. Šiaip jau tikrai nebloga pradžia, bet jei linksniuoti kiekvieną atskirai, daugiausia laurų susišluotų Viva Pinata. Tačiau apie jį kada nors kitą kartą… Vienu žodžiu dar prieš įsigydamas Kameo daug girdėjau apie jį. Ir beveik viskas, ką girdėjau, akcentavo neapsakomą, pasakišką grafiką, kurią pajausti įmanoma tik su LCD televizoriais. Būtent dėl šios priežasties aš ir nežaidžiau Kameo, laikiaus pasidėjęs savo lentynoje ir laukiau naujo televizoriaus. O kad laukimas neprailgtų, į pagalbą pasikviečiau Dead Rising. Aišku, kai tik televizorius pasiekė mano kambarį, aš laukiau tinkamos progos įsijungti Kameo. Vos sulaukęs prisėdau prie žaidimo visai nakčiai, kurios įspūdžiai, prabėgus kažkur trims savaitėms beveik išblėso. Tiesiog sėdėjau ir monotoniškai maigiau mygtukus, o po valandos jau žinojau tikslią schemą, kuria sukasi pati eiga. Keičiasi tik aplinkos bei kliūčių pateikimo sekos arba ruožai. Grafika? Hm… Buvo keletas vaizdų, kurie tikrai pamalonino mano akis, tačiau jų ryškiai per mažai. Ypač daug tikėjausi iš sniegynų, kurie pasirodė esą patys nepatraukliausi… Teigiamą įspūdį paliko žaidimo bosai, kai kurių šalutinių veikėjų dizainas. Tiesa, žaidimo pradžioje, perėjus pirmąjį lygį, aplink skraidys linksmi padarėliai, kurių kailis labai primena pūkuotą Conker uodegą, nuo katros niekaip akių savo laiku negalėjo atplėšti visi XBOX žaidėjai. Kaip matau, Rare tobulėja saikingais žingsneliais, kur tik įmanoma įkišdama jau išbandytus elementus. Gal ir gerai, bet ar ilgainiui toks mąstymas pasiteisins?

Dalykai, kurie stumia žaidimą į priekį

10 stichinių (taip man pasiūlė versti žodį “elemental” Alkonas…) monstrų ir, kaip kvailai tai beskambėtų, braškių rinkimas. Išties gali būti, kad žaidimas mane didžiąją laiko dalį ir verbavo būtent šiais dviem savo privalumais. Bet nemarinuosiu laiko ir visiems “nepagavusiems kampo” plačiau papasakosiu apie braškių rinkimą. Matote, dažniausiai tokio pobūdžio žaidimuose turi būti kažkas, ką žaidėjas galėtų rinkti. Trumpiau tariant kokie nors daiktai, kurie būtų sunkiau prieinamose vietose ir būtų labai naudingi. Labai primena baltuosius perlus Beyond Good & Evil žaidime. Ir nenuostabu, nes tokio stiliaus žaidimai visuomet turi į kažką lygiuotis. Jau SEGOS laikais mes rinkdavome auksinius žiedus žaisdami Sonicą, arba burbulus kartu su ne taip išgarsėjusiu Cool Spot. Bet tie laikai praėjo ir vaizdas iš dvimačio pasikeitė į trimatį, todėl norint integruoti kažkokių daiktų rinkimą reikėjo gerokai palaužyti galvą. Bet šį kartą vyrukams iš Rare pavyko. Nes atsimenu, kad Conker daiktų rinkimas man žavesio nesukėlė, o štai žaisdamas Kameo buvau tikrai sudomintas. Atsimenu vos pamatęs braškę iškart apsidžiaugdavau ir puldavau prie jos. Tokios džiaugsmo akimirkos man keldavo asociacijas su Jak and Daxter… Na, o jei pradėti gilintis tai tos braškės nėra jau tokios vertingos, kaip tarkime perlai iš Beyond Good & Evil. Čia braškėmis mokėsite paprasčiausiai už savo monstrų patobulinimus. Patys atkakliausi galės išsiversti ir be jų, tačiau su patobulinimais žaisti yra ne tik lengviau, bet ir smagiau. Tiesa, kad atrasti tolimesniuose žaidimo etapuose paslėptas braškes reikės truputį pasistengti: neretai braškės bus naudojamos kaip apdovanojimai už taip vadinamus “side questus” ir pan.

Dabar plačiau apie stichinius monstrus (tik nesijuokite, nes man pačiam juokinga :)). Tikiu, kad kiekvienas(-a) žaidime atrasite savo favoritus ir būtent jiems išeikvosite visas savo surinktas braškes, bet iš tikrųjų tai kiekvienas tų monstrų žaidime turės vienokią ar kitokią paskirtį. Ta prasme jūsų kelionės metu kelią pastos kokią nors praraja, kurią įveiksite su vienu monstru, o vėliau teks lipti į ledinę sieną, o čia pravers jau visai kitas pavidalas. Tas pats liečia ir priešus. Vieniems bus nusispjauti, kad jūs drakonas, o kiti lakstys į šalis. Vėliau tie patys bebaimiai, kurių neįbauginote būdami drakonas, išsigąs jūsų kaip termito. O ką jau kalbėti apie gana palankias aplinkos sąlygas: žaidimo lygiuose bus pridėliota spyglių, spąstų ir kitokių žabangų į kuriuos lygiai taip pat sėkmingai galės patekti ir jūsų priešininkai. Žinoma, apmaudu, kad Kameo, užsėdusi ant pasakiško žirgo išjoja į laukus, o ten, vietoje auksinių javų, marios identiškų orkų, kurie ne tik vienodai žali, bet ir juda lygiai taip pat. Na, nežinau kaip jums, bet asmeniškai man tokie vaizdai sukelia nelemtą migreną. Po galais, juk tai nauja karta! Laimei tik, kad pro tuos orkus galima greitai prajoti ir palikti klonus klonams, mat jūsų sąjungininkai (šarvuoti riteriai) taip pat bus visiškai identiški. Tai štai. Gerai tik, kad tokios siaubingos scenos kamuos jus tik tarpuose tarp kaimelių, kuriuose vaduosite iš blogio nasrų savo stichinius monstrus bei ieškosite pagrobtų Kameo šeimos narių. Beje, žaidimas vietomis primena ne tik Beyond Good & Evil, bet ir naujausias Zelda dalis. Todėl prieš pradėdami žaisti viską dar kartą permąstykite – jei nepatiko nei vienas iš pavardintų žaidimų, tai tikimybė, kad patiks Kameo visai menka.

Smulkmenos

Kadangi stichiniai monstrai (dar tebesijuokiate?:)) yra viena iš žaidimo varomųjų jėgų, daugiau nieko apie juos nerašysiu, nes priešingu atveju žaidimas visai nublanks. O jei kam nors vis tiek būtinai reikia paskaitynėti apie kiekvieną monstrą atskirai, tai siūlau kameo.com. Ten rasite išsamią informaciją apie kiekvieną iš jų ir dar daugiau, tačiau iš savo pusės siūlau to nedaryti – žaisti žinant minimaliai yra nepalyginamai įdomiau. Ypač kai visas siužetas paaiškėja vos įsijungus… Tiesa, išgelbėję kiekvieną iš šeimos narių sužinosite kokios nors informacijos, kuri vienaip ar kitaip įtakos visą banalų siužeto modelį, tačiau to tikrai nepakaks ir net po kiek laiko pasimirš. Esmė vis tiek liks ta pati – blogoji pagrindinės veikėjos sesė Kalus išdavė savo šeimą ir išsikvietė piktąjį trolių vadą Thorną, kuris visų nekenčia ir šiaip iš prigimties yra labai piktas. Tiesa, nepaminėjau, kad Kameo su savimi turės kalbančią knygą, kuri viską tiks kadins. Pavyzdžiui jei kur nors užstrigsite ir neatsispyrę pagundai atsiversite knygą, ji viską jums išpasakos, o tai išties kvaila – galvosūkių ir taip mažai, o tuos, kurie yra – lengviausiai galima išspręsti su knygos pagalbą. Tokie dalykai verčia manyti, kad žaidimas tikrai skirtas vaikams. Bet ar tikrai?

Dar kartą apie grafiką

Taip išgyrė, taip išliaupsino žaidimo vizualinę pusę, o kai įsijungiu – pusės to nėra. Galbūt turiu pernelyg gerą vaizduotę, aš nežinau, tačiau, kad žaidimas nevertas visų tų pagyrų – faktas. Teisybė, kad vietomis yra demonstruojama tai, ko niekada anksčiau niekam nėra tekę matyti, tačiau tik vietomis. Natūraliai kyla klausimas “kodėl?” Kai prisimenu tą sumautą orkų jūrą, darosi bloga. Bet yra išties įspūdingų vietų… Kaip pavyzdį galiu įvardinti Kameo motinos rūmus, kuriuose plevena ypatingai gražūs žiedai, apšviesti saulės ruožo, o rūmų sode tyvuliuojančiame tvenkinyje plaukioja gulbės. Taip, tokie vaizdai tikrai yra išskirtiniai, tačiau jų mažai. Kyla įtarimas, kad kūrėjai pritrūko fantazijos ir minčių, nes nepaisant to, kad visi lygiai kurti standartiniu modeliu – miškas, vandens pasaulis, sniegynai (keista, kad nebuvo dykumos), jiems trūksta gyvumo, trūksta saviraiškos. Viskas taip pat, viskas kažkur jau matyta ir absoliučiai nieko naujo.

Prieš suskambant fanfaroms

Iš tikrųjų žaidimas išėjo gana kokybiškas ir mėginti žaisti tikrai galima, tačiau patiks tikrai ne visiems. Reikia kantrybės, reikia noro, o svarbiausia, reikia, kad būtų įdomu. Jei stovint parduotuvėje ir žiūrint į dėžutę kyla noras krapštytis nosį – tikrai nepirkit. Jei kaina neatrodo baisiai ir yra bent kažkiek noro užsukti į labai suspaustą, bet stebuklingą Kameo pasaulį – bandykit. Kas dabar sėdi, skaito ir dar tebesitiki, kad parašysiu kažką, kas nulems sprendimą pirkti ar ne, tai galiu parašyti, kad žaidime yra co-op režimas. Žinoma, kartu su juo ir specialios misijos dviems. Taip pat už tai, ką darysite, būsite vertinami, o vertinimai gana griežti. Na, o prieš rašydamas paskutinį žodį, galiu prasitarti, kad žaidime nuolat skamba labai graži muzika. Kažkoks stebuklingas orkestras, matyt, pasidarbavo ir aprūpino mus aukščiausios prabos muzikiniu fonu. Tai jeigu tarp skaitytojų yra tokių, kurie žaidžia dėl muzikos arba yra nepataisomi melomanai – taip pat prašom išbandyti. Na, bent jau demo versiją ;). O aš, kaip bebūtų gaila, skubu atgal, nes vartai į Kameo stebuklų pasaulį tuoj tuoj užsivers. Jei trokštate prisijungti, paprasčiausiai įsigykite žaidimą ir vartai vėl kuriam laikui bus atviri!..