Iš žurnalo PC Klubas 2007/01. Autorius: NPC

Kokio velnio mąstyti daugiau nei šimtą metų į priekį, kai mes šiandien žinome aibę karų, kuriuose norėtume susikauti? Kai mes turime tokią daugybę „nevažinėtos“ technikos ir dar tiek neišnaudotų progų pasimėgauti DICE stiliumi užtaisomais ginklais… Kokio velnio?

Rimtai! Po šimts pypkių. Dievinau „Battlefield“. Gerbiau ir mylėjau seriją už tikrai pasakiškai perkeltą Antrajį Pasaulinį bei Vietnamą. Patiko net „Battlefield 2“, kuris, tiesą sakant, ne visai aišku apie ką, bet ir laikai mūsų, ir ginkluotė. Dievinau DICE už atidumą kuriant ginklo užtaisymo animaciją, už atsidavimą garsinant šūvius ir sprogimus. Visa tai buvo už žmogiškųjų troškimų ribų. Valandų valandas galėjau mėgautis tuo ir jau planavau kautis Afganistane, Irake, galbūt kada nors Pirmojo Pasaulinio frontuose… Ir še tau, boba, devintinės. Du tūkstančiai šimtas keturiasdešimt antrieji?.. Kokio velnio?

Jau žaisdamas „Battlefield 2“ aš pradėjau spėlioti, kad tos neegzistuojančios armijos, besikaunančios neegzistuojančiuose konfliktuose, yra dėdžių iš EA įtaka. Šiais laikais, kai žaidimai (dabar jau galima sakyti — deja) tapo mūsų pop kultūros dalimi, jiems taikomi visi civilizuotai (khem, khem…) visuomenei galiojantys normatyvai. Nekalbėti negražiai apie popiežių, prezidentą, musulmonus ir Izraelio gyventojus. Taip pat būtų šaunu apsimesti, kad praeityje mes nekariavome su vokiečiais ir galbūt apskritai pasaulinėje arenoje nebuvo melo ir nesutarimų. Tik kilstelk kokį veiksnį į žaidimus ir prie durų jau stovi pulkelis „mažumų“ su savadarbiais plakatais. Visa laimė, tai negalioja mažoms studijoms ar leidėjams, bet kai esi EA, Ubi arba Take2, geriau kurti žaidimus apie kosmosą. Arba ateitį ir išgalvotas armijas. Arba apie gyvus numirėlius… Viskas priklauso nuo reitingų, kuriuos norisi užimti. Bet kuriuo atveju sukurk žaidimą apie šiandieną arba apie vakar dieną ir visada atsiras mažuma, iš kurios nelaimių tu tyčiojies. Toks jau tas verslas ir darbas pop rinkoje. Pinigai dideli ir jų nori visi. Būdai jų gauti ne visada rūpi — kaip sakoma, tikslas pateisina priemones.

Tikrai nedrįstu teigti, tačiau spėju, kad todėl Battlefield nuskriejo šimtmetį į priekį. Matote, kaip smagu? Jokios rizikos, kad jį uždraus Vokietijoje ar Australijoje (bent jau artimiausius šimtą metų), vadinasi, bus galima parduoti daugiau kopijų ir sutapyti teismų išlaidas. Bet, kaip jau minėjau, galbūt viskas buvo ne taip… Gal tiesiog man pikta ir todėl aš čia burnoju. Ką gi. Parašęs jau daugiau nei 2500 simbolių (su tarpais) nuleidau garą ir uždirbau pusę savo honoraro. Likusius simbolius atiduodu jums ir pateikiu objektyvią (kiek pavyko) apžvalgą.

O pavykti turėtų pakankamai gerai :). Žaidimas, nepaisant visų veiksnių, sukėlusių pirminę mano antipatiją, — tikrų tikriausia jėga. Prisipažinsiu, „Battlefield 2142“ „užkabino“ taip stipriai, kad aš užsišaudęs net numojau ranka į faktus. Kas šaudo, ką šaudo ir už ką. Neabejoju, kažkur žaidimo gilumoje arba on–line platybėse guli visa ilga ir paini politinė istorija apie tai, kas sukėlė karą tais nelemtais 2142–aisiais. Nors tai ir prieštarauja mano būdui, šį kartą į detales nesigilinau, tad ir jums papasakoti neturiu ką, tik kad vienoje pusėje kaunasi rusakalbiai.

Visa žaidimo esybė — ateities karas, o toji ateitis nėra tokia tolima, kaip galėtų atrodyti. Jei palygintume, kaip mes kariavome 1906–aisiais ir šiandien, matytume labai akivaizdų ir galbūt didesnį, nei norėtųsi karinį progresą. Kelis kartus iš pagrindų keitėsi tiek karinė technika, tiek kovos būdai, tiek taktikos doktrinos. Nors praėjo viso labo 100 metų. Jei lyginsime šių dienų karą su tuo, kas, pasak kūrėjų, laukia mūsų po 136 metų, kare pasikeis nedaug kas. Ta pati ir šiandien naudojama taktinių smogiamujų grupių schema, miestų kovos ir sunkiosios technikos naudojimas jose. Jokių fantastiškų lazerių, „kalančių“ kiaurai namų sienas, jokių termobranduolinių granatų ar rankinių prieštankinių pabūklų, galinčių sunaikinti kokį kvartalą. Būtent šie faktoriai labai primigtynai perša nuomonę, kad DICE šį laikotarpį pasirinko ne dėl noro sukurti fantastinį žaidimą, o norėdami išvengti visų įmanomų politinių, socialinių konfliktų.

BF2142 nelabai kuo skiriasi nuo BF2. Atsirado keletas minimalių, bet malonių vartotojo sąsajos patobulinimų, kiek sutvirtinti kai kurie grafikos aspektai. Ženkliai sumažintas „gliukų“ kiekis (nuo jų BF2 kartais rimtai pradėdavo skaudėti dantį), o svarbiausia — smarkiai sutrumpėjo žemėlapių „užsikrovimo“ laikas. Kiek pamenu, BF2 jo pakakdavo, kad tarpuose tarp dviejų žemėlapių spėtum išsivirti puodelį kavos ir paskrudinti bei riešutų sviestu sutepti duonos riekelę. Dabar laiko pakanka nebent žemėlapio aprašymui perskaityti ir tai ne visada.

Žaidime išliko tos pačios klasės kaip ir „Battlefield 2“, tad daug apie jas nekalbėsiu. Verta paminėti, kad kiekviena klasė tapo universalesnė, gal tik atmetus sunkiosios ginkluotės ekspertus, kuriems tenka mirti arba nuo priešo kulkos, arba iš nuobodulio, jei šalia nėra tankų. Snaiperiai, medikai ar palaikymo kariai nuo šiol mūšio lauke kelia realią grėsmę tiek kovojant dideliu atstumu, tiek kautynėse siauruose praėjimuose. Mano požiūriu, tai tik į naudą, nes kūrėjams puikiai pavyko išlaikyti ir bendrą žaidimo balansą.

Vis tik didžiausias ir smagiausias dalykas, pavergęs mane, — žaidimo „Fun“ faktorius. Žaisti BF2142 tiesiog neapsakomai smagu. Išliko ir BF2 taip šlovintas drebančios kameros įspūdis, kuris vaizdelį monitoriuje paverčia kažkuo, kas labai primena žinių transliaciją. Tačiau ir tai dar nėra tai 🙂 … Realus smagumas yra „trintis“ tarp ateities kovinių mašinių. Konkrečiau — pėdinti paskui Walker‘ius. Tai kone viena populiariausių transporto priemonių, ne sykį šlovinta „Žvaigdžių Karuose“, o mažesnių jos analogų galima pamatyti net ir „Robokope“ :). Tai milžiniškas pilotuojamas roplys, be vargo įveikiantis (paprasčiausiai perlipantis) mažesnes kliūtis, kurių, pavyzdžiui, joks tankas neįveikia. Ginklas Walker‘is yra mažiau grėsmingas, nei atrodo, tačiau būtent jų išvaizda bei gebėjimas atsidurti ten, kur jų mažiausiai tikimasi, ir paverčia juos kažkuo itin patraukliu. Ypač, jei bėgi jam iš paskos. Jo besikilnojančias kojas naudoji kaip asmeninę priedangą ir džiūgauji kiekvieną sykį išgirdęs, kaip kuriasi jo kulkosvaidžių varikliukai. Pasekmės visada vienodos. Keliolika kvadratinių metrų tiesiog užverda nuo kulkų krušos, o priešininkai kaip pamišę ieško priedangos. Štai tada išmuša Tavo valanda, kai palikęs jaukią ropliuko papilvę pasinaudoji jo galingų pabūklų sukelta sumaištimi ir nusėlinęs pas priešus tyliai atlieki savo juodą darbą.

Grafikos didelių pasikeitimų, jei lyginsime BF2142 ir BF2, lyg ir nepastebėta. Specialieji efektai išties puikūs (kaip ir buvo), atsirado šiokių tokių naujovių kintant ginkluotei, bet jos ne itin žymios. Koviniai įrenginiai net, sakyčiau, atrodo prasčiau, o gal paprasčiau. Tas iš esmės liečia tiek nešiojamą, tiek stacionarią ginkluotę, tiek tankus. Walker‘iai ir skraidyklės — jau kitas reikalas, su šiais daikčiukais padirbėta nuo dūšios ir stebėti juos labai miela.

Kūrėjai neatsisakė ir niūrumo, ganėtinai būdingo visoms BF dalims. Na, savaime aišku, karas savaime yra niūrus dalykas, bet „Far Cry“ ar „Half–Life“ spalvų išlepintai akiai BF2142 gali pasirodyti blyškokas. Gindamas žaidimą tegaliu pasakyti, kad man iki šiol nėra aišku, ar kūrėjai tokį niūrumą kuria tyčia norėdami paversti vaizdą kuo realesniu, ar kažkas jiems nepavyko. Bet aš BF2142 spalvine gama esu labai patenkintas, vienodas viso žaidimo tonas ir visur tvyranti daugiau mažiau ta pati spalvų gama man sukelia įtikinamesnį realų ir jau minėtosios „žinių transliacijos“ įspūdį.

Žaidimo režimai išliko tokie patys. Kūrėjai į žaidimą grąžino „Conquest“ režimą, tad greito ir intensyvaus siautėjimo mėgėjai gali džiugiai plekšnoti delnais :). Didžiausias pasikeitimas, ko gero, turėtų būti siejamas su rimto komandinio žaidimo mėgėjais ir propaguotojais. Sakyčiau, tai net mažiau liečia vadinamuosius „casual“ žaidėjus, daugiau orientuota į „pro“ lygiu komandose žaidžiančius BF serijos gerbėjus. Tai „Titan“ režimas. Jis žaidžiamas milžiniškuose 48–iems žaidėjams skirtuose žemėlapiuose, virš kurių ramiai plevena Titanai. Lyg milžiniški erdvėlaiviai. Žaidimo tikslas — nuleisti Titanus žemėn. Tai daroma kovojant ant žemės ir stengiantis užvaldyti bei išlaikyti raketų šachtas, kurios kartais švysteli raketą į danguje kabantį Titaną. Tokia kova verda tol, kol raketos pramuša apsauginius Titano skydus, tuomet žaidėjų laukia smagioji dalis. Reikia persikelti į patį Titaną ir užimti jį artimoje kovoje „iš vidaus“. Todėl ir drįstu teigti, kad šis režimas orientuotas į komandas. 24 bet kaip ir bet ką darantys žaidėjai niekaip neatsilaikys prieš centralizuotai valdomus oponentus. Įžvalgus vadas, dalindamas įsakymus būriams, be vargo užvaikys nevadovaujamas karių grupes, o išmušus lemiamam momentui vadovaus Titano puolimui tuo pat metu pasirūpindamas ir savojo laivo apsauga — stengsis išlaikyti užgrobtas raketų šachtas. Į Titaną patekti galima keliais būdais. Stverti skraidyklę ir nuskristi pačiam, paprašyti, kad tai padarytų komandos pilotas ar iššauti save iš specialių įrenginių, esančių žemėje. Žodžiu, pasirinkimas didelis ir būtent jis žlugdo neorganizuotas komandas. Kritus skydams, visi staiga pamiršta gyvenimą žemėje ir veržiasi į Titaną.

Beje, reikia paminėti, kad kūrėjai taip pat kruopščiai pažvelgė į komandinį žaidimą jau BF2142 kūrimo procese. Pirmas dalykas, kurio paprašys žaidimas jį įdiegus — įjungti ir suderinti „Teamspeak“ įrangą. Jei planuojate rimtai pasinerti į BF2142, pasirūpinkite ja.

Baigti pasakojimą norėčiau garsiai pasaulinėje spaudoje nuskambėjusiu faktu apie žaidime įdiegtą reklamos varikliuką. Maža to, kad jis transliuoja mums reklamą žaidimo metu (aš jos net nepastebėjau :)), ji renka ir kai kuriuos mūsų duomenis bei siunčia juos į EA duomenų bazę. EA teigia, jog šis įrankis skirtas tam, kad efektyviau ir tikslingiau pateiktų reklamą vartotojams ir dievagojasi, kad šie duomenys nebus panaudoti jokiais kitais tikslais. Visą kūrėjų pasisakymą galite rasti „Battlefield 2142“ tinklalapyje. Tačiau jei šis soft‘elis toks nepavojingas, kodėl tai sukėlė tokias audras žaidėjų pasaulyje? Natūralu. Vakaruose žmonės nuoširdžiai serga dėl savo privatumo, į kurį kėsintis niekas neturi teisės, o EA reklamos varikliukas būtent tai ir daro. Manyčiau, kad tikroji triukšmo priežastis nėra paslaptis. Kiekvieno (beveik kiekvieno) žaidėjo kompiuteris paprastai būna prigrūstas piratinės programinės įrangos (nesvarbu, tai programos, žaidimai ar MP3) ir, ko gero, jie sunerimo, kad EA juos šnipinėja. Jei tikėsime EA, jaudintis dėl to nėra jokio pagrindo, jie teigia, kad programinės įrangos nešnipinėja ir neketina nusikaltimų aiškintis. Paminėjau, ką žinau, o norite jūs tokio gėrio savo PC ar ne, spręsti teks patiems :).

Pirmas įspūdis

Ne, ne, neeee! Grąžinkite mane bent jau 150 metų atgal! 7.2

Įdomumas

Tai MMOFPS. Įsikalkite tai sau į galvą :). Jei planuojate ramius vakarus ir pasišaudymus vienatvėje, pamatę BF2142 tieisog pereikite į kitą gatvės pusę. 8.9

Grafika

Viskas iš tiesų kokybiška ir tvarkinga. Daug kam gali kliūti žaidime tvyrantis niūrumas, nors aš kitokio karo ir neįsivazduoju. 9.0

Garsas

Puikus. Simpatiškai remiksuotas klasikinis BF garso takelis skamba „kietai“. 9.5

Valdymas

Kiek patobulinta vartotojo sąsaja, kitkas kaip visuomet. 9.0

Bendras

Mano supratimu, žaidimo laikotarpis ne itin atitinka lūkesčius, logiškiau atrodytų pavadinimas „Battlefield 2042“. Užsienio spauda BF2142 šmaikštaudama neretai pavadina BF2 mod’u ir tame yra nemažai tiesos. Pasikeitimų žaidime ne itin daug, prarastas realistiškumas (realus laikotarpis ir reali ginkluotė) yra šioks toks trūkumas, „galingas“ Titano režimas — privalumas. 8.9