Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2009/11. Teksto autorius: Rokas

Pamatęs pirmuosius Need For Speed: Shift (toliau — NFSS) vaizdus internete susidomėjau seniai palaidota lenktynių serija. Nesitikėjau, kad po mano mėgstamiausios dalies Need For Speed: Porsche Unleashed dar bus bent vienas dėmesio vertas šios serijos žaidimas. Visi vėlesni žaidimai, kurie pažymėti NFS ženkliuku, buvo skirti mėgstantiesiems apsikarstyti neoninėmis lempomis ir bėgti nuo policininkų sprogstančiais tiltais. Tai ne man.

Suviliotas pirmųjų vaizdų internete, pasidomėjau labiau. Pasiruošk faktų lavinai: žaidimą kūrė Slightly Mad Studios, anksčiau žinoma kaip Blimey! Games (GTR, GTR2, GT Legends), fizikos modelis paremtas Ferrari Project, kurio lemtis vis dar neaiški. Žaidžiant profesionaliu režimu, vairavimas dar tikslesnis negu GTR2. Padangų fizikos modelį kūrė Eero Piitulainenas — žmogus, padaręs Richard Burns Rally pačiu tikroviškiausiu ralio simuliatoriumi pasaulyje, o nuo padangų tiesiogiai priklauso visa vairavimo fizika. Ši informacija išties mane pritrenkė, beliko tik laukti NFSS pasirodymo.

Pagaliau buvo išspręstas amžinas konfliktas tarp tokių žmonių, kaip aš ir tie, kuriems vairuoti sekasi kiek sunkiau ar tiesiog trūksta tinkamos įrangos. Žaidimą galima puikiai valdyti pulteliu, nes trys vairavimo modeliai leidžia pasirinkti tinkamiausią sudėtingumo lygį (žaidžiant lengviausiu padangų sukibimas didesnis 10 proc.). Tiesa, drifto (kontroliuojamasis šoninis slydimas) rungtys išlieka sudėtingos ir sunkiai perprantamos žaidžiant be vairo. Mėgstantiesiems realybę, nors ir žiaurią, galima išjungti visas pagalbines funkcijas, griebti vairą į rankas ir atsiduoti intensyvioms lenktynėms.

Agresija ir tikslumas

Dalyvaujant karjeros lenktynėse ir stumiantis į priekį, nebūtina visada laimėti pirmą vietą — pakanka įvykdyti tam tikrus tikslus, už kuriuos gaunamos žvaigždutės. Surinkus atitinkamą jų skaičių, pateikiami tolesni žaidimo iššūkiai. Lenktyniauti galima dviem stiliais: važiuoti agresyviai arba stengtis priešininkus įveikti tvarkingai. Pasirinkęs kurį nors stilių ir sėkmingai jo laikydamasis, būsi šauniai apdovanotas trofėjais. Jie „atrakina“ kvietimus dalyvauti specialiose kovose, kur galima pamatyti, kas laukia tolesniuose žaidimo lygiuose. Tai šauni idėja, tačiau lazda turi galus. Blogiausia yra tada, kai nesugebi apsispręsti, kurioje Tu pusėje. Tave iš trasos išmeta agresyvieji dirbtinio intelekto vairuotojai ir norisi nusirauti plaukus, o švariu vairavimu apdovanotieji lieka kvėpuoti dulkėmis. Tokiu atveju tenka mažinti DI sudėtingumo lygį. Visgi, kartais ir tai nepadeda nuraminti nervų, bet visa tai ištaiso smagus tinklo režimas. Lenktynėse internete galima sutikti puikių vairuotojų ir dalyvauti kraują užverdančiose kovose.

Pačios lenktynės — vienas malonumas. Pradžioje paliekama daug laiko mokytis: automobiliai lėti, valdyti juos gan lengva. Tačiau, tik įsėdus į rimtesnį bolidą, apima siaubas (gerąja prasme). Nežmoniškas greičio jausmas, išsiliejęs vaizdas ir kiti efektai Need For Speed: Shift padaro vienu iš labiausiai įtraukiančių pastarojo meto lenktynių žaidimų. Garso takelis „užvedantis“, bet neįspūdingas, automobilių įgarsinimas, kaip būdinga EA, tikrai kokybiškas ir čia nieko neprikiši.

Pagaliau EA susiprato, kad vien blizgučiais ir žybsinčiom lemputėm už nosies vedžioti masių ilgai nepavyks ir priėmė teisingą sprendimą. Need For Speed: Shift — rimtas žaidimas, tinkantis ir entuziastui, ir mėgėjui. Jei Tau bent kiek patinka automobiliai, privalai išbandyti geriausią šių metų lenktynių žaidimą–simuliatorių.