Kiekvienas tikras „GTA“ fanas jau turbūt senai buvo išmokęs tendenciją – visada pirmas žaidimas iš šios serijos pasirodo „PS2“ konsolei. Bet praėjusiais metais „Rockstar“ sujaukė visą šią susistovėjusią ir beveik jau šventa tapusią sistemą, išleisdami visiškai naują produktą (na beveik naują, nes žaidime kartojo daug motyvų iš GTA III) – „Grand Theft Auto: Liberty City Stories“ PSP konsolei. Tik neseniai pasirodžiusi nešiojama „Sony“ konsolė sulaukė labai netikėtos ir ženklios paramos.

Po kiek daugiau nei pusmečio, „Rockstar“ prisiminė ir „PS2“, bei nusprendė pasipelnyti iš visų žaidėjų, ypatingai laukiančių žaidimo su „GTA“ pavadinimu. Ir štai pirmasis perkelimas iš „PSP“ atkeliavo į „PS2“. Iš vienos „Sony“ konsolės į kitą, taip sakant. Ne taip jau ir sėkmingai, kaip buvo galima tikėtis. Visų pirma, jei mūsų kišenėje telpantys nuotykiai ir atrodė nuostabūs tol kol mes juos galime pasiimti su savim, tai perkėlus tai į stacionarų „PS2“ visų pirma nukentėjo kokybė. Dar daugiau, mes juk galime palyginti su likusiais trim „GTA“ žaidimais „PSP“ konsolėje ir jau drąsiai galima sakyti ši – pati blogiausia.

Nežinantiems priešistorės ir visos „Liberty City Stories“ istorijos priminsiu, jog šiame žaidime buvo grįžta į trečiojo „GTA“ laikus. O Liberty City yra Niu Jorko atmaina. Jei žaidėte trečią dalį, tai jūsų atminty dar turėtų būti išlikę gatvių išdėstymai ir vaizdai, kuriuos su malonumu galėsite čia prisiminti. Tačiau teks nusivilti visų pirma dėl suprastėjusios grafikos. Tas paaiškinama labai paprastai: žaidimas buvo kurtas daug silpnesniam „PSP“ kompiuteriui. Todėl ir pats miestas bus šiek tiek mažesnis, bei daugelio vaikėjų animacija bus gerokai prastesnė, nei galėjome matyti „San Andreas“. Šioj vietoj „PS2“ savininkams turėtų nuskilti, nes jų „LCS“ versijoje, skirtingai nei „PSP“, bus kiek daug daugiau žmonių gatvėse, o horizonte matysime gerokai toliau. Bet tai viskas, nes daugiau jokių drąstiškesnių pakeitimų nebuvo daryta.

Žaisdami turėsite galimybę susipažinti su Toni Cipriani istorija. Tai niekuo neišsiskiriantis mafijos smogikas, kuris kažkada padarė gerą darbą Leonės mafijos bosui – Salvatorui Leone. Turėjęs trumpam išvykti, vėl grįžtate atgal į miestą ir imatės visų likusių nešvarių darbelių, taip įrodinėdamas savo ištikimybę Salvatorui. O tapęs jo dešiniąja ranka, imsitės užbaigti visus mafijos karus, pašalindami savo priešininkus. Pačios misijos yra trumpos ir labai dažnai neįdomios, daugelis net negali lygintis su tomis, kurias turėjome atlikti „San Andreas“. Dar daugiau pasitiks tokių momentų, kai pabaigus misiją, jos jokiu būdu nesinorės pakartoti.

Bet vargti daug nereikės, nenukrypus niekur į šalis, visas misijas galima įveikti per 10-12 valandų. Bet kaip jau įprasta „GTA“ žaidime, tuomet skaitliukas rodys vos 40 procentų bendro progreso. Be „rampage“ misijų, galėsime sudalyvauti standartinėse picų išvežiojimų, policininkų, medikų ir taksi misijose. Kartais netgi išgirsite skambant telefoną, kuris kvies įsilieti į gatvės lenktynes (žinote kaip dabar tai madinga), o toliau automobilių mėgėjai galės bandyti savo pardavėjo talentus ir geru važiavimu įtikinti potencialius klientus pirkti automobilį. O galiausiai surinkę visus 100 paketų galėsite ramiai atsipūsti.

Ginkluotės atžvilgiu rasite viską, ko tikitės iš „GTA“ žaidimo. Jei pradžioje pradėsite kovas turėdami tik pistoletus, tai jau greit įsigysite rankinį automatą ir šratinį šautuvą. Laikui bėgant, o priešams keliaujant pas šventą Petrą, gausite vis naujesnius ir galingesnius ginklus. Deja, bet vienu metu galėsite turėti tik vienos rūšies ginklą, t.y., du skirtingi automatai nebus leidžiami. Pliusas tik tiek, jog kulkos iš vienos rūšies ginklų tiks tos pačios klasės ginklui, tik kitos rūšies. Šaudymo sistema bus beveik identiška „Vice City“ žaidime matytai.

Apskritai, nors daug žaidimo detalių paimta iš „GTA III“, bet visgi žaidimas labiausiai primena būtent „Vice City“ dalį. Pavyzdžiui, motociklai galės tapti viena ši jūsų transporto priemonių. Bus galimybė ir pasikeisti savo rūbus, bet ne tokiu detalumu kaip „San Andreas“. Apskritai, gerųjų šio naujausio žaidimo savybių „LCS“ įgyvendinti visiškai nenori. Žaidime reikės kartais pakovoti ir petys į petį su kitais Leonės gangsteriais, bet kontroliuoti jų negalėsite (kaip galėjome „SA“). Šis darbas paliktas kvailam DI. Tik šioje situacijoje kvailas kiek per geras žodis.

Garsas žaidime yra ganėtinai aukštam lygyje. Daugelis filmukų įgarsinti tikrai kokybiškai. Veikėjai lengvai atpažįstami, o balsai parinkti būtent tokie, kokių būtų galima tikėtis. Radijo stotis – tai kita gera žaidimo dalis, tapusi beveik būtinu „GTA“ atributu. Daug radijo stočių, kurių daugelis groja labai įvairią muziką, bet dominuoja nesenas (apie 1998m.) popsas, parašytas specialiai žaidimui. Pavyzdžiui, viena komercinė reklama teigia, kad „Internetas tai yra velnio įrankis, kuris griauna gyvenimus“ (kas yra visiškai teisinga). Taip pat galima bus išgirsti ir kitų juokelių, bei įdomių reklamų. Viskas senu, geru „GTA“ stiliumi.

Faktas, jog „GTA: LCS“ parduotuvėse atsidūrė už mažesnę kainą, nei kiti žaidimai kaina, yra svarbus veiksnys šiame vertinime. Juk biudžetinio žaidimo negali lyginti su visais likusiais, paprasčiausiai ne ta kategorija. Savo tarpe jis būtų vertas apie 8.8 balo. Bet, didelis bet, tai vis dėl to „GTA“ serijos žaidimas ir lyginti jį su kitais biudžetiniais žaidimais būtų labai negarbinga. Tuo labiau, kad pačiame žaidime yra pernelyg daug nemalonių dalykų, nors esminių klaidų, trukdančių pačiam žaidimui kaip ir nepastebėta. Paprasčiausiai parduotuvėje radę naujausią (vis dėl to) „GTA“ žaidimo žinotumėte ko tikėtis. O dėl balo. Vis dėl nusprendžiau taip nenužeminti „GTA“ serijos. Todėl 7.4 bus kaip tik.