Kartais mėgstu tiesiog mesti akį į žaidimų industrijos istoriją ir gerokai patyrinėti ją. Įdomu stebėti, kaip laikui bėgant pasikeitė žaidimai, keitėsi ištisos serijos. Neįmanoma nepastebėti, kaip per kelerius metus pasikeitė žaidimų grafika, garso takelis, kiek buvo suteikta naujų galimybių žaidėjams, kad šie įsijaustų į patį žaidimą, tačiau kartais pasitaiko ir tokių gaminių, kurie tarsi nepatobulėjo niekuom ir atrodo kaip 2000-ųjų žaidimas. Aišku, negaliu kalbėti apie tuos kūrinius, kurių idėjos tiesiog įspūdingos ir prikausto prie ekrano, tačiau kiti atrodo tiesiog pigus šlamštas. Taigi, čia bandysiu išsiaiškinti ir apžvelgti nelabai patobulėjusį grafikos ir garso takelio prasme, lyginant su šiuo metu pasirodančiais kūriniais, žaidimą – „Medieval Battlefields“.

Genialu ar kvaila?

„Medieval Battlefields“ grafikos dievintojams atrodys tikrai prastai. Nors žaidimas pasirodė, palyginus, neseniai, žaidimas vizualine prasme tikrai nepriblokš ir, galbūt, nuteiks jus ganėtinai prastai. Ir iš tikrųjų, vos įsijungus žaidimą jūs tiesiog gaunate plokštumą, kurioje ir vyks žaidimas. Bandydamas išjungti paprastą vieno žaidėjo režimą ir įsijungus istorijos režimą, tave vėl pasitinka nemažas nusivylimas. Istorija pasakojama tiesiog tekstu, jokių vaizdo intarpų, jokių dialogų – nieko nepamatysite. Nuobodžiai suskaičius visą duodamą istoriją, kurioje pasakojama kaip kažkas kažką užpuolė ir permetus akim užduotį, jus vėl pasitiks ta pati kvadratinė plokštuma, kurioje stovi keletą kareivių, pilis ir plotai, kuriuos reikia užimti. Na gerai, spjaukime į tą pirmą įspūdį ir pradėkime žaisti – gal pagaliau išvysime žaidimo grožį.

Pradėjus pirmąją kovą, bendras žaidimo vaizdas kiek pagyvėja, tačiau nieko įspūdingo čia irgi nėra. Užduotys dažniausiai būna tokios – prie savo pilies statytis kuo daugiau pastatų, treniruoti savo karius, kad šie taptų kuo galingesni ir kuo greičiau užimti priešininko pilį. Deja, bet šitai įvykdyti yra stebėtinai lengva, tiesiog žinokite kokius karius gaminti, ką kada pagaminti – ir jūs nugalėtojas. Viskas čia paremta karių siuntinėjimu per langelis ir ėjimais. Visa tai tarsi prastesnė „Civilization“ ar „Heroes of Might and Magic“ kopija, kurioje panašumų iš tiesų daug, tačiau čia viskas atlikta kur kas paprasčiau ir prasčiau. Be abejo, kovos nėra tokios baisiai tragiškos, todėl plačiau apibūdinsiu visą šį reikalą.

Pagaliau galima pasidžiaugti tuo, kad „Medieval Battlefields“ pasiūlo šiokią tokią įvairovę karių treniravime ir pastatų statyme ar tobulinime. Jūsų mažąją kariuomenę sudarys įvairaus tipo kariai – lankininkai, riteriai, ietininkai, magai ir kiti. Įmanoma gauti ir įvairios karinės technikos, pavyzdžiui, katapultas, kurios padės žymiai greičiau įveikti oponentus ir prasibrauti link jų pilies. Kartais atrodo kiek keistai, kai riteriai, neturėdami jokių ilgojo nuotolio ginklų, sugeba smogti stovėdami už kelių langelių nuo jūsų, todėl tai tikrai nėra pliusas žaidimui. Pastatų čia taipogi gausu, nuo karių treniravimo stovyklos, ginklų ir šarvų kalvės iki turgavietės ar bažnyčios. Daugelis jų padeda kariams būti greitesniems ir stipresniems arba suteikia mums daugiau aukso per ėjimą, už kurį ir galime pirkti įvairius patobulinimus ar atributus. Galime dar pasiguosti ir tuo, kad žaidimas turi 20 skirtingų žemėlapių, kurie tesiskiria tik kitoje vietoje mestėltu medžiu ar kitur pastatyta pilimi.

Kas liko nepaminėta…

Verta paminėti, kad „Medieval Battlefields“ turi žaidimo internete režimą, kuriame gali žaisti iki 8 žaidėjų iš viso pasaulio. Deja, kadangi žaidimas neturi pakankamai žaidėjų, taigi ir su kitais jo jums taip ir nepavyks išbandyti, o jei pavyks – jūs tikras laimės kūdikis. Turbūt galima numanyti, kad žaidžiant su realiais žaidėjais, šis produktas tikrai įgytų kitokių spalvų, nebūtų toks baisiai lengvas ir gautume šiokį tokį iššukį, kurio dabar tiesiog nėra. Žaidimo apibūdinime rašoma, kad interneto režime galima rinktis žaisti už anglus, prancūzus ar vikingus. Nors ir man asmeniškai sunkiai suprantama, kodėl buvo pasirinktos būtent šios tautos, tačiau bandykime apsimesti, kad čia viskas gerai, juolab, kad vis tiek kažkokia įvairovė, kad ir nelabai didelė, yra pasiūloma.

Na, pabandysiu pamiršti tai ką mačiau vos įsijungus žaidimą ir dar kartą permesiu akimis vizualinę žaidimo pusę. Žaidimas laikui bėgant lieka su savo nekokybiška grafika. Ypatingai negražiai atrodo kariai, kurie iš tiesų nedetalūs, visi vienos rūšies kariai atrodo kaip klonuoti. Pastatai, kuriuos pastatome yra iš viso nematomi, nors, turbūt, jei būtų leidžiama pastatyti juos kur nors lauke, tai būtų tikrai smagu, nes reiktų galvoti apie taktikas, apsaugant juos. Garso takelis (Jei taip jį galima pavadinti, nes tėra viena vienintelė daina) yra iš tiesų nuobodus. Nors su muzika žaidimuose įmanoma padaryti tiesiog stebuklus ir prikaustyti žaidėją valandų valandas ja gerėtis, čia ji tiesiog įkyri ir norisi ją kuo greičiau išjungti.

Taip ir neprikausčiusi kova

Apibendrinus visus „Medieval Battlefields“ privalumus ir trūkumus, kurių buvo tikrai daugiau, galima sakyti, kad žaidimas gavosi kiek nepavykęs. Jis tikrai neprikausto tavęs prie ekrano, neverčia į jį spoksoti su pasigerėjimu, tiesiog neturi nieko užkabinančio, ką turi, kad ir ne toks puikus žaidimas. Nors šis kūrinys pasirodė visai neseniai – jis pakankamai atsilieka visais įmanomais aspektais. Neįtraukiančios užduotys, prasta grafika bei garso takelis, visiškai neįdomiai pateikta istorija – beveik visi aspektai tiesiog atstumia. Galiu pasidžiaugti bent tuo, kad žaidimas turi šiokią tokią įvairovę kovose, bet ir ši, lyginant su kitais žaidimais, nublanksta. Ši žaidimą geriau tiesiog aplenkti. Aplenkite todėl, kad nieko gero vis tiek nepamatysite, o pinigai ir laikas bus iššvaistyti.

„Medieval Battlefields“ apžvalgai pateikė skaitmeninė žaidimų parduotuvė GamersGate!