Iš žurnalo PC Klubas 2005/06. Autorius: NPC

Treji taikos metai. Vieno žmogaus požiūriu, tai mažai, pasauliniu mastu — daug. O kaipgi žiūrint iš žaidėjo pozicijos? Prieš trejetą metų išvalę Iwo Jima sudėjome „M1 Garand“ ir užplombavome Shermanų vamzdžius. Kiti tuo tarpu tūpdė kulkų pažeistus „Moskitus“ ir skubėjo atstatinėti po eilinio „Meserių“ antpuolio apgriautus radarus. Kažkas tuo metu kėlė taurę šampano užsiropštęs ant trofėjinės „katiušos“, kažkas aplink rusenant „Tigrams“ rėžė liepsningą kalbą Kursko lauke. Vieni anksčiau, kiti vėliau sudėjo ginklus ir mėgavosi taika. Kažkas buvo išsiųstas į Vietnamą, tačiau net ir išvengę vergovės džiunglėse žaidėjai dabar vėl tapo šauktiniais. Mūšio laukas laukia Tavęs. Tik šį kartą kausies ne už tėvynę…

Už naftą ir šiltus žodžius per CNN

Tiesą pasakius, ne visai aišku, kas už ką ir prieš ką (aišku tik tiek, kad JAV prieš visus). Klausimas, ar mums tai rūpi?… Šį kartą esame samdiniai, pasaulis tapo per ankštas pasauliniams karams. Tiesa, kažkas gali manyti, kad kaunasi už Mao ar Džordžą, kažkas gali manyti, kad kovojama prieš komunizmą arba už pigų benziną. Tačiau tikrų priežasčių nežino niekas, o patekus į mūšio lauką jų niekam ir nereikia.

Nors žaidimas ir vadinamas „Battlefield 2“, bendrų bruožų su BF 1942 žaidime mažai. Išnyko romantika. Dabar nebūtina matyti priešo, kad jį nukautum, nebūtina rizikuoti savo gyvybe norint patekti į priešo užnugarį ir atlikti keletą diversijų jo angaruose, nebūtina stoti vyrui prieš vyrą. Viskas automatizuota, kompiuterizuota ir telekomunikuota. Dabar „Battlefield“ skausmingai panašus į mūsų laikų CNN naujienas, skirtumas tik vienas: žaidimo geresnė grafika.

Užpildykite anketą ir eikite geltona linija

Svarbiausia šiendienos kare — apsisprendimas. Kuo būti ir už kurią pusę kautis. Kadangi tai grynai tinklo žaidimas, pusės pasirinkimas irgi ne visai aktualus, nes paprastai tas pats žemėlapis žaidžiamas du kartus, apsikeičiant pusėmis. Vis dėlto atrasti savo svajonių profesiją svarbu. Kaip ir senosiose BF dalyse, BF2 yra platus profesijų pasirinkimas. Tavo paslaugoms pasiūdintos spec. būrio, mediko, inžinieriaus, prieštankinių dalinių, snaiperio, puolimo ir palaikymo dalinių uniformos. Pasirinkęs pagrindinę profesiją dar galėsi išbandyti save būrio ar karo lauko vado pareigose. Na, ir tai dar ne viskas. Norėdamas tapti tikru šių dienų karo ekspertu privalai išlavinti vairavimo ir pilotavimo įgūdžius, nesutrikti atsidūręs artileristo ar kulkosvaidininko bokštelyje. Žodžiu, darbo daug, ir neabejoju, kad prieš lįsdamas į interneto platybes norėsi bent porą dienų BF pažaisti savo smėlio dėžėje, tiesiog besivaikant „botus“.

Connecting to satelite

Prieš tęsiant toliau, manau, privalu išdėlioti taškus ant „i“. „Battlefield 2“ — tai grynų gryniausias tinklo žaidimas. Žinau, dauguma mūsų mėgavosi BF 1942 singleplayer režimu ar vietiniame tinkle, tačiau antroji dalis šio malonumo nesuteiks. Tiksliau, tai įmanoma, bet ne labai įdomu. Vieno žaidėjo režimui skirti tik 16 žmonių žemėlapiai, o tai tėra penktadalis to, ką gali pasiūlyti žaidimas. Visų pirma todėl, kad tokių žemėlapių mažai, antra, todėl, kad juose nėra aviacijos (neskaitant vieno kito sraigtasparnio). Žinoma, žaidžiant per LAN vidiniame tinkle galima išbandyti visus žemėlapius, bet… LAN serveris nepalaiko „bot‘ų“ tad jei neturi bent dvidešimties tinklo brolių, apie įdomias kautynes didesniuosiuose žemėlapiuose gali tik svajoti. Net jei ir turi galimybę žaisti vietiniame tinkle, apjungiančiame 30 kompiuterių, tikimybė, kad žaisi BF2, žiauriai maža. Kodėl? Ogi todėl, kad žaidimui reikalingi nauji ir galingi kompiuteriai, abejoju, ar dvejų trejų metų senumo PC sugebės „vilkti“ BF2 taip, kad jo nekamuotų traukuliai, perkreipti šešėliai ir laiku į vietą neatsiųstos tekstūros. Štai taip…

Tiesiogiai…

Jei jau įsitikinai, kad po stalu urzgianti „dėžė“ susidoros su BF2 kaprizais, o tavo interneto ryšis greitas, patikimas ir stabilus, važiuojam toliau, ir pabandom įšsiaiškinti, kodėl žaidimas vertas šių investicijų.

Visų pirma grafika. Ji pasakiška (na, bent jau tada, kai veikia :-)). Ir aš nejuokauju. Turint galingą naujos kartos vaizdo plokštę ir atnaujinus DirectX bei vaizdo plokštės tvarkyklių rinkinius rezultatas ekrane tiesiog pribloškiantis. Jei iš mano vardintų dalykų ko nors trūks, žaidimas gali ožiuotis, mėtyti artefaktus, kraipyti šešėlius arba dirbti nestabiliai. Tiesa, visada išlieka galimybė reikalus sutvarkyti bandymų ir klaidų metodu, mažinant kai kuriuos parametrus bei atjungus specialiuosius efektus. Tačiau net ir tada bendras rezultatas bus pribloškiantis, bet su CNN jau nesigalinės. Kai žaidimas veikia ant aukštų ar bent jau vidutinių nustatymų, susidaro įspūdis, kad dalyvauji žinių laidoje. Modelių animacija nepriekaištinga, patys modeliai tikrų tikriausi kariai. Atrodo, kad kūrėjai išties gerai padirbėjo liguistai tiksliai atkurdami uniformas ir ekipuotę. Matosi viskas, įskaitant ir kelnių užtrauktukus ar šalmo diržo sagteles. Kovinė technika sukelia šiurpą, ir būti šalia priešiško tanko išties neajauku. Aišku, čia grafikai talkina ir erdvinis garsas. Taip pat ispūdingai atrodo ir Hameriai, ir palaikymo transportas, ypač tada, kai į juos sulipa kiti žaidėjai. Aplinkos kiek skurdesnės, tačiau kūrėjai apdairiai išnaudoja kovų scenos gamtinius ypatumus, ir maskuodami vietomis skurdokas tekstūras sukelia smėlio pūgas, rūką, leidžia prapliupti lietui arba apniaukia dangų švino spalvos debesimis ir visas pasaulis paskęsta prieblandoje. Lūžtančių, dūžtančių ir kitaip sunaikinamų objektų mažai, kai kurie daiktai serga „Doom III“ sindromu, dūžti privalo, bet nedūžta. Tai kompensuoja technikos ir specialiųjų efektų sąveika. Iš tanko vamzdžio šūvio metu pliūpteli labai tikroviškas ugnies „grybas“, amortizuodamas atatranką tankas siūbteli, ir iš po dugno išsiveržiantis oro gūsis sukelia pasakiško grožio dulkių debesis. Įsivaiduok, kas darosi, kai kas nors užkuria sraigtasparnį…

Kadangi naujajame kare visi kariai apsikarstę sprogmenimis (beje, su palydoviniu, radio ar šiluminiu valdymu), tai sprogimų BF2 daug. Tiesa, prasidėjus susirėmimui tik sprogimai ir girdimi, ir gatvelė griaudėja tol, kol joje lieka vieni nugalėtojai. Tada prasideda šaudymas, tiksliau, atsilikusių pralaimėjusios pusės karių sušaudymas. Apie sprogimus aš neveltui… Visų pirma jie atrodo stulbinamai, ir, be jokios abejonės, yra autentiški. Tačiau jie atlieka ir pagalbinę funkciją. Po kiekvieno garsesnio sprogimo ausis ir akis užgula kontūzija, vaizdas ekrane susilieja ir grafinių klaidų net ir norėdamas nepamatysi. Tokios būsenos nori nenori teks praleist nuo 20 iki 80 procentų žaidimo laiko. Priklausys nuo pasirinktos profesijos: snaiperius paprastai kontūzija rečiau…

Dar vienas šaudyklei svarbus aspektas — ginklai. Turbūt aiškinti nereikia… „Battlefield“ serija mano širdy gyva iki šiol būtent dėl šios detalės. Visi BF žaidimai galėjo pasigirti nepriekaištingais ginklais ir iki nukritimo žavinga užtaisymo animacija. BF2 neišimtis. Žaidimo arsenalas išties turtingas, ir kiekvienas daiktas, kurį galima paimti į rankas (išskyrus gal tik veržlėraktį), atrodo tobulai. BF2 — tai žaidimas, kuriame išties malonu naudotis pistoletais, nors kelnių kišenėje ir voliojasi sunkusis kulkosvaidis. Kūrėjai nepatingėjo pasiaiškinti ir karių pomėgius taupyti laiką. Sakykim, MEC pajėgos (jungtinės teroristų valstijos :-)) „afganų“ principu dvi automato apkabas sutvirtina lipnia juosta. O amerikiečiai savo ruožtu ginklą užtaiso super mikliai, tačiau paskutinis judesys atitraukiant spyną visada būna kupinas šalto susitvardymo ir, ko gero, taip išreiškiamo pasitikėjimo savimi. Žodžiu, pirmas dalykas, kurį padariau įsijungęs BF2, tai mikliai perbėgau per visas profesijas ir užtaisiau visus šautuvus. Susidarė įspūdis, kad žiūri video gidą per ginklų pasaulį. Labai gražu.

Beje, tai ne viskas… Pabandyk šaudydamas „paspaminti“ per „Print Screen“ mygtuką. Peržiūrėjęs nuotraukas suprasi, kad jokioje kitoje šaudyklėje nebuvo įdėta tiek darbo į dalykus, kurių niekas niekada nepamatys ir neįvertins.

Minusas šiaip tik vienas: vietovių stoka. Visas žaidimo veiksmas sukasi arba aplink naftos gavyklas–gamyklas–saugyklas, arba užtvankas. Na, dar yra vienas žemėlapis mieste, o paskui vėl naftos saugyklos. Tačiau kūrėjus galima pateisinti. Ko gero, jie stengėsi išlaikyti logiką, o logiškai mąstant, šiais laikais niekas nekariauja teritorijoje, apie kurią 5 km spinduliu nėra ko nors, susijusio su nafta. Štai kodėl aš negyvenu Mažeikiuose :-).

Santykiai su vadovybe

Tyčia nesiplečiu pasakodamas apie patį ginklų naudojimą ar, kokius dalykėlius kišenėse nešiojasi įvairių profesijų kariai. Visą tai rasi „Expert Klube“, man belieka tik pridurti, kad vietomis BF2 kariūnams pavydėtų ir pats Dž. Bondas.

Daugiau dėmesio norėčiau skirti sezono naujienai — vadovybei. BF2 yra dviejų pakopų vadovybės. Vadu tapti gali ir Tu. Paprastai vadas išrenkamas balsuojant. Vienas žaidėjas tampa karo lauko vadu ir koordinuoja būrių, žvalgybos bei aviacijos ir artilerijos palaikymo darbą. Taip pat BF2 galima suformuoti būrius. Paprastai formuojami būriai po 3–4 karius. Kiekvienas būrys balsuoja ir išsirenka savo vadą. Atrodytų, karo lauko vadas turėtų užsiimti vadovavimu, tačiau iš tiesų jam tam nelabai lieka laiko. Jo dispozicijoje yra nepilotuojamas lėktuvas–žvalgas, kurį galima „pakabinti“ bet kuriame taške ir taktiniame žemėlapyje stebėti priešo pajėgų judėjimą. Yra galimybė pasinaudoti ir palydovine žvalgyba. Palydovas, skirtingai nei žvalgas, atidengia visą žemėlapį, tačiau labai ribotam laiko tarpui. Visi taip surinkti duomenys paprastai siunčiami būrių vadams, paprasto nurodymo forma „puolimas ten ir iš ten“, o būrio vadas savo ruožtu reikiamam taške palieka žymeklį su įsakymu būrio nariams (šturmas arba gynyba). Suderinus komandos darbą, taktinėje žaidimo srityje galima pasiekti labai gražių pergalių.

Antra vertus, karo lauko vadas, turėdamas tikslias priešo dislokacijos koordinates, gali užsakyti artilerijos baražą, po kurio pažymėtoje teritorijoje paprastai įsivyrauja tyla ir ramybė. Karo lauko vadas kovai užsitęsus gali iškviesti lėktuvą su pastiprinimu ir tiesiai ant savo pavaldinių nuleisti šviežia amunicijos ir medikamentų dozę.

Kodėl reikia būti būryje? Nagi, dėl pačios svarbiausios priežasties. Būrio vadas yra mobilus „spawn“ taškas. T. y. nepriklausydami būriui atgimti jūs galėsite tik užimtoje teritorijoje, tuo tarpu priklausydami būriui visada galėsite „gimti“ savo vado dešinėje. Turbūt nereikia aiškinti, kaip tai svarbu puolant arba ginant neutralų tašką.

Kad jau prabilau apie taktinę žaidimo pusę, norisi pridurti, kad jos reikšmė žadime išties milžiniška. Žemėlapių dydžiai ir transporto stoka gali akimirksniu sužlugdyti komandą, išlėkusią į puolimą tuščiais džipais ir palikusią prieštankinės kovos ekspertus ar medikus bazėje. Dabar kiekvienos profesijos atstovai turi aukso vertę, balansas išlaikytas pasakiškai, ir komanda, sudaryta tik iš snaiperių, neturi jokių šansų nugalėti. Drįstu teigti, kad tai gera savybė…

Vis dėlto manau, kad BF2 dar anksti sužydėti Lietuvos padangėje. Daugelis žmonių tiesiog neturės pakankamo interneto ryšio ar tinkamo PC, kad iš žaidimo išspaustų viską. O jei žaidimas dirbs tik penktadaliu… Hm… Žanro mėgėjams užteks ir to penktadalio, tuo tarpu kitiems siūlyčiau tiesiog palaukti geresnių laikų ir kol kas mėgautis kitais „single player“ žaidimais.