Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2009/03. Teksto autorius: JcDent

Saint‘s Row 2 kerta logikai per kojas, o rimtumą pribaigia kontroliniu šūviu. Jei paskutiniai GTA buvo daugmaž rimtos iškilimo istorijos, tai SR2 yra sosto susigrąžinimas. Maniakiškas, psichozės, narkotikų, sprogmenų varomas sugrįžimas į viršūnę.

Pirmosios serijos pabaigoje įvyko sprogimas, po kurio pagrindinis veikėjas, ištiktas komos ir sutvarstytas, pragulėjo kelerius metelius kalėjimo ligoninėje. Bet štai vieną dieną jis atsigauna, nuimami tvarsčiai ir… laikas susikurti veikėją. SR2 veikėjas kuriamas išsamiau nei daugumoje RPG žaidimų, kuriuose tarsi turi susikurt avatarą naujame pasaulyje. Čia duodama tokia laisvė, kad galiausiai gaujos vadu ir pagrindiniu veikėju gali tapti barzdota liesa azijietė žaliais plaukais, kalbanti kaip smogikas iš Anglijos. Galima pasirinkt net eiseną ar veido išraišką. Tiesa, vėliau atsiranda galimybė apsilankyti pas plastikos chirurgus, kurie gali visiškai perdaryti veikėją. Kol turi pinigų, tol kiekvieną misiją gali vykdyti kaip kitoks žmogus.

O kokios misijos ir kam? Na, per tą laiką, kai vadas sau maloniai parpė kalėjimo lovoje, 3rd Street Saints gauja buvo išblaškyta, išžudyta, o jų teritorijas Stillwaterio mieste užėmė Ronin, Sons of Samedi, Brotherhood gaujos ir Ultor korporacija, kuri yra pasiryžusi atstatyti miestą ir paversti jį pelninga vietele. Aišku, atgimusiam Saints vadui tai ne prie širdies – jis trokšta susigrąžinti savo buvusias valdas ir gaują.

Iš tiesų, GTA pirmosios misijos būna lengvučiai pasivažinėjimai, paslaugų darymas ir kitokios civiliokų nesąmonės, o SR2 prasideda suspardant kalėjimo daktarą ir išsiveržiant į laisvę iš kalėjimo. Tada reikia šturmuoti teismo rūmus, nes juose už daugiau nei 300 žmogžudysčių teisiamas senas draugužis Johnny Gatas. Paskui tenka žudyti valkatas… Bloga ta misija, kurią vykdant neatgula bent dešimt žmonių.

Dažnai užduotys būna kad ir tokios: šaudant skintis kelią iki tikslo ir pataikyti taikinį, o kartais reikia vaikytis kažką automobiliu pliekiant ginklais į visas puses. Nėra jokių subtilių sėlinimo ar apsimetinėjimo misijų — pagrindinis veikėjas net atmeta kazino apiplėšimo planą ir iškeliauja apšvarinti šios įstaigos pasikliaudamas gebėjimu masiškai žudyti žmones. Toks paprastas žmogiškos gyvybės nevertinimas prideda herojui ir jo draugui Johnny Gatui tam tikro žavumo.

Nors žaidimas ir pasižymi didesne laisve nei GTA (visas miestas atviras nuo pat pradžios), yra daugybė „atrakinamų“ dalykų. Nauji ginklai, naujos privačios mašinos ar mistiški priedai (15 proc. mažesnė kulkų daroma žala įmanoma tikriausiai dėl to, kad visas žudymas kokią mirties dievybę pamalonino) turi iš kažkur atsirasti. Tam yra užsiėmimai. Visi susiję su kokiu nors įstatymų laužymu ir mindo logikai sprandą. Juos atliekant uždirbami pinigai ir pagarbos taškai, už kuriuos šis bei tas „atsirakina“ savaime.

Pačios misijos yra ganėtinai įdomios: kartais tenka padėti sąvadautojams per tam tikrą laiką iš gaujų pagrobti prostitutes, kartais turi lydėt narkotikų prekeivį, išvežiojantį prekes, ar saugoti įžymybę nuo gerbėjų. Šios užduotys atrodo gan normalios, kol prisimeni, kad viena reikalauja koviniu malūnsparniu lydėti narkotikus išvežiojantį autobusiuką, kita — padaryti tam tikrą žalos kiekį per duotą laiką, taip pat apsimesti policininku realybės šou ir žiauriai susidoroti su pažeidėjais. Net taip įprastai skambantis įžymybės gynimas baigiasi gerbėjų mėtymu į lėktuvo variklius, apsaugos kulkosvaidžius ir fejerverkų stendus, o draudimo įstaigų apgaudinėjimas iš esmės yra bandymas šokinėti prieš važiuojančias mašinas. Pastarasis genialus savo paprastumu: programuotojas tiesiog padarė, kad paspaudus pelės klavišą veikėjas parvirstų, o jau tada viską perima fizikos variklis, paverčiantis Saints vadą gyva sparnuotąja raketa.

Aišku, čia yra tam tikrų blogybių. Pirmieji lygiai yra pakankamai lengvi ir greitai pereinami, todėl ir nenusibosta, bet vėlesni tampa beveik neįveikiamai sudėtingi. Ypač sunku tampa padaryti reikiamą žalą ir apgaudinėti draudimo įstaigas. Kadangi vietovės pasirinkti negalima, turi tenkintis parinkta iš anksto, tačiau vienos tinka labiau nei kitos. Be to, visose šaudymo misijose gaunamas neribotas šovinių kiekis bent vienam ginklui, todėl šaudymas pritraukia teisėsaugos dėmesį.

Žinoma, maža bėda būtų, jei šie tik atvažiuotų ir atidengtų ugnį. Ne, čia jie stengiasi Tave pervažiuot ir tada išlipę pradeda šaudyt. Prarandamas laikas (jį praleidi gulėdamas) bei sveikata, kai Tave pervažiuoja FTB šarvuotis ar apšaudo kovinis sraigtasparnis. Iš esmės ta pati problema yra su prostitučių grobimu ar narkotikų pervežimu, tik policiją pakeičia Tavo veiklos užrūstintos gaujos. Tiesa, šios linkusios vežiotis daugiau ginkluotų žmonių, kurie gali paversti kitą transporto priemonę rėčiu. Na, bet kai kurie „atrakinami“ patobulinimai to verti, ypač nesibaigianti amunicija ar galingesni ginklai. Gaila, bet kai kuriuos galingiausius gauni taip vėlai, kad mažai kuo tegali padėt. Yra ir tokių ginklų, kaip patobulintas raketsvaidis, kurį apskritai tik kartą mačiau…

Ach, ginklai – šio žaidimo karalius ir karalienė. Ne, jie nėra kažkuo nuostabūs ir išskirtiniai, tiesiog džiugina jų pasirinkimas. Šaltųjų ginklų yra keletas (tarp jų ir elektrošokas bei pipirinės dujos), pistoletų ir SMG po šešis tipus (labai mielas yra paskutinis pistoletas Cobra — 15 kulkų automato greičiu su lazeriniu taikikliu), dar šratiniai šautuvai (nuo nupjautvamzdžio iki sąvadautojo lazdos, dviem šūviais sunaikinančios daugumą automobilių), automatai ir kulkosvaidžiai, raketsvaidžiai ir sprogmenys…

Vadas gali neštis po vieną kiekvieno tipo ginklą (po pistoletą ir SMG — kiekvienoje rankoje) ir šiek tiek amunicijos. Pistoletas ir SMG gali būti naudojami automobilyje, taip pat ir sprogmenys bei elektrošokas. Tikras džiaugsmas prasideda, kai vairuoja kas nors kitas, nes tada galima pasišvaistyt kad ir sunkiojo kulkosvaidžio dovanomis. Įvairovės dėlei, kai kurie automatai turi po vamzdžiu pritvirtintus granatsvaidžius, kurie naudoja turimus sprogmenis vietoje amunicijos. Šaunu, puiku, sprogu. Ir mirtina, jei netyčia pamirštum: užuot užvažiavęs priešui buože, gali susisprogdinti granata. Bet tokia jau pramogų kaina.

Tiesa, kontroliuojami sprogimai gali padėti ištraukti NPC pagalbininkus, užstrigusius kokioje vietoje. Labai smagu, kad kaip skydą galima paimti kokį nors žmogų, nesvarbu, civilį, policininką ar gaujos narį. Tada juo prisidengiant galima šaudyti kad ir raketsvaidžiu. Taip, šio žaidimo veikėjas raketsvaidį valdo viena ranka. Jei „skydas“ išgyvena ir tampa nebenaudingas, galima nušauti, nors man labiau patiko kur nors numesti (šiame žaidime labai jautriai reaguojama į kritimo žalą) arba nusukti sprandą. Ech, pramogos. Kartais tenka ir pasimušti. Skirtingos gaujos naudoja įvairius kovos stilius, kuriuos galima „atrakinti“ jas nugalėjus. Deja, žaidime juos gauni gan vėlai. Nors šiaip nieko baisaus — priešai DI ar patvarumu nepasižymi.

Kitaip nei įprasta, čia veikia ir automobiliai. Nuo tų laikų, kai GTA: San Andreas buvo galima savaip derinti pavogtas transporto priemones, svajojau, kad žaidime jas leistų panaudoti. Aišku, SA galima jomis važinėtis, tačiau taip pat galima nekvėpuoti, nors tai ir nepatartina. Žinant automobilių trapumą, GTA kelis tūkstančius kainavęs ratuotas meno šedevras gali greitai sprogti ar pradingti. Čia viskas vyksta kiek kitaip: kiekviena Tavo derinta mašina bus išsaugota garaže ir ją galėsi susigrąžinti už simbolinę kainą, nesvarbu, pametei ją, nuskandinai ar susprogdinai į galybę mažų liepsnojančių gabalėlių. Nors ir praradus nebūtų didelis nuostolis — automobilio pertvarkymas atsieina irgi gana nedaug. Tačiau procesas išsamus ir visavertis! Neradau mašinos, kuriai būtų galima įrengti dugne neoną (tik spyglius ratuose), bet daugumą įmanoma bent perdažyt norima spalva ir užtamsint stiklus. O dažų pasirinkimas irgi džiugina.

Gaila, bet daugiau apie transportą nelabai ką gero pasakysi. Valdoma pakankamai tragiškai, už tai ir ačiū, kad nėra iš anksto paruoštų vaikymosi scenų: jei jau tenka vytis ratuotą oponentą, tai tam, kad užmuštum. Sudėtingiausia vairavimo vieta gal buvo motociklų vaikymasis motociklu, bet gyvent galima. Dar viena bėda ta, kad, kitaip nei GTA, čia sunku nuspėti, kada mašina sprogs, tad gali žūt visai netikėtai. Net priešų atakų kiekis yra blogas rodiklis, nes automobiliai gana patvarūs. Ir nors galima peršauti padangą, DI vairuotojams tai menka kliūtis. Smagiausia, kai mašina sprogsta ir kokia nors detalė skrisdama sužeidžia veikėją. Smagios žaidimo akimirkos.

Kurios yra apdovanojamos. Beveik viskas, ką padarai, duoda pagarbos taškų. Važiavai, atsitrenkei ir išskridai per priekinį langą — gausi taškų priklausomai nuo nuskristo atstumo. Iš nuobodulio mėtai žmones — pelnysi jų už numetimo nuotolį. Kaunies su gangsteriais? Šūviai į galvą, į tarpukojį, užmušimas vienu smūgiu, gaujos mašinos sunaikinimas — viskas neša pagarbos taškus. Jų sunkiau negauti negu gauti. O kam jie reikalingi? Daugiausia misijoms „atrakinti“. Iš tikrųjų, aš pastarųjų niekad nepristigau, bet tikriausiai dėl to, kad taip noriai ėmiausi pašalinės veiklos. Nors be įprastų misijų vienintelis privalomas dalykas yra citadelių užgrobimas. Atsimeni, kaip GTA: SA rajoną reikėdavo užgrobti kaunantis su gaujos smogikais ir iššaudant keliasdešimt žmonių dėl kažkokio skersgatvio? Čia teks šturmuoti priešo operacijų centrą toje zonoje, kad ir narkomanų gūžtą striptizo klube. .

Dar galima paminėti tai, kaip žaidime esi skatinamas pats daug ką derinti. Galima pakeisti gaujos aprangą (nindzės, privati armija, sąvadautojai…), ženklą ir grafiti, naudojamus automobilius. Kad dar spalvą leistų pasirinkt… Paties veikėjo aprangą galima derinti iki apatinių, parenkant spalvą ir raštą. Ir rūbams nėra apribojimų: jei Tavo raumenų kalnas arijas nori nešioti liemenėlę, tai kas drįs jam paprieštarauti? Be to, už aprangą gaunami stiliaus taškai, kaip ir už mašinų derinimą ar nusipirktų gyvenamų vietų interjero detalių keitimą. Gangsterio namuose nuolat viešės dalis gaujos, bus galima susirinkti rajonų ir įstaigų atsiunčiamus pinigus, pasikeisti ginklus ar aprangą ir vietoje nusibodusios kolonos įrengti striptizo stulpą. Net švyturyje, kuris yra kalėjimo saloje. Kalbant apie švyturį… Krentant iš bet kokio didesnio aukščio, ant nugaros atsiranda parašiutas, kurį tik spėk išskleist. Ar vėl suskleist ir išskleist, jei spėsi. Rimtumas Stillwaterio mieste yra nelaukiamas svečias.

Tiesa, yra rimta bėda — Stillwateris nėra toks patrauklus kaip GTA miestai. Aišku, jo žemėlapyje tiek daug veiklos ženkliukų, kad beveik nesimato miesto. Ir tam yra priežastis — čia tiesiog nenori važinėt klausydamasis muzikos ir grožėdamasis kraštovaizdžiu. Čia tik kaip pakvaišęs lėksi link kitos užduoties, nes reikia daugiau, daugiau, DAUGIAU. Tiesa, iškyla problema žaidžiant senesnėmis vaizdo plokštėmis — teks nustatyti mažiausius parametrus. Todėl kartais veikėjai atrodys neturį nosies, dauguma automobilio dažų atrodys siaubingai, tarsi mašiną nudažytum su MS Paint. Na, bent Shaundi atrodo patraukliai.

Nors tuo ir norėtųsi tikėti, jis nėra žaidimas, atimantis sostą iš GTA. Jis greičiau yra atsakas į GTA IV rimtumą. Atsitrenkus į priešprieša važiuojantį automobilį, jo vairuotojas įskrenda ir pasivarto Tavo automobilio salone prieš išslysdamas pro nebeužsidarančias dureles. Aišku, šios kartais neužsidaro dėl kokio lavono ir šį tenka pavalkioti gatvėmis.