Iš žurnalo PC Klubas 2007/05. Autorius: Inkvizitor

Gyvas tenisas visada man patiko, tačiau niekada nemokėjau jo žaisti, tuo tarpu teniso simuliatoriai nuteikdavo skeptiškai. Neneigsiu, jog sportiniai žaidimai nėra mano stichija ir į ją įlendu tik retkarčiais progai pasitaikius. Bet žinote ką, buvau labai nustebintas, nes geltonas mažas kamuoliukas (toks buvo mano supratimas apie šią susiklosčiusią padėtį) virto visu kamuoliu; ir tuoj aš papasakosiu, kodėl.

Iš pradžių tikėjausi, jog tai bus kokia nors eilinė nuobodybė, prikimšta monotoniškų „geimplėjaus“ elementų su keliomis garsiomis sporto pasaulio žvaigždėmis, na, panašūs žaidimai būna susiję su MTV, kur šoka britnės, kapojasi Hip–hopo atlikėjai ir skamba Justkės, tik ne iš Justiniškių, mix‘ai. Žodžiu, tikėjausi šlamšto, o SEGA vardas man kažkodėl įkyriai asociavosi su mėlynu ežiuku. „Virtua Tennis 3“ žvaigždžių „padavė“: 20 daugiau ar mažiau pažįstamų profesionalių tenisininkų, tokių Andy Roddick, Roger Federer, Juan Carlos Ferrero, Maria Šarapova… Garsenybių gausa, tačiau yra galimybė susikurti ir savo personažą, o tai, mano galva, yra viena iš įdomiausių kiekvieno žaidimo su panašia funkcija ypatybė.

Žaidimo tikslas (be abejo) užkopti į Pasaulio pirmenybes. Kurdamas savo teniso žvaigždę, žaidėjas turi dalyvauti atkrintamosiose varžybose, tuo pačiu tobulindamas savo gebėjimą žaisti ir kaip RPG vystyti personažo įgūdžius. Tokiu būdu kuriama sportininko karjera.

Kalbant apie priešininkus, pastarieji nėra iš piršto laužti. Kiekvienas jų turi specifines savybes ir gebėjimus. Žiūrėk, čia vienas smogs stipriau, kitas atmuš taikliau. Tokia kovų įvairovė ilgam neleidžia atsirasti monotonijai ir nuoboduliui.

Panašų žaidimą turbut būtų sunku įsivaizduoti be mini žaidimų. Pastarieji tikra atgaiva po alinančių treniruočių ir tikra humoro dozė: bėgiojimas nuo milžiniškų teniso kamuoliukų, tenisas su aligatoriais, ateiviais, yra net įdiegtas kerlingas (škotiškas žaidimas ant ledo). Didžiausias smagumas yra tas, jog į šias atrakcijas galima pakviesti ir tris savo draugus.

SEGA tiesiogine šio žodžio prasme prikėlė frančizę naujam gyvenimui, įvilko „Virtua Tennis 3“ į „Next–gen“ kartos kiautą. Žaidimo realizmas stulbinantis. Fotografiniu tikslumu atkurti tiek teniso žvaigždžių, tiek sporto arenų modeliai, o jų bus įvairių, kartais galbūt nerealių, tačiau tuo pačiu suteikiančių įvairovės ir nuotaikos žaidimui.

Vaizdas ekrane dažnai primena ne virtualų pasaulį, o tiesioginę varžybų transliaciją per TV. Žiūrovai stadione nėra tarsi butaforinės lėlės, kurios temoka pakelti ir nuleisti rankas, juose pulsuoja nors ir skaitmeninė, tačiau tikra fanų gyvybė :).

Man, nelabai mėgstančiam panašius žaidimus, „Virtua Tennis 3“ buvo savotiškas atradimas. Žaidimas negreitai atsibosta ir atpalaiduoja, todėl yra puikus laiko praleidimas, kai norisi pailsėti nuo daugiau nervų reikalaujančių žaidimų, pavyzdžiui „online“ :).

Vertinimas

Pirmas įspūdis:

Uuuu… tenisas… 8.0

Įdomumas:

Vežantis. 8.3

Grafika:

Tiek personažų modeliai, tiek atmosfera atkurta tikroviškai ir įtikinamai. 9.1

Garsas:

Garsas galbūt nėra pats svarbiausias tokio žaidimo dalykas, bet bendro vaizdo negadina. 8.1

Valdymas:

Visada yra prie ko prikibti. 8.2

Galutinis:

Pramoga puiki, tačiau artėjant vasarai turbūt daugelis panašius užsiėmimus iškeis į tą patį tikrą sportą, ar labiau įprastą kašį lauke. 8.3