Vos tik spėjau apžvelgti vieną naują „Games Workshop“ žaidimą , netrukus atsirado dar vienas – naujasis, patobulintasis „Space Hulk“ variantas „Space Hulk: Ascension“. Taigi, kuo šis žaidimas skiriasi nuo pirmojo?
Turbūt pirmiausiai reiktų paminėti, kad senesnis „Space Hulk“ buvo tas pats stalo žaidimas, tiesiog perkeltas į PC sistemą. Kitaip tariant, tos pačios misijos, tie patys terminatoriai, tokia pati mechanika. Žinoma, vėliau žaidimas susilaukė eilės mokamų turinio papildymų, tiesiog pakeitusių tyranidų išvaizdą, pridėjusių naujų misijų, ar net žaidžiamų „chapter‘ių“. Naujesnis, gi, yra savotiškas hibridas, patobulintas RPG elementais. Toks žingnis ne tik paįvairina žaidimą, bet ir suteikia prasmę peržaidinėjimui. O peržaidinėti čia galima ne tik siekiant pakelti atsilikusiųjų lygius, bet ir norint pareiti žaidimą šimtu procentų, mat vietomis teks rinktis siūlomas misijas, o nepasirinktos po to kartoti nebus galima, nebent žaidimą pradėtume iš naujo. Kas automatiškai patesina visą trijų „chapter‘ių“ pasirinkimą – jei misijos neperėjome su vienais, tą galėsime padaryti su kitais.
Apskritai, sudėtingumo lygis žaidime turi didesnę įtaką, nei kad priešų pastiprinimas ir/ar pagausinimas. Žinoma, šie dalykai taip pat išlieka, bet jei lengvesniame režime veikėjas mirša – žaidimo gale gauname tokio paties lygio pastiprinimą, tai aukštesniame miręs aukštesnio lygio veikėjas bus pakeistas pirmo lygio „rekrūtu“. Maža to, „hard“ sunkumu negalima rankiniu būdu išsaugoti proceso. O mėgaujantis „easy“ pasivaikščiojimu, negalėsime rinkti „Steam“ pasiekimų.
Taigi, žaidimą pradėsime pasirinkdami vieną iš trijų galimų „chapter‘ių“: „Vilkų“, „Ultramarinų“ bei „Blood Angels‘ų“. Įdomu, jog šis pasirinkimas nebus grynai estetinis – kiekvienas „chapteris“ turės savų privalumų. Pavyzdžiui, ultramarinai bus dešimčia procentų taiklesni šaudydami, blood angels‘ai, kaip bebūtų keista, atliks „niekuo per daug neišsiskiriančių“ vaidmenį, o vilkam geriau seksis artimoje kovoje. Negana to, kiekvienas chapteris (išskyrus blood angels‘us) gaus savo išskirtinius ginklus: ultramarinų terminatoriai vėliau galės užsidėti raketų paleidimo sistemą (ir jas naudoti uždarose erdvėlaivio patalpose /facepalm), o vilkai naudos ikoninius „frost“ tipo ginklų variantus.
Jau nuo pačių pradžių žaidimas mums leis pasirinkti vieną iš trijų galimų „Space Hulk‘ų“. Verta pažymėti, kad pasirinkę vieną, nebūsime prie jo pririšti iki tol, kol nepereisime. Ne, vienam pabodus, visuomet galėsime pasirinkti likusius du ir tyrinėjimus/tyranidų naikinimus tęsti ten. Tiesa, atsargiai su žaidimo išsaugojimu! Nesu tikras, ar tai tiesiog prastas pasirinkimas, ar tikra klaida, bet rankinis išsaugojimas yra surištas su automatiniu žaidimo išsaugojimu. Kad būtų aiškiau, viskas gali nutikti taip: pabaigiat misiją, išsaugojat procesą, kraunat prieš tai išsaugotą failą, atsiduriat prieš tai pereitoje misijoje. Tad norint, kad vienas procesas tikrai išsisaugotų, reikės žaidimą išsaugoti antrą kartą, naujoje išsaugojimui skirtoje vietoje.
Nors pats žaidimo procesas pagrinde išliko toks pat, turbūt pirmiausiai galima pastebėti gerokai patamsintą žaidimo aplinką. Jei senesniame žaidime visas žemėlapis buvo matomas puikiai, tai dabar, praktiškai, neįmanoma pamatyti, kas vyksta už gretimais esančių durų. Kitais atvejais, terminatorius nepastebės šalia jo esančių tyranidų, net jei šie sustos jam iš šono esančiame langelyje.
Kitas naujovė – tikroviškesnis/aktyvesnis/gyvybingesnis susirėmimas su priešais. Pavyzdžiui, dabar galima pasirinkti vieną iš kelių šaudymo būdų (paprastas, taiklus, sulėtinantis ir pan), liepsnosvaidžiai turi vadinamuosius skirtingo dydžio „templeitus“. Bolteriai ne tik užsikerta, bet ir nuo dažno naudojimo perkaista, pasibaigus amunicijai juos reikia iš naujo užtaisyti, ar ataušinti. Savaime suprantama, visa tai kainuoja veiksmo taškus, o tai pareikalauja šiek tiek daugiau strategavimo. Aišku, niekur nedingsta atsitiktinumo faktorius, kuris, vienu atveju, leidžia artimoje kovoje nugalėti tris tyranidus, kitoje – pasikrauti nuo vieno.
Minėtąją RPG pusę galima išskirti į dvi dalis: atributų/talentų/ginklų deliojimą ir išvaizdos keitimą. Jei pirmajame „Space Hulk“ buvo galima keisti tik vėliavos išvaizdą (kurios net nesimatydavo žaidime), tai čia kiekvieną terminatorių galima padaryt unikaliu, pakeičiant šalmą/galvą, šarvų išvaizdą ir dekoracijas. Tiesa, tų variantų norėtųsi daugiau.
Atributai, savo ruožtu, suskirstyti į penkias kategorijas: „ballistic skill“ (taiklumą), „toughness“ (kaip pavyks atsilaikyti nuo priešų atakų), „perception“ (kaip gerai pastebėsime priartėjusius priešus), „weapon skill“ (kaip seksis kovoti artimoje kovoje), „agility“ (kiek veiksmo taškų turėsime) bei „willpower“ (kaip seksis atlaikyti psichines atakas). Šalia to, kiekvienas terminatorius galės atsirakinti įvairių ginklų ir talentų, pridėsiančių taiklumo, efektyvumo ataušinant ginklus ir t.t.
Na, ir pabaigai, buvo patobulinta pirmojo asmens veiksmo kamera – dabar galima išdidinti vaizdą bei įjungti termo vizorių.
Apskritai, „Space Hulk: Ascension“ yra tikrai geresnis, smagesnis ir visoks kitoks „esnis“ už savo pirmtaką, dėl peržaidimo galimybės, „chapter‘ių“ pasirinkimo, galimybės tobulinti būrio narius, įdomių sunkesnio lygio iššūkių, platesnio misijų spektro ir gyvybingesnio susirėmimo su priešais.
