„EA Big“ kurtas „FIFA Street 3“ (2008) patyrė triuškinantį fiasko, todėl „EA Games“ perleido frančizės vairą savo patikimajam „EA Sports“ padaliniui, atsakingam už beprotiškai sėkmingus „FIFA“ žaidimus. Kitaip tariant, „FIFA Street“ (2012) yra pirmasis serijos žaidimas, prie kurio dirbo vien futbolui pasišventusi studija.
Ir tai jaučiasi. „FIFA Street“ surimtėjo. „EA Sports“ komanda stengėsi tikroviškai atvaizduoti gatvės futbolo pasaulį. Sportininkai pateikiami realistiškai, o ne karikatūriškai, kaip buvo „FIFA Street 3“. Taip pat dingo visi fantastiniai judesiai, kuriuos įmanoma atlikti tik video žaidimuose.
Pagrindinis „FIFA Street“ režimas vadinasi „World Tour“. Jame reikia susikurti komandą ir pradėti karjerą gatvės futbolo pasaulyje. Karjeros režimas stebėtinai trumpas. Jis padalintas į keturis etapus: regioninį, nacionalinį, žemyninį ir tarpžemyninį čempionatus. Paskutinių rungtynių finalinį švilpuką išgirdau po maždaug 15 valandų, praleistų įvairiuose karjeros turnyruose.
„FIFA Street“ labiausiai blizga tada, kai reikia dalyvauti pagal netradicines taisykles vykstančiose rungtynėse. Pavyzdžiui, „Free Style“ varžybose labiau svarbus ne įvarčių kraitis, o tai, kokiu būdu jie buvo įmušti; „Last Man Standing“ susitikimuose įvartį realizavęs futbolininkas pasitraukia iš aikštelės – laimi ta komanda, kuriai pirmai baigiasi žaidėjai; rungtyniaujant pagal „Panna“ taisykles taškai gaunami ne tik už įvarčius, bet ir už perimtus kamuolius bei panašius veiksmus. „FIFA Street“ siūlomų varžybų rūšys puikiai atspindi, koks spalvingas ir nevienodas yra gatvės futbolas.
Apmaudu, kad pačios reikšmingiausios „FIFA Street“ karjeros rungtynės vyksta pagal daugmaž įprastus futbolo normatyvus. Skirtumas tik tas, kad varžomasi ne 11 prieš 11, o 5 prieš 5 ar 6 prieš 6. Visa kita, nekreipiant dėmesio į kai kuriuos niuansus, vyksta taip pat, kaip įprastame futbole. Oficialūs čempionatai dėl taurių, priešingai nei įvairialypis gatvės futbolas, yra migdančiai nuobodūs ir tarpusavyje labai panašūs. Beveik visą laiką (išskyrus pačią pabaigą) tenka varžytis ne su realiai egzistuojančiomis komandomis, bet su pramanytais futbolininkų klubais. Jautiesi taip, lyg žaistum licencijų bado nualintą „Pro Evolution Soccer 2012“ (2011).
Nepriklausomai nuo to, kokio tipo rungtynėse dalyvausi, visur akcentuojamas įvairių triukų atlikinėjimas. Už juos skiriami stiliaus taškai, sąlygojantys kiekvieno futbolininko kylimą lygiais. Norint sparčiai tobulinti komandą, žaisti prašmatniai yra privaloma. Perėmęs kamuolį ir įspyręs niekuo neypatingą įvartį, būsi apdovanotas maždaug 50-150 stiliaus taškų. Palyginimui, už tokį patį įvartį, tik įmuštą išraičius keletą sumanių triukų, gali susižerti 500 ar net 2500 stiliaus taškų. Žaisdamas „FIFA Street“ pagal standartinę „FIFA 12“ (2011) metodiką, sulauki tik nedidelės stiliaus taškų pašalpos. „FIFA Street“ demonstratyviai skatina imtis dvikovų vienas prieš vieną, kai tuo tarpu „FIFA 12“ reikalauja žaisti komandinį pozicinį žaidimą.
„FIFA Street“ galėjo būti daug geresnis. Žaidimas kenčia nuo daugybinių traumų. Labiausiai erzina prastas dirbtinis intelektas. Oponentai pasitaikius progai atlikinėja triukus ir elgiasi pakankamai įtikinamai, tačiau komandos draugai yra visiški stuobriai, nežinantys, ką turi daryti puolėjas, gynėjas ir vartininkas. Jie tik abejingai stovi kaip kokie kirvarpų išgremžti koplytstulpiai ir niekuo nepadeda. O jų paramos kartais tikrai prisireikia. Nusistačius „Hard“ sudėtingumo lygį, priešininkai tampa beveik nesustabdomi. Tuo skundžiasi net geriausi „FIFA“ žaidėjai, o ką jau kalbėti apie mažiau patyrusius futbolo žaidimų mėgėjus. Persijungus į „Easy“ ar „Normal“ sunkumo lygį, „FIFA Street“ pasidaro per lengvesnis net už pūkuoto triušio glostymą.
Kitas trūkumas – vidutiniška grafika. O tai keista, nes „FIFA Street“ veikia ant lygiai to paties variklio kaip ir „FIFA 12“. Pastarasis dėl savo išvaizdos tikrai negalėjo skųstis. Kartais „FIFA Street“ atrodo vidutiniškai, o kartais – tragiškai, tačiau niekada neatrodo gražiai, nesvarbu kalbama apie futbolininkus, aikštes, tekstūras, apšvietimą, efektus ar dar kokį biesą. Gerai, kad bent jau muzikinis takelis, sukomponuotas iš 24 kūrinių, laižo ausis įsimintinomis melodijomis ir įkvepiančiais žodžiais.
Tiesa, tai dar ne viskas. Nėra nieko idiotiškiau už „FIFA Street“ tinklo režimus. Jų yra vos trys, ir visų jų tikslas – įmušti kuo daugiau įvarčių. Kas čia blogo? – paklausi. – Juk tai futbolo žaidimas, ar ne? Taip, „FIFA Street“ yra futbolo žaidimas. Gatvės futbolo žaidimas, kuriame svarbiausia ne įvarčių kiekybė, bet stilius, kuriuo jie įforminami. Visi trys tinklo režimai (5 vs 5, 6 vs 6, „Futsal”) yra įprasto futbolo atmainos, neprievartaujančios atlikt jokių triukų. Norėdamas laimėti prieš kitą žaidėją, privalai žaisti pagal „FIFA 12“ receptą: greiti perdavimai + daug sprinto + gynybą nurenginėjančios kontratakos. Žaidėjas, kojomis išlankstydamas triukus ir kitaip bandydamas žaisti pagal „FIFA Street“ filosofiją, prieš „FIFA 12“ taktiką naudojančius žaidėjus būna bejėgis. Režimų, kuriuose svarbiausia rungtyniauti stilingai, tinkle žaisti apskritai neleidžiama. Žaidėjai reikalauja kuo greičiau ištaisyti šią problemą. „EA Sports“ kol kas tyli. Studija turi kitų reikalų: jau ruošiamas gigantiškas „FIFA 12“ papildymas „UEFA Euro 2012“, pasirodysiantis Europos futbolo čempionato, šią vasarą vyksiančio Lenkijoje ir Ukrainoje, proga.
Prie to pačio „EA Sports“ siūlau ištaisyti ir dar vieną „FIFA Street“ ydą. Žaisdamas bet kurį turnyrą „World Tour“ režime, vietoje „Hard“ sudėtingumo lygio gali pasirinkti sudalyvauti varžybose su atsitiktinai parinktu žmogėnu iš interneto. Šio režimo minusas tas, kad bet kuriuo metu įmanoma pasitraukti iš mačo, nepatiriant jokių sankcijų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad matydamas, jog mačas tuojau bus pralaimėtas, gali paprasčiausiai nutraukti rungtynes. Tau nebus įskaitytas pralaimėjimas, o Tavo oponentui – pergalė. Tokiu būdu iš mūšio lauko pasprukdavo apytikriai 3 iš 5 mano sutiktų žaidėjų. Negaliu nė apsakyti, kaip tai erzina.
Pirmąsias kelias rungtynes „FIFA Street“ širdingai žavi. O juo labiau, jei tie pirmieji mačai būna ne koks nors „Futsal“ čempionatas, o „Last Man Standing“ rungtynės, arba varžybos, kuriose laimi ta komanda, kuri pirmoji įmuša penkis įvarčius. Gaila, kad tokių akimirkų pasitaiko retai. Jei nori kokybiško futbolo žaidimo, įsigyk „FIFA 12“. Jei vis dėlto trokšti paragauti būtent gatvės futbolo, geriau… Geriau persigalvok. „FIFA Street“ pliusai vis dėlto laimi prieš minusus, bet ši pergalė išplėšiama tik po baudinių serijos.
