Restauruota legenda

Jei prieš dešimt metų būtum pasiteiravęs, kurioje platformoje geriausia žaisti pirmo asmens šaudykles, Tau be abejonės būtų buvę atsakyta, kad šis žanras labiausiai išpuoselėtas asmeniniuose kompiuteriuose.

2001 metų lapkritį reikalai truputį pasikeitė. Tuo metu buvo išleista pirmo asmens šaudyklė „Halo: Combat Evolved“, skirta išskirtinai naujajai „Microsoft“ konsolei „Xbox“. Iki tol į konsolines šaudykles žiūrėta su dvigubu atsargumu. Taip, būta tikrai gerų konsolinių šaudyklių pavyzdžių, tokių kaip garsusis „GoldenEye 007“, išleistas „Nintendo N64“, ar „Medal of Honor“, skirtas „PlayStation“. Tačiau tai buvo veikiau jau išimtiniai atvejai. Asmeninių kompiuterių savininkai žavėjosi šiais žaidimais, bet kartu ir žinojo, kad AK platforma leistų juos realizuoti kur kas geriau nei ribotos konsolės.

„Halo: Combat Evolved“ viską pakeitė iš esmės. „Na gerai, – postringavo AK žaidėjai, išmėginę „Halo“ su „Xbox“, – šis žaidimas yra išimtis. Įdėjus daug darbo ir dar daugiau pinigų vis dėlto įmanoma sukurti AK lygio pirmo asmens šaudyklę konsolei.“ „Halo: Combat Evolved“ tapo įrodymu ne vien kad konsolės gali būti palanki terpė AK lygio pirmo asmens šaudyklėms, bet ir kad vienas žaidimas gali išpopuliarinti konsolę ir padidinti jos pardavimus – „Halo“ buvo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių žaidėjai JAV pirko netašytas „Xbox“ konsoles.

Praėjusį mėnesį sukako dešimt metų nuo to, kai debiutavo „Halo: Combat Evolved“. Žaidimo leidėja „Microsoft“ ta proga sumanė išleisti šios legendinės šaudyklės perdirbinį, pritaikytą „Xbox 360“ konsolei. Susipažink su „Halo: Combat Evolved Anniversary“.

Pagrindinis skirtumas nuo originaliojo „Combat Evolved“ yra atnaujinta vizualine pusė. Savo laiku „Halo“ atrodė pritrenkiančiai: plačios vietovės, detalios tekstūros ir pažangūs specialieji efektai vaizdžiai pademonstravo, ką sugeba galingasis „Xbox“. Dabar, tiesa, „Halo: Combat Evolved“ atrodo gražus, kaip skuduras grindims plauti. Aplinkos regisi erdvios, bet stebinančiai tuščios, vaikščiodamas lauke jautiesi taip, lyg būtum atsidūręs gigantiškame makete su butaforiniais kalnais bei statiniais, o pastatų interjeras primena pilkos batų dėžės vidų. Praėjo dešimt metų nuo „Combat Evolved“ pasirodymo ir žaidimas negailestingai paseno.

„Anniversary“ kūrėja studija „343 industries“ senojo „Halo“ raukšles išlygino pasitelkdama visiškai naują grafinį variklį „Saber3D“. Jo dėka „Halo: Combat Evolved Anniversary“ nuo pirmtako skiriasi kaip „Grand Theft Auto IV“ nuo „Grand Theft Auto III“. Aplinkos atrodo gyvos, prisipildžiusios nematytų detalių, spalvos sodrios ir ryškios, tekstūrų rezoliucija išaugo keleriopai, ištįsęs matomumo laukas išgydė buvusią trumparegystę, o apšvietimo efektai sustiprino kiekvienos vietovės atmosferą taip, kaip pusė degtinės butelio sustiprina pasitikėjimą savimi. Pagrindinio prizo nusipelnė 3D palaikymas – „Halo: Combat Evolved Anniversary“ naudojami 3D efektai (reikia specialaus 3D TV) pastebimai kokybiškesni nei matyti „Crysis 2“ ar „Killzone 3“ ir tiesiog atima žadą.

Kita vertus, gali kilti klausimas, kodėl naudojamas kažkoks „Saber 3D“ grafinis variklis, o ne patobulintas „Halo 3“ analogas, kuriuo buvo varomas pernai išleistas „Halo: Reach“. Reikalas tas, kad „343 industries“ užsimojo naudoti du grafinius variklius, veikiančius vienu metu (!). Kadangi „Halo: Reach“ iš nusenusios „Xbox 360“ techninės įrangos iščiulpė viską, apie papildomo grafinio variklio panaudojimą negalėjo būti nė kalbos.

Kad ir kaip ten bebūtų, „Halo: Combat Evolved Anniversary“ vienu metu naudoja du grafinius variklius: senąjį „Halo“, sukonstruotą „Bungie“, bei modernųjį „Saber3D“. Įdomiausia tai, kad persijungti tarp jų leidžiama vieno mygtuko paspaudimu. Taigi, jei nori žaisti seną gerą „Halo: Combat Evolved“ be jokių šiuolaikinių blizgučių, gali tiesiog spustelėti „back“ mygtuką ir po maždaug 2-3 sekundžių žaisti su tokia grafika, kokia buvo prieš dešimtmetį. Klasikinė grafika pasitarnaus ir tuo atveju, jei norėsi išvysti, kaip detaliai atrodantis senovinės civilizacijos pastato vidus pavirsta melancholiška pilkuma, iš kurios buvo ką tik pagrobtas charakteris.

Kad ir kaip to stengėsi išvengti kūrėjai, naujasis „Saber3D“ variklis šiek tiek pakeičia ir žaidimo eigą. Daugiau teritorijos apimantis matomumo laukas, aukštesnė rezoliucija bei kur kas stipresnis apšvietimas pavertė „Halo: Combat Evolved“ truputį lengvesniu nei originalas. Pavyzdžiui, misijoje „The Truth and Reconciliation“ naktinis matymas dėl geresnio apšvietimo tapo visiškai nereikalingu, o misijoje „343 Guilty Spark“ dėl didesnio matomumo lauko yra žymiai lengviau orientuotis ūkanotoje pelkėje. Antra vertus, kalbant būtent apie apšvietimą, kartais jo esama pernelyg daug ir jis jaučiasi toks pat natūralus, kaip vėjo malūno imitacija Akropolyje.

Atėmus šių laikų standartus atitinkančią grafiką, „Halo: Combat Evolved Anniversary“ yra tas pats žaidimas, kuris buvo išleistas prieš dešimt metų. Atnaujinta grafika sudarė prielaidas sutelkti dėmesiui į tai, kaip išsilaikė žaidimo idėjos, ar jos nepaseno, ar iš tikrųjų, kaip tada buvo kartojama, jos pralenkė savo laikmetį. Atsakymas vertinant daugelį aspektų yra teigiamas.

Niekas nenuginčys fakto, kad „Halo: Combat Evolved“ buvo toks pat inovatyvus, kaip pirmasis į kosmosą paleistas palydovas. „Combat Evolved“ įbetonavo keletą kanonų, kurių pirmo asmens šaudyklės laikosi iki pat šių dienų: gyvybės privalo atsistatyti pačios savaime; granatų mėtymas ir šaltųjų ginklų naudojimas turi turėti atskirus mygtukus; jei reikalingas, kovinių transporto priemonių panaudojimas turi būti sklandžiai įdiegtas į kovas ir nebūti, pavyzdžiui, visai atskiru mini-žaidimu; reikalinga leisti nešiotis tik ribotą skaičių ginklų, tarkime, du. Žinoma, dabar visa tai nieko nebestebina, kadangi šios idėjos yra virtusios pirmo asmens šaudyklių standartu. Tačiau prieš dešimtmetį visa tai buvo pakankamai nauja ir kritikai spėliojo, ar tokie įmantrūs dizaino sprendimai prigis, ar jie emigruos į kitas šaudykles, ar galbūt tik liks „Halo“ vizitine kortele.

Vis dėlto šiuolaikinių šaudyklių gerbėjas, įsijungęs „Halo: Combat Evolved Anniversary“, netruks pastebėti, jog žaidžia moderniai atrodančią, tačiau iš vidaus brandaus amžiaus sulaukusią šaudyklę. Iš dalies to ir siekė „343 industries“. Studija norėjo tik atnaujinti vizualinę dalį ir neliesti daugelio manymu ir taip idealios vieno žaidėjo kampanijos. Nieko keisto. Pagal savo išmonę tobulinti „Halo: Combat Evolved“ būtų tas pats, kas prirašyti keletą papildomų pastraipų Šventajame rašte.

„Combat Evolved“ misijos vis dar suteikia visuomet laukiamą manevravimo laisvę, gudriai žaidžiama su kontrastais: duodama ilgai keliauti vis labiau siaurėjančiomis uždaromis patalpomis, o po to staiga tenka išeiti į neregėtai erdvią vietovę. Priešų įvairovė ir jų dirbtinis intelektas net ir praėjus dešimtmečiui vis dar stebina. Vieno žaidėjo kampanijos trukmė siekia maždaug 12 valandų, taigi, ji yra ilgesnė nei sutinkama didžiojoje dalyje šiuolaikinių pirmo asmens šaudyklių. Verta paminėti ir tai, kad vieno žaidėjo kampanijoje atsirado papildomos informacijos terminalai, suteikiantys progą daugiau sužinoti apie ekscentriškąjį Halo ūkvedį 343 Guilty Spark.

Vieno žaidėjo kampanija išskyrus naują grafinį apvalkalą nebuvo stipriai keičiama, todėl išliko ir visi „Combat Evolved“ trūkumai: vieno žaidėjo kampanijos pabaiga palyginus su pirmąja puse yra pernelyg monotoniška, paskutinėse misijoje per dažnai tenka dalyvauti nuobodžiose mūšiuose su nenormaliai dideliais priešų būriais – dėl to vietomis žaidimo eiga tampa kankinamai lėta. Atstumai tarp atskaitos taškų itin ilgi, dėl to atsitiktinės mirties atveju tenka sugaišti daug brangaus laiko iš naujo kartojant jau pereitas vietas. Transporto priemonių valdymas netoks tikslus ir jautrus, koks yra vėlesniuose „Halo“ žaidimuose. Didžioji dalis žemėlapių išsitenka dideliame plote, bet jų tyrinėjimas beveik visais atvejais yra betikslis, mat aplinkose nėra nieko įdomaus, išskyrus neįmanomai gerai paslėptas kaukoles. Aktorių vaidyba kartkartėmis nusirita iki tiesiog juokingai žemo lygio ir blaško dėmesį nuo gan įdomaus, bet labai neaiškiai pateikiamo siužeto.

Niekur nedingo ir visa „Halo“ specifika. Šiuolaikinių šaudyklių mėgėjai „Halo: Combat Evolved Anniversary“ neras taikymosi nuo peties bei atskiro sprinto mygtuko. Be to, norint atstatyti gyvybes reikės ieškoti vaistinėlių (savaime atsistato tik šarvai), kas šiek tiek sutrikdo kitaip harmoningą veiksmo eigą. Taip pat atsiribota nuo naujovių, pristatytų vėlesniuose „Halo“ žaidimuose, tokių kaip ginklai abiejuose rankose, galimybė išmesti priešus iš transporto priemonių, specialios šarvų ypatybės ir taip toliau. Žodžiu, turime klasikinį „Halo“ su visais to pliusais ir minusais.

Vis dėlto vienas ilgai žaidėjus engęs trūkumas buvo ištaisytas – „Halo: Combat Evolved Anniversary“ turi pilną „Xbox Live“ palaikymą. Jo dėka galėsi įveikti vieno žaidėjo kampaniją drauge su kitu žaidėju. Savaime aišku, „Halo: Combat Evolved“ siūlo ir pilnavertį daugelio žaidėjų režimą, kuris yra varomas „Halo: Reach“ variklio. Tinklo režimų yra nepaprastai daug, bet žemėlapių pateikiama tik 6 (originale buvo 13). Dar yra vienas žemėlapis skirtas „Firefight“ režimui. Tiesa, svarbu pabrėžti, jog kiekvienas iš jų turi po dvi tarpusavyje šiek tiek besiskiriančias versijas: klasikinę bei patobulintąją. Klasikinė versija yra tiesiog grafiškai atnaujintas žemėlapis, nepakitęs nuo „Halo: Combat Evolved“ bei „Halo 2“ (yra vienas žemėlapis ir iš antrosios „Halo“ dalies). Patobulintoji žemėlapio versija turi minimalių išplanavimo pakeitimų, dėl kurių išlaikomas balansas žaidžiant su vėliau išleistų „Halo“ pristatytomis naujovėmis. Pridėtas ir „Forge“ žemėlapių redaktorius, leidžiantis įvairiai modifikuoti žemėlapius ir paskui juose žaisti.

Sunku pasakyti, ar „Halo: Combat Evolved Anniversary“ tinklo režimas nenusibos iki „Halo 4“ pasirodymo, kuris įvyks 2012 metų pabaigoje. Aišku tik tai, kad „Halo: Combat Evolved Anniversary“ savotiškai atlieka Blu-Ray diske esančio seno filmo funkciją. Tai paprastai būna toks filmas, kurį esi matęs keletą kartų, ir kuris Tau kažkuo svarbus, gal net filosofiškai artimas. Tu tiesiog nori turėti pačios aukščiausios kokybės to filmo versiją, todėl nusiperki Blu-Ray diską ir pasidedi jį prie kitų Tau brangių daiktų. Jei myli „Halo“, geresnės pirmosios dalies versijos nei „Anniversary“ nerasi.