Kodėl gi „Linux“ šimtu procentų nepalaiko žaidimų? Geresnis klausimas: kodėl žaidimų kūrėjai turėtų švaistyti pinigus, kad ribotam vartotojų kiekiui prie plataus „Linux“ funkcionalumo dar pridėtų ir žaidimų galimybę? Atsakymas nėra paprastas, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad „Linux“ sistema pastoviai plečiasi.

Yra daugybė perėjimo nuo „Windows“ prie „Linux“ priežasčių. Į tai nesigilinsime, tačiau galima paminėti, kad „Windows“ vartotojai nuolat skundžiasi stabilumo trūkumu, didelėmis kainomis ir didele įvairove programų, kurios dažnai trukdo darbui. Iš kitos pusės, yra daugybė leidinių, kuriuos remia „Microsoft“, ir atsidėkodami jie tvirtina, kad „Windows XP“ vertas vartotojų pinigų.

Pasak analitinės firmos IDC gruodžio mėnesio pranešimo, „Linux“ tarp vartotojų jau nebėra fenomenas. Tikimasi, kad 2008 metais bendros „Linux“ rinkos pajamos už serverių ir asmeninių kompiuterių techninę įrangą bei paketinę programinę įrangą pasieks 35.7 milijardus dolerių. Paketinės programinės įrangos rinka yra greičiausiai augantis „Linux“ rinkos segmentas, kasmet pakylantis 44%,— tokiais tempais 2008–aisiais viršys 14 milijardų dolerių.

Pasak IDC, „Linux“ namų kompiuterių rinka iki 2008 metų patrigubės iki 17–os milijonų vienetų. Kompiuterių su „Linux“ sistema procentas nuo 3,8 % 2004–aisiais per keturis metus pakils iki 7. Kad ir kaip ten būtų, į šiuos skaičius neįtraukiami asmeniniai kompiuteriai su abiem konkurentais — „Linux“ ir „Windows“. Tačiau akivaizdu, kad namų rinka „Linux“ atžvilgiu didėja, o tai reiškia, kad daugės ir PC žaidėjų, kurie „fragus“ norės rinkti „Linux“ sistemoje. Žvelgiant į konsolių sektorių, hakeriai jau žino, kad „Microsoft‘o“ „Xbox“ ir „Sony“ „PlayStation 2“ taip pat palaiko „Linux“.

Nekreipdami dėmesio į testų skirtumus, siūlome pažvelgti į sąsajas tarp vaizdo plokščių „draiverių“ ir API („Application Programing Interface“), kurias kūrėjai naudoja savo žaidimams. Ir kaip sąsaja tarp pastarųjų dviejų dirba, ir kaip nedirba „Linux“ sistemoje.

Ar „Linux‘ui“ yra žaidimų?

Pagrindinis faktorius, lemiantis ar žaidimas veiks Linux sistemoje ar ne yra kokį API naudoja žaidimas — „Direct3D“ ar „OpenGL“. Abu API yra naudojami žaidimų 3D vaizdų kūrybai, įskaitant linijas ir poligonus, dūmus, šešėlius ir visus kitus ypatingus žaidimų siūlomus vaizdus. Sakoma, kad „Direct3D“ yra pranašesnis už „OpenGL“, tačiau tai nėra tikslu. „Direct3D“ labiausiai paplitęs žaidimų API, tačiau aukštos kokybės grafika labiau priklauso nuo kūrėjų „išprusimo lygio“ šioje srityje, nei nuo API pasirinkimo.

„Direct3D“ pasislėpęs po „sukurtas–jums–„Microsoft‘o“ skėčiu“ ir yra skirtas tik „Windows“. Kadangi „Windows“ yra pagrindinė operacinė sistema pasaulyje, grafinių procesorių kūrėjai, konfigūruodami savo žaidimus „Direct3D“, susiduria tik su viena OS. Tuo tarpu „OpenGL“ yra visur — jis suderinamas su „Linux“, „Windows“, „Unix“ ir „Mac OS“. Tačiau jei „OpenGL“ suderinamas su „Windows“, tai „Direct3D“ nesuderinamas su „Linux“, o tai ir yra didžiausia problema — dauguma žaidimų kūrėjų tiesiog naudoja „Direct3D“ ir nesivargina su „OpenGL“, kad žaidimai būtų suderinami su ne „Microsoft“ operacinėmis sistemomis. Kiekviena taisyklė turi išimčių. Pavyzdžiui, „Doom 3“ yra neperseniausiai sukurtas aukšto lygio žaidimas „OpenGL“ pagrindu. Taigi tvirtinti, kad „Direct3D“ yra geresnė grafinė programinė sąsaja nei „OpenGL“, pasižiūrėjus į „Doom 3“, tikrai negalima.

Kai kurie „Direct3D“ žaidimai vis dėlto veikia ir „Windows“, ir „Linux“ sistemose. Dažniausiai tokie žaidimai yra parašyti „Direct3D“ pagrindu ir tada išversti „Linux‘ui“ į „OpenGL“. Gaila, tačiau daugumoje žaidimų net panašaus pasirinkimo nėra.

„Draiverių“ dilema

Kai pernai buvo išleistas „Doom 3“, aistros buvo atvėsintos daugybėje forumų, kai nelaimingi žaidėjai pradėjo skųstis, kad jie negali žaisti „Doom 3“ „Linux“ sistemoje su savo ATi vaizdo plokštėmis. ATi problema su „Doom 3“ iliustruoja papildomų galimybių problemas, leidžiant žaidimus „Linux‘e“. „Doom 3“ pagrįstas „OpenGL“, ir jis atpažįstamas „Linux“. Tai kur problema? ATi plokščių su „Linux“ — „draiverių“ „Doom 3“ palaikymui trūkumas. Nesvarbu, koks žaidimo pagrindas — „OpenGL“ ar „Direct3D“ — vaizdo plokščių pardavėjų „draiveriai“ turi palaikyti šį žaidimą.

„Doom 3“ ir ATi atveju žaidimo kūrėjai nepateikė vaizdo plokščių kūrėjams galutinio žaidimo kodo beveik iki pat žaidimo pasirodymo rinkoje. Dabar ATi plokštės jau palaiko „Doom 3“ „Linux“ sistemoje, tačiau, vis dėlto, šis scenarijus iliustruoja plokščių kūrėjų problemą su „draiveriais“.

Taigi dabar problemos sprendimas yra „draiverių“ „Doom 3“ žaidimui parsisiuntimas, ir jis veiks su visomis „Linux“ atmainomis, tokiomis kaip „SuSe“, „Red Hat“ ir kitomis. „Draiveriai“ veikia daugelyje atmainų. Technologija visoms yra ta pati, tačiau yra konfigūracijos skirtumų ir jie tikrai yra problematiški.

Vaizdo plokščių „draiveriai“ turi būti suderinami su kiekviena „Linux“ atmaina, o ne vien tik su „Linux“. Kiekviena kompanija, kuri „pakuoja“ „Linux“, eina skirtingais keliais vartotojo poreikių patenkinimui. Tai yra problema, tačiau ji nėra neįveikiama — tiesiog reikia daugiau įsigilinti. Kiekvienas kūrinys siūlo tik sau būdingus iššūkius. Yra daug atviro kodo programinės įrangos patobulinimų skirtingose „Linux“ atmainose, kurios konkuruoja tarpusavyje. Pavyzdžiui, „Red Hat Enterprise“ „Linux“ nedažnai keičiasi, tuo tarpu kitas „Red Hat“ produktas, „Fendora“, keičiamas labai dažnai. Žinoma, „Linux“ „draiverius“ nėra taip komplikuota vystyti, kaip „Windows“ sistemos.

Žaidėjai patvirtintų, kad reikalingo, atnaujinto „draiverio“ instaliavimas „Windows XP“ terpėje gali būti tikra rakštis pasturgalyje, kadangi čia gali įvykti įvairių „draiverių“ konfliktų ir kitų niuansų. Iš tikrųjų „Linux“ „draiverių“ vystymo procesas yra labai panašus į naujo „draiverio“ „Windows“ sistemai kūrimą. Tiesą sakant, „Linux“ „draiverių“ vaizdo plokštėms raida gali pasirodyti netgi sklandesnė nei atitinkama „Windows“ raida. „Windows“ sistemos problema yra ta, kad joje yra labai daug skirtingos programinės įrangos, kurios kokybė taip pat labai skirtingo lygio, ir bet kuris gabalėlis „silpnai parašytos programinės įrangos“ gali „nulaužti“ sistemą.

Renkamės „Cedega“ kelią

Nors žaidimai „Linux“ sistemoje ir priklauso nuo „OpenGL“, tačiau egzistuoja alternatyva, kad žaidėjams nereiktų laukti, kol žaidimų kūrėjai investuos į „OpenGL‘o“ palaikymą. Kanados kompanija „TransGaming“ gali perversti „Direct3D“ į „OpenGL“, panaudodama „Linux“ žaidimų bendruomenei gerai žinomą produktą — „Cedega“. Šis produktas leidžia „Windows“ žaidimus leisti „Linux“ sistemoje sklandžiai ir nepriekaištingos kokybės. Daugiau nei 300 „Direct3D“ žaidimų, įskaitant „Battlefield Vietnam“, „Hitman: Contracts“ ir „Star War Galaxies“, šiandien dirba su „Cedega“. Kompanija nuolat tobulina savo produktą ir pritaiko jam vis naujus žaidimus, štai neseniai paskelbė apie „Half-Life 2“ palaikymą. Visų palaikomų žaidimų sąrašą galima rasti adresu http://transgaming.org/gamesdb. Tiesiog perkate programinę įrangą, kad galėtumėte priversti pamėgtus žaidimus dirbti su „SuSe“ platforma darbe, taip kaip tai darote namie, naudodami „Windows XP“. Deja, ne visi žaidimai su „Cedega“ bendradarbiauja vienodai lygiai. Neatsižvelgiant į testus, problemų dar gali kilti su instaliacijos procesu, užkrovimo laiku ir įvairiais kitokiais faktoriais. Taigi sprendimas vis dėlto nėra idealus.

Išvada viena…

Karti tiesa — į jūsų kraują neplūs tiek adrenalino, nepamatysite tviskančio ežero ir dūmų debesų, žaisdami „Linux“ terpėje, kaip tai būtų su „Windows XP“. Tokie žaidimai, kaip „Halo“ ir „Half Life 2“ dar toli gražu nesiveržia į „Linux“ sistemas, taigi, jei norite patirti įspūdingiausius jausmus su naujausiomis „Nvidia“ ar „ATi“ plokštėmis populiariausiuose žaidimuose, kol kas teks apsistoti ties „Microsoft“ sistema.