Martynas Šakavičius, virtualiai žinomas Marchiuzz psiaudonimu, yra ne vieno internetinio žaidimo autorius. Šiuo metu naujausias jo darbas – naršyklinis žaidimas „Miestų karai“, kuriame galime pasijusti tikrais kovotojais už savo miestą… žinoma, neperkeltine prasme… Būtent dėl šios priežasties nusprendėme jš pakalbinti.

Pastaruoju metu Lietuvoje gana madinga kurti naršyklinius žaidimus – jų daugiausia išleidžiama per metus lyginant su kitomis platformomis. Ar galima teigti, kad pasidavėte šiai madai? O gal tai tiesiog atsitiktinumas?

Tokius naršyklinius žaidimus pradėjau kurti nuo 14 metų. Pats pirmasis buvo pavadinimu PasPasaulis.lt… Čia buvo toks iš fantastikos bei pasakų srities žaidimas. Pagavau didžiulį azartą bei malonumą, kai pamačiau, kad mano paleistą žaidimą žaidžia.

Jokių madų nesivaikau ir netgi nematau, kad Lietuvoje tokių žaidimų būtų paleidžiama labai daug. Turiu galvoje, tikrai lietuviškų. Nes pagrinde dabar visi yra verčiami į lietuvių kalbą.

Kaip kilo žaidimo idėja? Ar įkvėpimo sėmėtės iš GTA serijos? Ar buvo kitų įkvėpimo šaltinių?

Iš tiesų, visada norėjau sukurti tokį žaidimą mafijos tematika, nes juk visi nuo mažens į tokius veikėjus kaip Al Capone žiūri su pagarba. Visi matę filmą krikštatėvis ir įsivaizduoja, kad toks gyvenimas yra tikrai įdomus. Bekuriant žaidimą, pagalvojau, kad kažko trūksta. Ir tada atsiminiau tą TV laidą „Chorų karai“, kurioje daug Lietuvos miestų konkuruoja tarpusavyje ir net mažas miestelis turi galimybę laimėti prieš didmiesčius. Tai kodėl gi šių dviejų temų nesujungus į vieną ir neleidus visiems Lietuvos gyventojams kovoti už savo gimtąjį miestą?

Ar sukurti tokį žaidimą kaip „Miestų karai“ lengva užduotis? Kiek laiko užtruko žaidimo kūrimo darbai bei kiek jėgų ir nervų tau visas kūrimo procesas „kainavo“?

Tiesą pasakius, pati žaidimą suprogramuoti nėra labai sudėtinga užduotis, tačiau sunkiausia sukurti tą virtualią ekonomiką ir neleisti žaidėjams per lengvai ir greitai praturtėti labai smarkiai, nes nebebus įdomu vėliau žaisti, kai viską turėsi. Taip pat juk ir realiam gyvenime…

Galbūt galėtumėte ką nors papasakoti apie „Miestų karai“ žaidimo žaidėjus? Ar jie yra reiklūs naujovėms? Individualistai ar komandos sielos? Galbūt galima būtų pasakyti, koks žaidėjas mielai žaistų šį žaidimą ir koks ne?

Miestų karų žaidėjų yra labai įvairių. Pastaruoju metu pradėjo daugėti ir merginų žaidime. Tikriausiai dėl, kad įdėjau galimybę talpinti savo nuotraukas, vertinti, komentuoti bei patekti į TOP’ą…

Sunku pasakyti konkrečiau apie pačius žaidėjus, nes kaip minėjau yra labai įvairių. Kai kurie mėgsta žaisti tiesiog vieni be niekieno pagalbos, kiti jungiasi į gaujas, ieškosi draugų, skolinasi iš kitų žaidėjų su procentais…

Šis žaidimas skirtas visiems žmonėms, bet kas tegu prisijungia, paspaudo pelytę bent 15 min ir garantuotai užsikabins. Gal nuskambės keistai ir neįtikėtinai, tačiau žaidime žaidžia pagrinde vyresni žmonės.

„Nebula 44“ kūrėjai gyrėsi, kad vienas užsienietis jų žaidime išleido per 1200 litų. Ar manote, kad tai normalu naršykliniame žaidime? Galbūt turėjote kokios panašios patirties šiuo klausimu?

Manau, kad tai visiškai normalu. Jeigu žmogui tai suteikia laimės, kodėl gi ir neišleidus tų pinigų naršykliniam žaidimui. Svarbiausia, kad jis jaučia malonumą, niekam nekenkdamas. Tuo labiau, kad žaidimo kūrėjas daug darbo įdeda į žaidimą… o juk užsidirbti visi nori.

Šiuo metu „Miestų karai“ pasiekiami tik lietuvių kalba. Ar planuojate pristatyti šio žaidimo versijas ir kitomis kalbomis?

Būtent Miestų karų kita kalba neišeis pristatyti, nes juk žaidimas skirtas Lietuvos gyventojams su lietuviškais miestų pavadinimais. Bet planuoju paleisti kažką panašaus į pasaulio rinką… Tik labai sunku prasimušti…

Jūsų žaidime nemažai dalykų, kurie pagal šiandien priimtas visuomenės moralines normas smerktini kasdieniniame gyvenime. Jeigu atsirastų koks moralės gelbėtojas, kuris garsiai rėktų, kad reikia uždrausti žaidimą, kaip Jūs pasielgtumėte? Ar bandytumėte ieškoti kompromiso, ar, visgi, laikytumėtės dabartinio savo požiūrio?

Žaidimas skirtas tik nuo 18 metų arba tik su tėvų leidimu. Užsiregistravęs žaidėjas sutinka, jog visas neva smurtas pavaizduotas žaidime yra juoko forma. Jeigu atsirastų toks… sakykim… moralės gelbėtojas, jau viskas būtų pagal situaciją…

Bet visgi… ar kaip manote, ar žaidimai įtakoja jaunų žmonių moralės formavimą? Jei taip, kas už jį turėtų būti atsakingas?

Nesamoningas klausimas.. Niekam neįdomu.

Pabaigai. Galbūt norėtumėte/galėtumėte pasidalinti savo artimiausiais planais su „Miestų karai“ žaidimu. Kokių naujovių jame galima būtų tikėtis?

Dabar paskutiniu metu dirbu ties mobilia žaidimo versija. Iš tiesų nemačiau dar tokio žaidimo, kad būtų ir web ir mobili versija telefonams ir jos abi būtų sujungtos. Mobili versija jau prieinama, bet dar nėra visų funkcijų. Žadu žaidimą padaryti daugiau socialinį, kad kuo daugiau bendravimo būtų.