Per antrąjį pasaulinį karą nacistai buvo suformavę kelioliką specialių padalinių naikinti žydus. Vienas iš jų buvo zonderkomandos – žydai, kurie užsiėmė kalinių naikinimu, tvarkymu ir t.t Jie turėjo įvairių privilegijų – maisto daviniai, drabužiai, patalpos. Tačiau patisvarbiausia privilegija buvo – ilgesnis gyvenimas. Šios komandos nariai(žydai) išgyvendavo ilgiau negu paprasti žydai, tačiau jau po kurio laiko, jie patys „rūkdavo“ pro krematoriumo kaminus. Taip juos pakeisdavo visi nauji kaliniai.

Apie tai ir pasakoja šis filmas – apie 12 zonderkomandą, kurią sudarė vengrai. Jie siekė vienintelio tikslo – likti gyvi. Vardan laisvės ir kitų gyvybių gimė planas – susprogdinti krematoriumų krosnis. Tai buvo sugalvota su vengrų ir lenkų kaliniais.

Filmas kuriamas tokia tema dažniausiai niekada neapsieina be žudynių, nužvėrėjimo temų, kurios dažniausiai būna pagrindinis tikslas.

Šiame filme tai jaučiama, tačiau galutinis rezultatas lieka truputį keistas – filme gausu vaizduojamo nacių, pačių žydų žiaurumo, tačiau, žiūrint toliau jis atrodo lyg būtų cenzuruojamas. Na galbūt tai nebuvo pagrindinis tikslas, kurio siekė režisierius Tim Blake Nelson‘as. Pažiūrėjus šitą filmą galvoje sukosi pamąstymai, jog „Pilkoji Zona“, bandė supanašėti su „Šindlerio sąrašu“, tačiau iki to jam oj kaip toli…

Keistas sutapimas, o gal paradoksas, tačiau beveik dauguma filmų, kurių tema „žydai, koncentracijos stovyklos“ (kuriuos aš mačiau), visų jų įvertinimai ganėtinai neblogi (aukščiau negu 6). Nors ne visiems galėčiau duoti tokius įvertinimus.

Gal taip bandoma „atpirkti kaltę“ patirtoms kančioms (žmonės juk balsuoja). Prieš keletą metų per vieną lenkų televiziją mačiau filmą irgi panašia tema, tačiau jis buvo taip prastai pastatytas, o idėja ir jos įgyvendinimas visai nerealizuoti. O štai įvertinimas maždaug 7 buvo… Nesuprantu, gal žmonėms vis dar patinka tokie filmai, nors ir nepasiūlo nieko naujo, o tik parodo tą žiaurumą (kuris kartais būna vien tik persunktas filmuose). Ir beveik visuomet tokie filmai būna pelningi. Tai ką galima būtų pasakyti ? „Melžk karvę, kol duoda pieno“. Taip dažniausiai ir daroma.
Gal pasirodžiau perdaug kritiškas šiuo požiūriu, tačiau važiuojam toliau.

Įpusėjus filmui, kuris nieko naujo neparodo, atsiranda naujas objektas. Mergaitė. Ji turėjo būti mirusi,(kadangi buvo dujų kameroje) o 12 komanda surenka lavonus ir juos nugabena prie krosnių. Atsiranda dilema – nužudyti ar išsaugoti mergaitę ? Filmo pradžioje patys uždusinę saviški, pagyvenusį vyrą, dabar komandos nariai bandys išsaugoti mergaitės gyvybę. Gal tai lemia vyriški instinktai, tačiau filmo pradžioje tas vyriškis uždusinamas be jokių skrupulų, o vat su mergaite tai jau reikia kažkaip kitaip elgtis… Toliau filmo siužetas padalijamas į dvi dalis – diversija ir mergaitės išgelbėjimas. Viskas klostosi gana ramiai, kol filmas pasiekia kulminacinį tašką – tik va taip lėtai jį pasiekęs, nespėja ir nuslopsta.
Taip ir lieki žiūrėdamas į ekraną – o kodėl būtent taip ?

Filmas duoda pamąstyti – kas būtų, jei būtų. Tai man visuomet patikdavo filmuose. Nors čia tiesiogiai to ir nelabai pamatysite – nežinau, kas jums svarbiau filme – ar pabaigoje moralas, ar veiksmas, kuris užgožia visus klausimus. Man tai dažniausiai būna pirmas variantas. Labai kliuvo vienas dalykas filme – žydai (aktoriai, masinės scenos), na tiesiog atrodo, lyg „aj mus veda į krematoriumą, na ir kas ?“, baimės jausmo visai nėra, mažai išplėtota gyvenimo linija, jos pabaiga. Palyginkite šitą dalyką su „Šindlerio sąrašas“, ir iškart pamatysite, kuo skiriasi vidutinis filmas nuo grando, su išplėtota mintimi iki galo.
Taipogi kliuvo, vokiečių kareivių požiūris į žydus – tikrovėjė, koncentracijos stovyklose visi buvo drausmingi, nesiblaškė kas kur – nes tada žydus šaudydavo.

O čia ką matome – lenkai, vengrai, patys vokiečių kareiviai geria, rūko, slampinėja kur papuola. Na žodžiu vos ne kurortas. Na ir paskutinis, kuris ne toks svarbus faktas (gal jums), tai vokiečių kareivių apranga. Na statant filmą galima būtų pasirūpinti ir autentiškomis arba bent keliomis autentiškomis aprangomis – o tai, kai kuriuose vietose, tie vokiečių antsiuvai, o ir patys drabužiai, apdovanojimai, visi ne tokie, kaip realybėjė, arba atrodo paprastai įsiuvinėti.

Šiap džiugu, jog tokia tema dar kuria filmus, tačiau, kai juose nepasiūloma nieko naujo, tik žiaurumas, bei visai neišplėtota istorijos linija ar įvairios paralelės, tai jau darosi truputį pikta.
Tiesa, dar prisiminiau vieną faktą, kuris labiausiai mane nervina. Tai, kai vokiečių kareiviai kalba angliškai (na suprantu, jie anglų tautybės ir panašiai), na bet tokiuose filmuose reikia autentiškumo.

Filmas nėra blogas, ar tuo labiau nuobodus, jis paprasčiausiai nepasiūlys nieko naujo. Gal jums jis ir patiks, aš nežinau. Jį rekomenduoti galėčiau tiems, kuriems aktuali karo tema, norintiems susipažinti su koncentracijos stovyklų ypatumais (pirmiau pažiūrėkite „Šindlerio sąrašas“).Filmas nėra skirtas vienai ar kitai žmonių grupei, tai manau vieną vakarą galite praleisti žiūrint šį filmą, tačiau nesitikėkite iš jo ko nors naujo ir nematyto.


Na, o čia dar vienas mano sukurtas filmukas. Kaip sakoma pradėjęs negali sustot. Iki kito karto. S0rr0w