Bežiūrėdamas filmą „Didysis Pabėgimas“ mintyse prisiminiau viename bulvariniame žurnale rašytą straipsnį. Straipsnio tema buvo apie antrojo pasaulinio karo pabėgėlius. Šiap nebūčiau užsiminęs apie tai, tačiau joje dominavo Romualdo Marcinkaus pavardė.

Jis buvo lakūnas. Jo lėktuvą numušė vokiečiai ir jis pakliuvo į nelaisvę. Buvo keletą kartų pabėgęs ir slapstėsi tiek Prahoje, Prancūzijoje, Lenkijoje. Tai buvo vienas žymesnių lietuvių lakūnų. Būtent jis pateko į tuo metu legendinę Stalag Luft III koncentracijos stovyklą. Ji buvo pastatyta ypač sustiprinta, palyginus su kitomis koncentracijos stovyklomis.

Ji buvo įrengtas Lenkijoje, Zagano mieste, esančiame tik už 100 kilometrų nuo Berlyno.
Vien faktas, jog tikrovėjė ir mūsų lietuviui teko bėgti iš šios stovyklos, sustiprino mane pamatyti šį filmą. Ir visai nesenai aš jį gavau… Taigi pradedam.

Filmas paremtas tikrais faktais ir ekranizuotas pasinaudojant rašytojo Paul Brickhill rašyta knyga. Taigi jau tai sako, jog galime tikėtis autentiškai atkurtų įvykių filme. Visas filmo veiksmas rutuliojasi nesenai pastatytoje nacių koncentracijos stovykloje. Daugumą nuteistųjų, sudaro sąjungininkų oro divizijos kariai. Kaip ir kiekviename filme apie koncentracijas stovyklas, taip ir šitame akcentuojamos dvi temos – pabėgimas, ir sąjunginikų bendravimas su naciais. Filmo režisierius John Sturges puikiai sužaidė pasirinkdamas tokią tema statyti filmą (prisiminkime šis filmas pastatytas 1963 metais).
Filmo pagrindinius vaidmenis atlieka tokios senosios filmų žvaigždės, kaip Steve McQueen‘as, James Garner‘as, Richard Attenborough‘as ir kitos taipogi garsios žvaigždės.

Jau filmo pradžioje atgabenti į stovyklą, kaliniai įvairiausiomis priemonėmis bando bėgti. Jau atrodo beveik pavykę, tačiau štai – juos visus pagauna.
Ir šitaip prasidedant filmui, parodomi pagrindiai aktoriai, jų rolės. Stipriausiai šiame filme suvaidino Stevas McQueen‘as. Jo vaidmeniu šitame filme aš tiesiog žaviuosi. Vaidyba neprilygstama, kaip personažas jis įsimintinas, nenuobodus, o tuo pačiu ir šmaikštus. Jis bandė jau keliasdešimt kartų spruktį, tačiau visi jo mėginimai pasibaigė nesėkme – dabar jis bandė išmėginti nacių pastabumą, ir taip pat susilaukė bausmės – karcerio.
Kas juokingiausia ir labai ironiška – jam einant prie kalėjimo vienutės durų, jis nepastebimai nugvelbia raktus. Nacių sargybinis lieka „durniaus vietoje“ ir tik Hilso ( akt. S. McQuenn‘o) paragintas, jog raktai pas jį, juos iš jo atima ir uždaro.

Kaip personažas, jis sukurtas labai interaktyviai, jog žiūrovas dar ilgai prisimins jį (bent jau man, tai jis dar dabar sukelia teigiamą įspūdį). Kiti pagrindiai veikėjai taipogi nenublanksta, nors, kai kuriems ir trūksta to žavesio, kurį reiktų perteikti žiūrovui. Apie vaidybą filmo tyliu – jokio dirbtinumo, viskas atlikta sklandžiai ir iki galo. Tai būtų didelis pliusas.
Na, o dabar apie pabėgimą. Filmo „kabliukas“ yra pabėgimas iš griežtai saugumos stovyklos Stalag Luft III. Taigi gimsta planas, jog bus kasami trys tuneliai – NET trys.

Labai rizikingas ir turintis be klaidų išdegti planas, reikalauja visiško atsidavimo jo darbui. Kiekvienas tunelis turėjo kodinį pavadinimą : Tomas, Dikas, Haris. Jei kurį nors tunelį surastų naciai, tuomet liktų dar kiti du.

Visų svarbiausia buvo susikurti gerą strateginį planą, jog naciai nepastebėtų, nei iškastų šachtų, nei žemių, kurias reikės slėpti įvairiais ir net kurioziškais būdais. Palyginus filmą „Stalag 17“ ir šį, tai „Didysis Pabėgimas“ lenkia savo mintimis kuriant pabėgimo subtilybes ( aišku ir Stalag17 tai turėjo, tačiau pagrindinis jo dėmėsys buvo skirtas komedijos daliai, pasišaipyti iš nacių), o čia priešingai mažiau humoro, daugiau veiksmo. Na negalima sakyti veiksmo, galbūt labiau tiktų žodis – nuotykių. Jame jų gausu, tarkim – norint gauti detalių, buvo surengta diversija atsukti vandens čiaupą į nacių kareivį, o toliau jau visiems apspitus jį, buvo pavogtos detalės. Arba lauke sąjungininkai gieda savo kareivių maršą, taip nuslopindami kūjo garsus, kurie daužo betonines grindis, tunelio pradžiai.
Filme tokių vietų daug. Ir tai tikrai gerai, juk ne visada pamatysi, kaip kasamas tunelis, nukreipiamas dėmėsys. Ir tam nereikia nė trupučio smurto. Tai jau didelis filmo pliusas, nes visas filmas nuo pat pradžių iki pabaigos prikausto žiūrovo dėmėsį. Ir nesvarbu, jog filmas yra beveik trijų valandų, tas laikas praina labai greitai. Tai nedaugelis filmų, kurio pabaigos aš nelaukiau. Nelaukiau ne dėl to, kad man nepatiko. Nelaukiau, todėl, kad būtent, tai vienas geriausių antrojo pasaulinio karo filmų apie pabėgimą.

Visas filmas susideda iš tokių dalių – koncentracijos stovyklos apibendrinimas, ruošimasis pabėgimui, pabėgimas, slapstymasis, ir galop pasiekiamas aukščiausias taškas, kuomet daugelis kalinių būna sugauti ir nuteisiami iškart – mirties bausme. Tik keliems kaliniams pavyko pabėgti, arba būti sugautiems ir atiduotiems atgal į stovyklą.
Baigiamasis filmo akordas šiek tiek liūdnas, persismelkiantis dramos, ir gal netgi truputį gadinantis bendrą filmo vaizdą. Nes nutolsta nuo filmo įžangos, vidurio, o pabaiga truputį neišbaigta. Bet galbūt, aš perdaug lepus filmams.
Dabar, kaip ir visuomet pakalbėkime apie filmo privalumus ir trūkumus.

+

1 – Puiki aktorių vaidyba, be jokių priekaištų.
2 – Filmo muzika tiesiog nuostabi, vien pradžioje skambanti melodija, dar nuolatos skamba mano galvoje.
3 – Filmas prikausto nuo pradžios iki pat pabaigos.
4 – Smagu, jog dauguma nacių kalba „savo gimtąja“ kalba.
5 – Filme puikiai persipina nuotykiai ir lengvas humoras, bei ironija.
6 – Kiekvieno pagrindinio herojaus įvaizdis sukurtas puikiai, kad žiūrovas dar ilgai atsimintų, būdo bruožus, bei įvaizdžio detales.

–

1 – Kam reikia daug veiksmo, šis filmas to nepasiūlys.
2 – Retkarčiais operatoriaus darbas erzindavo.
3 – Per didelis nacių ignoravimas sąjunginikų juokeliais, išdaigomis, darė filmą truputį nerimtą.

Galutinis vertinimas būtų stiprus 9. Argumentuoti galiu tuo, kad filmas, sukurtas tokių metų, puikiai perteikė koncentracijos stovyklos atmosferą, atskleidė pagrindinę temą ir ją stebėtinai gerai išplėtojo. Kaip matote, filmas turi dvigubai daugiau teigiamų savybių, nei neigiamų. Taipogi IMDB sąrašiuke užima garbingą 90 vietą tarp žiūrimiausių ir save „gina“ 8.4 reitingu.
Šį senąjį šedevrą apie karą rekomenduoju visiems, kadangi manau daugeliui jis patiks savo tema, jos įgyvendinimu, o galbūt ir muzika jus pakerės, kaip pakerėjo mane. Rekomenduoju nusiteikti žiūrėti tokį filmą vienam, nes tik vienas galėsite įsijausti į tokį filmą, o žiūrint jį su kompanija ir prie alaus, gal ir bus smagu, tačiau viso filmo įdomumo ir jo suvokimo, bei perteikos minties nesuprasite.


Įdomūs faktai:
1 – Motociklas, kuriuo važiavo Hilsas (akt. Stevas McQueen‘as), buvo sukurtas britų tik 1960 metais. Nors filmas pasakoja apie 1942 metų įvykius.
2 – Stevas McQueen‘as sutiko vaidinti filme, tik tuomet, jei bus žymioji scena su motociklu.
3 – Filme vaidina ir tikrieji kaliniai, kurie kalėjo koncentracijos stovyklose.
4 – Medalionas, kurį turėjo Steve McQueen‘as buvo jo žmonos (tikrajame gyvenime)
5 – Filmo scena su motociklu buvo išgalvota, tik, kad Steve McQueen vaidintų filme.
6 – Ironiška, tačiau Vokiečių kareivia tikrindavo pabėgėlius fraze „Good luck“ ir neretai, tai pasiteisindavo. Tai buvo panaudota ir filme.

Na, o čia jau trečiasis mano sukurtas filmukas, susidaryti nuomonę apie šį šedevrą. Taipogi čia skamba ta pagrindinė melodija, kuri man jau neišeina keletą dienų iš galvos ;]