Rugsėjo 16-17 dienomis sostinės parodų rūmus „Litexpo“ buvo užėmę daugybė žaidimų ir technologijų entuziastų, kurie dvi dienas mėgavosi populiarių e-sporto žaidimų turnyrais, cosplay pasirodymais, žaidimų kūrėjų ir garsių žmonių pranešimais bei įspūdingu „GameOn Live“ koncertu.
„GameOn III“ renginyje apsilankė ir vienas įtakingiausių Lietuvos žurnalistų, internetinės televizijos „Laisvės TV“ kūrėjas ir vyriausiu Lietuvos Youtuberiu tituluojamas Andrius Tapinas.
„GameOn III“ parodos lankytojai galėjo pamatyti Andrių Tapiną dvikovoje su Lietuvos „Heartstone“ čempionu Džiugu „s8riu“ Martinkėnu ir paklausyti jo pranešimo „Laisvės TV“ Youtube kanalą ir jo idėją.
O mes, gavę progą, pasikvietėme Andrių Tapiną į pokalbių kambarį ir pasikalbėjome apie žurnalisto mėgstamus žaidimus, kokiu žaidimus jis kurtų pats bei kas patektų į jo renkamą populiaraus žaidimo komandą.
Kokia buvo pirmoji pažintis su žaidimais? Kada tai buvo, kaip tai prasidėjo?
Tai buvo labai seniai, galbūt kokiais 1988 ar 1989 metais, jei kalbame apie kompiuterinius žaidimus, o ne elektroninius, kurie buvo ketvirtoje – penktoje klasėje. Tuomet aš gavau pirmą kompiuterį ZX Spectrum, kurį meistreliai surinkdavo, tu jį prijungi prie magnetofono, sukasi kasetės ir užsikrovus žaidimui buvo galima jį žaisti. Šį aš turbūt atsimenu ryškiausiai, kaip ir žaidimą „Arkanoid“, kuris buvo primityvus iki negalėjimo.
Kitas ryškesnis atsiminimas yra kai pas tėtį darbe jau atsidaro normalus kompiuteris ir aš pas jį visuomet įslinkdavau. Pas jį arba pas dėdę. Ir tuomet pradėjau žaisti „Prince of Persia“, žiauriai patikdavo „DuckTales“ žaidimas. Tai buvo antra fazė.
O trečia fazė – kai jau pats įsigijau savo asmeninį kompiuterį studijuodamas ir tuomet po truputį prasidėjo draugystė su žaidimais.
Ką dažniausiai žaidžiate, kokius žaidimus mėgstate?
Daugiausiai žaidžiu MMORGP žanro žaidimus, nors ilgą laiką labai vengiau jų, nes galvojau, kad jei užsikabinsiu ant kokio „World of Warcraft“, tai bus „viso gero“ mano laisvam laikui. Nes aš jau kai užsikabinu, tai užsikabinu. Bet ant „Warcraft“ tai visiškai neužsikabinau. Ilgą laiką žaidžiau „Lord of the Rings Online“, taip pat „Guild Wars 2“. Dabar mano mėgstamiausias MMO žaidimas, kurį ir šiuo metu žaidžiu, yra „The Secret World“. Ir vis dar kankinu trečiąjį „The Witcher“, nes turiu labai ribotą laiką žaidimams.
O tuo labiau tokiems žaidimams kaip „The Witcher 3“, nes aš turiu derintis prie savo sūnaus grafiko, nes tai yra jo kompiuteris. Mano laptopas, net minties tokios neturiu, kad pavežtų, tad aš derinuosi prie jo. Kuomet jis mokykloje arba treniruotėse arba užsiėmęs vakarais, tuomet aš prisėdu prie jo kompiuterio.
Bei labai ilgai buvau užsikabinęs ant „Heartstone“ – gal kokius pusę metų. Bet jau taip variau nuoširdžiai. Net daugiau laiko ir dėmesio skiriantys žaidėjai klausė iš kur aš turiu tiek laiko. Bet gegužę pasiekiau legendos lygį ir tada iš principo supratau, kad jau viskas. Pasauliniame reitinge aš tikrai neturiu tiek laiko grind‘inti, turnyruose nebus kada žaisti, tuomet viskas ir liovėsi.
Tad šiuo metu pagrindinius du įvardinčiau „The Secret World“ ir „The Witcher“.
Įvardinote kelis nemokamus žaidimus, tačiau juose visuomet yra galimybė kažką įsigyti už realius pinigus. Kiek išleidžiate žaidimams?
„Heartstone“ tikrai išleidau sočiai. Kolekciją turiu tikrai gerą ir pack‘ų esu prisipirkęs tikrai nesveikai. Kai žaidžiau „Guild Wars“, atrodo beveik nieko neišleidau. „The Secret World“…
Ta prasme, kai aš žaidžiu MMORPG žaidimus, man nėra poreikio pirkti cosmetics‘ų ar upgrade‘inti kažką. „Lord of the Rings Online“ gal esu kažką pirkęs, kai, man atrodo, man pritrūko kantrybės ir man norėjosi progresuoti greitai.
O šiaip tai kalbant apie tuos rimtus žaidimus, kurie jau yra mokami, kaip „Counter-Strike“, kurį bandžiau, bet neužkabino, „Star Wars“ visi nauji žaidimai – aš žinau, kad nėra prasmės man dabar jų pirkti, nes turiu labai ribotą laiką, kurį galiu leisti sau žaisti. Nes į tą patį laisvalaikį reikia kažkaip įterpti ir sportą, ir knygas, ir dar daug kitų dalykų.
Ar žaidžiate kartu su šeima, vaikais?
Bandėm, bet nelabai užsikabino šeima, nes mūsų skirtingi pomėgiai. Mūsų moteriškoji linija negeimina visiškai. Su dukra bandėme kartu žaisti „LOTRO“, bet ji neužsikabino. O sūnus žaidžia išlikimo žaidimus, „Rust“, „Counter-Strike“, kurie nėra mano žaidimai, o jam nepatinka MMO. Tad mes dar neatrandam bendrų pomėgių. Gal dar turi praeiti šiek tiek laiko, tačiau matau, kad jam truputį kiti dalykai įdomūs.
Bandžiau vieną kartą kartu su juo vienoje „Counter-Strike“ komandoje pažaisti, bet aš ten visiškai beviltiškas. Nuoširdžiai sakant – noob‘as, kuris nelabai supranta, ką jis ten daro.
Esate žaidėjas su ilgamete patirtimi. Kokiu labiausiai įsimintinu įspūdžiu, kuris pirmas ateina į galvą, galite pasidalinti?
Aš labai mėgstu senuosius RPG žaidimus ir quest‘us. Ypač quest‘us, kaip pavyzdžiui „Myst“. Vienas iš tokių senesnių ir ryškesnių įspūdžių yra kai praėjau nuo A iki Z visą quest‘ą, kuris, jei neklystu, buvo „Broken Sword“. Tai buvo pirmas žaidimas, kurį aš iš tikrųjų įveikiau ir pamačiau sveikinimus ir baigiamuosius titrus.
Kitas labai ryškus įspūdis – kai pirmą kartą įsijungiau „Lord of the Rings Online“, įveikiau visus apmokymus ir atsidūriau Shire grafystėje, kurioje vyko visos knygos ir filmai. Tuomet nuėjau į smuklę, kurioje buvo šokama ir dainuojama ir supratau, kad jei būčiau dešimčia – penkiolika metų jaunesnis ir man nereikėtų dirbti, tai aš čia gyvenčiau ir gyvenčiau.
Jei Jūs gautumėte progą sukurti naują originalų žaidimą, koks tai žaidimas būtų?
Tai turbūt būtų MMORPG žanro žaidimas. Galbūt bandyčiau tokį, kuriame veikėjo kūrimas ir bendravimas su kitais turėtų didesnę įtaką nei, pavyzdžiui, mygtukų spaudinėjimas, kombinacijų rinkimas. Ir jame neturėtų būti quest‘ų, kuriuose liepiama užmušti dešimt vilkų ir grįžti, po to užmušti dvidešimt vilkų ir grįžti, o jei nori išvalyti zoną, turi užmušti dar keturiasdešimt vilkų. Būtent todėl man patinka „The Secret World“ kuris turi labai protingus quest‘us.
Bandyčiau kurti, kad būtų kuo daugiau bendravimo tiek su kitų žaidėjų valdomais veikėjais, tiek su NPC. Turėtų būti ir žaidėjų tarpusavio bendravimą stebintis dirbtinis intelektas ir atitinkamai koreguojantis žaidimo sąlygas.
Aš manau, kad tokius žaidimus jau greitai žaisime, tai nėra labai didelė fantazija.
O jei tektų kurti „Vilko valandos“ žaidimą, tačiau neturėtumėte jokių apribojimų, koks jis būtų?
Viename iš žaidimų žurnalų kartą jau fantazavome, jei būtų neribotas biudžetas, kokius kompozitorius aš samdyčiau, kas būtų kūrėjai ir taip toliau.
Aš manau, kad žaidimas primintų „Dishonored“, kuriame yra labai stipriai išvystytas pagrindinis veikėjas, kuriame yra veiksmo, be abejo, šiek tiek RPG elementų. Tad tai turbūt būtų veiksmo – RPG žaidimas, kuriame būtų galima valdyti kelis skirtingus veikėjus. Ir esminė sąlyga būtų sukrauti maksimaliai daug steampunk‘o, kaip tai matėme „Bioshock“ arba tame pačiame „Dishonored“. Ir svarbus aspektas būtų istorija, kaip pavyzdžiui „Assassin‘s Creed“ serijoje, kur žaisdamas dar gali pasimokyti ir istorijos.
Tai būtų istorinis veiksmo – nuotykių žaidimas?
Taip, veiksmo – nuotykių RPG. Toks „viskas viename“. Išskyrus strategijos žanrą, nes tai yra turbūt vienintelis žanras, kuris niekada neužkabindavo – nei „Civilization“, nei „Master of Orion“. Man svarbiausi yra RPG ir quest‘ai.
Politinis klausimas kaip „Laisvės TV“ laidų vedėjui. Žaidžiamas Jūsų nelabai pamėgtas „Counter-Strike“ ir Jums reikia susirinkti komandą. Kokius politinius veikėjus paimtumėte į savo komandą?
Lietuvos? Keturis?
Tai būtų žiauriai sunku. Nes beveik visų Lietuvos politikų geriausi įgūdžiai yra šaudyti saviems į nugaras. Pats supranti, kad „Counter-Strike“ tai yra no go.
Tačiau iš tų, kurie būtų mažiausiai šaudantys ir gimę tais laikais kai buvo ne tik žaidimų aparatai už penkiolika kapeikų, turbūt paimčiau Remigijų Šimašių, paimčiau Gabrielių Landsbergį. Virgilijaus Aleknos neimčiau, nes nesuspaudytų mygtukų. Kas dar turi greitą reakciją? Aušrinę Armonaitę paimčiau, kad nebūtų vien tik vyriškas kolektyvas. Ir paimčiau Viktoriją Čmilytę, kuri yra šachmatininkė ir gali mums sukurti kelis ėjimus į priekį ir sudaryti visą kovos planą. Manau, kad toks politikų dream team‘as galėtų eiti drąsiai.
Ir dar paimčiau Dalią Grybauskaitę, kad visi bijotų. Jai nieko nereikėtų daryti, tiesiog eiti ir visi pasiduotų.
O perkelkim klausimą į kitą lygį. Tai būtų profesionali komanda. Kas ją treniruotų?
Profesorius. Profesorius Vytautas Landsbergis. Nematau kito žmogaus, kuris gali sudėlioti dešimt žingsnių į priekį.
Bet čia būtų šiokia tokia koreliacija, nes ji visą laiką turbūt diss‘intų anūką „Tu tą blogai darai. Tu tą blogai darai. Ką tu čia paėmei? Kur tu čia pasislėpei?“. Bet gal jie susigrotų per kelis deathmatch‘us.
Dėkojame Andriui Tapinui už pokalbį.
Games.lt
