Idėja pakalbinti daugiau su žaidimų industrija susijusių žmonių ore sklandė jau senai, tačiau vis nežinojom nuo kurio galo pradėti. Taip, mes jau darėme kelis interviu su žaidimų kūrėjais, tačiau tai ne vieninteliai žmonės sudarantys žaidimų pramonę. Yra gausybė kitų. Leidėjai, platintojai, reklamos žmonės, mažmeninės prekybos atstovai ir t.t. Vakaruose diskusijos su jais yra įprastos, o štai Lietuvoje mes net dorai nežinome kas jie tokie. Kartais net suabejojame ar jie išvis egzistuoja… Kol mąstėm nuo kurio galo pradėti pažintį su žaidimų pramone, pats likimas pakišo puikią apsispręsti. Pareitą savaitę Lietuvoje viešėjo stambiausios Skandinavijos žaidimų platintojos „PAN Vision“ atstovai. PAN Vision atstovauja beveik visus stambiausius žaidimų leidėjus, o savo veiklą Lietuvoje pradėjo prieš pora metų. Nusprendėm pasinaudoti proga ir pakalbinti Lietuvoje viešėjusį įmonės vadovą Per‘ą Almgren‘ą ir pardavimų direktorių Erik‘ą Hindrikes‘ą.

Games.lt: Pradėkime nuo to, kad Lietuvoje nėra įprasta kalbėti apie žaidimų verslą. Dauguma mūsų lankytojų dorai nė nežino kas tas „PAN Vision“, tad būtų šaunu jei trumpai apibūdintumėt savo kompaniją.
Per Almgren: PAN Vision tai Skandinavijos šalyse lyderiaujanti kompanija. Mūsų verslas, ne tik žaidimų platinimas. Prekyba žaidimais sudaro 55% įmonės apyvartos, šalia jų mes taip pat platiname kino filmus ir žaidimams skirtą įrangą. Mūsų prekių krepšelį sudaro beveik visų didžiausių žaidimų industrijos dalyvių produkcija, iš pačių didžiausių tarpo nedirbame tik su „Nintendo“. Įmonė gyvuoja apie 20 metų, tiesa per tą laiką ji buvo įgavusi gausybę skirtingų pavidalų. Metinė mūsų apyvartą sudaro 140 milijonų eurų. Dirbame Skandinavijos ir Baltijos regiono šalyse, turime per 170 darbuotojų.

Žemėlapyje matome šalis kuriose dirba PAN Vision. Pilkas taškas reiškia atstovybę, juodas sandėlius.

Games.lt: Baltijos šalių rinka lyginant su Skandinavijos šalimis yra ypatingai maža kaip visuma, nekalbant jau apie kiekvieną šalį atskirai. Žaidimų platinimo prasme tai yra ganėtinai rizikingi regionai, kas jus paskatino plėsti savo verslą į šias rinkas?
Per Almgren: Žiūrint grynai iš verslo pozicijų mes norime įsitvirtinti šiame regione. Skandinavijos ir Baltijos šalys yra kaimynystėje, tad šis regionas mums yra labai svarbus ir įdomus. Tai tiesa, kad Baltijos šalių rinkos yra mažos ir ganėtinai rizikingos, tačiau būtent dėl šių priežasčių mes ir plečiamės. Esame didelė, finansiškai stipri kompanija, tad galim sau leisti su plėtra susijusią riziką ir dėl jos atsirandančias išlaidas. Kitaip tariant, faktas, kad mes galime sau leisti dirbti Baltijos regione yra mūsų privalumas ir mes ketiname jį išnaudoti. Tai nėra iracionalus poelgis ir finansine prasme. Per du metus kol dirbame čia, nepaisant recesijos, mes matėme šiokį tokį augimą, tad tikime, kad atstovybių steigimas šiame regione buvo teisingas sprendimas. Aišku finansai nebuvo vienintelė priežastis kodėl mes atėjome į Baltijos šalis. Mums patinka šis regionas, jame smagu dirbti. Aš pats šiame regione dirbau 90–aisiais ir Baltijos šalys man paliko labai gerą įspūdį. Man patiko žmonės su kuriais čia turėjau reikalų, tad visuomet norėjosi sugrįžti. Aš tikiu, kad recesija Jūsų šalyje netruks ir jūs greitai atsigausit.

Games.lt: Kokią didžiausią grėsmę žaidimų platinimo verslui įžvelgiate Lietuvoje? Kas labiausiai stabdo rinkos augimą ir vystimąsi.
Erik Hindrikes: Turbūt nepasakysiu didelės naujienos, bet piratavimo mąstai yra viena opiausių problemų. Ne tik Lietuvoje ar Baltijos regione, ši problema tampa labai apčiuopiama ir kituose regionuose. Konkrečiai Lietuvos atveju turime problemų ir dėl kainodaros. Perkamoji galia Baltijos regione kur kas mažesnė nei Skandinavijos rinkose, bet mūsų partneriai (žaidimų tiekėjai) kol kas nelabai nori mažinti kainų. Šiame regione kainodaros klausimas ypač opus, ne tik dėl žemesnės perkamosios galios, bet ir dėl konkurencijos su importu iš Rusijos.

Games.lt: Turite planų kovoti su piratavimu Lietuvoje?
Erik Hindrikes: Kurį laiką tikrai ne. Neplanuojam jokių ta linkme nukreiptų veiksmų, o ir nelabai turėtume su kuo juos čia atlikti. Galiu trumpai papasakoti kokią poziciją mes užimame Skandinavijos regione. Priėjome išvados, kad geriausias ir patikimiausias kovos su piratavimu būdas yra atvira diskusija ir bendrai priimtų sprendimų paieška. Mes pasisakom prieš politinį ar teisinį spaudimą ir stengiamės kalbėti su savo klientais. Agresyvūs kovos su piratavimu metodai, teisinis persekiojimas ir panašiai, kol kas nedavė jokių teigiamų rezultatų. Sakyčiau net atvirkščiai. Nutikdavo taip, kad menkavertė ir sunkiai apčiuopiama piratus persekiojančių organizacijų pergalė teisme virsdavo tragišku pralaimėjimu spaudoje. Toks kovos būdas mums neatrodo priimtinas. Mes stengiamės kalbėtis, diskutuoti, aptarti daugiau už ir prieš faktorių, rasti sprendimą kuris patenkina tiek mus, tiek mūsų partnerius ir klientus. Deja Lietuvoje nėra organizacijos su kuria galėtume dirbti panašų darbą, tad kol kas piratavimo problemų čia neliečiame. Bandome susitelkti į žmones kurie nepiratauja, patenkinti jų lūkesčius, auginti vietinę rinką.

Games.lt: Prieš tai minėjote, kad recesija Lietuvos žaidimų pramonėje neužsibus, matote kažkokių tai liudijančių ženklų?
Per Almgren: Be abejo matau. Tai žmonės. Nepaisant statistinių skaičių, išėjimui iš recesijos daug įtakos turi ir patys žmonės, jų darbštumas ir kūrybingumas. Geri ženklai yra geri žmonės ir šio vizito metu mes tokių sutikom. Pabendravęs su mūsų verslo partneriais Lietuvoje, aš matau gausybę gerų ženklų ir didelį augimo potencialą Lietuvoje.

Games.lt: O kaip Lietuva atrodo lyginant su kitomis Baltijos šalimis? Ar skiriasi jums kylantys iššūkiai tose šalyse?
Erik Hindrikes: Na skirtumai gan paprasti, manau patys be vargo juos nuspėtumėt. Iššūkių prasme labai drastiškų skirtumu tarp regionų nėra. Problemos tos pačios, gal tik kiek skiriasi žmonių mentalitetas ir požiūris į žaidimus. Sudarinėdami savo prekių krepšelį mes visada stengiamės į tai atsižvelgti. Pavyzdžiui estai kur kas mažiau jautrūs kainai, tad jei tikime žaidimo sėkme, parduoti jį nėra labai sudėtinga. Tiesa vienas iš kylančių iššūkių Latvijoje šiek tiek rimtesnis nei kitose šalyse, tai rusiškų žaidimų importas. Žodžiu, kaip ir minėjau. Natūralūs geografiniai ir socialiniai reiškiniai, greičiausiai jie panašiai įtakoja kiekvieną per visas tris šalis dirbantį verslą.

Games.lt: Kalbant apie kainas. Prieš susitikdamas su jumis palyginau kelių žaidimų kainas Švedijoje ir Lietuvoje. Jos panašios, bet vis tiek gerokai aukštesnės nei Didžiojoje Britanijoje. Kodėl taip yra?
Erik Hindrikes: Mes nuolat kalbam apie kainas. Tiek su pirkėjais, tiek su spauda, nes tai dažnai iškylantis klausimas. Iš esmės jį kyla dėl taip vadinamo „Didžiosios Britanijos“ sindromo. Kainų skirtumai aptariami ne tik Lietuvoje ar Baltijos šalyse, panašūs klausimai kyla praktiškai kiekvienoje Europos valstybėje už Didžiosios Britanijos ribų. Atsakymas į klausimą slypi tame, kaip funkcionuoja Didžiosios Britanijos rinka. Ji labai didelė, o laikui bėgant pagrindiniu mažmenos ginklu tapo žmonių ateinančių į jų parduotuves kiekis. Prekybinių tinklų peštynės dėl klientų pasiekė tokias ribas, kad grynai iš žaidimų prekybos jie nelabai ką beuždirba. Kita vertus pats rinkos dydis lemia tai, kad didžiausius žaidėjų srautus turintys prekybos tinklai, gauna kitas pajamas iš žaidimų gamintojų. Vadinkime tai parama, lėšomis „reklamai“ ar panašiai. Žodžiu jų kainodarą lemia verslo modelis, kurį lėmė ne tik konkurencinė kova, bet ir milžiniški žaidėjų srautai. Aišku tai turi labai didelę įtaką ir mūsų verslui, ypač kai po kelių prekybos dienų britai smarkiai nuleidžia kainas ir užtvindo internetą gerokai atpigintomis, perteklinėmis prekėmis.

Games.lt: Bet žaidimų kainą galima sumažinti ir kitais būdais. Galima gaminti specialiai Baltijos regionui lokalizuotas žaidimų versijas. Arba taikyti dalinę dėžutės ir instrukcijų lokalizaciją. Mūsų rinkoje buvo tokių žaidimų ir ne tik iš Rusijos. Pavyzdžiui 2003-2005 metais „Ubisoft“ leido angliškas žaidimų versijas Pabaltijo šalims. Buvo naudojamos standartinės CD pakuotės, nebuvo instrukcijų, bet nauji žaidimai kainavo iki 50 litų. Jūs ketinate ar galbūt jau bandote pasiūlyti kažką panašaus?
Per Almgren: Aš šią situaciją pavadinčiau vištos ir kiaušinio problema. Žaidimų lokalizacija, kokia ji bebūtų, kainuoja nemenkus pinigus. Pabaltijo atveju tai apskritai ypač rizikingas žingsnis turint galvoje, kad tai tris, skirtingomis kalbomis kalbančios ir mažos rinkos. Norint lokalizuoti žaidimus reikalingos lėšos, lėšas sukaupti padeda žmonės tuos žaidimus perkantys. Kas pirmi turėtų žengti šį žingsnį? Reiktų nepamiršti, kad šiuo atveju finansinė žaidimų lokalizavimo atsakomybė gultų ant mūsų, o ne ant žaidimo leidėjų pečių. Jei patys leidėjai nutartų kad nori išleisti ir išleistų pigesnes, Baltijos šalims pritaikytas žaidimų versijas, mes su malonumu jas atvežtume, bet panašu, kad artimu metu jie neketina priimti tokių sprendimų. Tad šią problemą mes kol kas ketiname spręsti taip pat, kaip ir kalbant apie piratavimą. Stengsimės patenkinti esamų klientų poreikius, tiekti naujus ir gerus žaidimus, plėsti žaidėjų ratą. Kuo daugiau žaidėjų turėsime šioje šalyje, tuo daugiau lanksčių ir patrauklių pasiūlymų galėsime atvežti.

Games.lt: Per daug nenukrypdami nuo temos, prisiminkime kitą reiškinį. Skaitmeninis žaidimų platinimas. 2009–aisiais buvo užfiksuotas milžiniškas skaitmeniniu platinimo parduodamų žaidimų apyvartos augimas. Jūs prekiaujate dėžutėmis. Kokią grėsmę jūsų verslui kelia naujo prekybos modelio sutvirtėjimas ir augimas? Ar patys planuojate sukurti skaitmeninio platinimo sistemą?
Erik Hindrikes: Nepaisant visų baisių naujienų apie tai kaip D2D servisai užvaldys pasaulį, mes kol kas jaučiamės labai ramiai. Skaitmeninis platinimas išties tik didins apsukas ir augs, galbūt kada nors išstums ir prekybą dėžutėmis, bet tai tikrai neįvyks greitai. Artimiausius kelis metus dėžutės ne tik niekur nedings, bet ir išlaikys didžiausią rinkos dalį. Kas liečia mūsų perėjimą prie skaitmeninio platinimo, tai be abejo mąstome apie tai, tačiau kol kas nieko konkretaus negaliu pasakyti. Šiai dienai mūsų prioritetas yra dėžučių tiekimas.

Games.lt: Jei sudėtume visus „už“ ir „prieš“ lygindami dėžutes ir skaitmeninį platinimą, labai aiškiai pamatytume, kad D2D pardavėjai turi gausybę privalumų. Lanksti kainodara, galimybės vystyti žaibiškas ir trumpalaikes akcijas, pirkėjui nereikia niekur eiti, pre–download paslauga suteikia galimybę įdiegti didžiąją dalį žaidimo jam dar nepasirodžius prekyboje, praktiškai neriboti parduotuvių lentynų dydžiai ir t.t. Kodėl esate tokie užtikrinti, kad dėžučių verslas karaliaus dar gan ilgai? Manote, kad pirkėjų įpročius sunku pakeisti, ar yra ir daugiau priežasčių?
Erik Hindrikes: Prekyba dėžutėmis yra savaip lanksti ir todėl labai patraukli didiesiems žaidimų platintojams. Jie neleis šiam sektoriui išnykti, kad ir dėl atsitiktinių pardavimų generavimo. Žmonės mėgsta lankytis parduotuvėse, apžiūrinėti siūlomas prekes ir tai daryti smagiau realiai nei virtualiai. Atitinkamai realiose parduotuvėse šiuos žmones lengviau pasiekti naudojant įvairias reklamines priemones. Tad dėžučių ateitis apibrėžiama ne tik žmonių įpročiais, bet ir turimomis priemonėmis šiuos įpročius patenkinti. Vertinant bendrai, vakaruose dauguma žaidimų prekybos tinklų yra labai įtakingi, su savo klientais turi užmezgę nuolatinį ryšį, tad nepamirškime ir pasitikėjimo pardavėju elemento. Tradicinė prekyba tikrai turi daug privalumų, ne tik žmogišką įpročio faktorių, tik juos gal sunkiau pastebėt, nes prie šių privalumų esame įpratę.

Games.lt: Norint plėsti žaidėjų ratą nepakanka tik atvežti žaidimo ir padėti jį į lentyną. Gausybė žaidimų fanų iki šiol nė nežino, kad jiems patinka žaidimai. Lietuvoje yra žiaurus informacijos apie įvairias žaidimų formas stygius, žmonių žinios apie socialinius ar mėgėjiškus žaidimus minimalios. Manau tai įrodo ir „Nintendo Wii“ konsolės populiarumo trūkumas. Daugumos šalių žaidimų rinkos augo ne užkietėjusių žaidėjų, o naujokų sąskaita. Ten žaidėjų gretas papildė „Wii“ savininkai, mankštos, galvosūkių, ritmo žaidimų gerbėjai. Pas mus nieko panašaus nevyksta, žaidimai vis dar laikomi žalingu paauglio laiko švaistymu. Ar jūs turite planų keisti šią situaciją? Ar ketinate investuoti į visuomenės informavimą, naujų žaidimo koncepcijų pristatymą ir žaidimų pramonės kaipo tokios populiarinimą?
Per Almgren: Ir taip, ir ne. PAN Vision dirba verslas verslui principu. Kitaip tariant mes aptarnaujame Lietuvos verslą produkcija kurią jie gali realizuoti šioje rinkoje. Mes neturime jokio tiesioginio kontakto su galutiniu vartotoju, tad ir tokių veiksmų atlikimas mums būtų problematiškas. Nieko panašaus žaidėjams mes neorganizuojame ir kitose šalyse kur dirbame. Tiesa Skandinavijoje mes nuolat rengiame susitikimus kuriuose mūsų verslininkai gali susitikti ir pabendrauti su žaidimų leidėjais. Toliau žaidimų populiarinimo ir rinkos plėtimo vėliavą neša būtent mūsų mažmenos partneriai, o mes stengiamės jiems padėti. Lietuvoje kol kas nieko panašaus nevyksta. Mes patys neturim nei įrankių, nei priemonių pasiekti galutinį vartotoją, bet tikrai norėtume tai daryti. Tikimės, kad anksčiau ar vėliau mūsų mažmenos partneriai Lietuvoje sugeneruos idėjų ir parengs veiksmų planus kaip populiarinti žaidimus regione. Mes esame pasiruošę visomis įmanomomis priemonėmis padėti jiems siekti šių tikslų.

Games.lt: Klausant leidybinių firmų bosų kalbų yra akcentuojami skirtingi žaidimo sėkmės elementai. Vieni leidėjai tiki kasmet išleidžiamais populiariais žaidimais, kiti mano, kad galima parduoti be kurį žaidimą, jei išleisi pakankamai pinigų jo reklamai, treti kreipia didelį dėmesį į kritikų vertinimo vidurkį. Jūs prekiaujate daugelio kompanijų žaidimais, tad susiduriate su įvairiais požiūriais. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu? Kokie leidėjo veiksmai turi daugiausiai įtakos konkrečiai žaidimo pardavimams?
Per Almgren: Labai jau suktas klausimas. Viskas svarbu ir tuo pat metu pasitaiko atvejų kai neveikia jokios priemonės. Šiaip be abejo, kiekvienas leidėjas turėtų stengtis subalansuoti visas priemones.
Erik Hindrikes: Išties, kiekvienas šių elementų yra labai svarbus, bet ne kiekvienam žaidimui. Savo darbe mes stengiamės suprasti klientą. Skirtingus žaidimus žaidžia skirtingi žmonės. Dalis žaidėjų visada rinksis tam tikrą prekinį ženklą kurį pažystą, prie kurio yra įpratę. Dalis žaidėjų žaidimus renkasi skaitydami apžvalgas, dalis nepraleidžia progos išmėginti kažką nauja. Gavę naują žaidimą mes stengiamės suprasti, kokie žaidėjai jį žais ir tik tada parenkam atitinkamas pardavimų skatinimo priemones.

Games.lt: Jei užduosiu dar vieną klausimą, jūs pražiopsosite savo lėktuvą, tad pokalbį apie žiaurumą žaidimuose ir jų cenzūravimą nukelkime kitam kartui. Didelis dėkui už mums skirtą laiką ir įdomų pokalbį.
Per Almgren: Ačiū Jums ir sėkmės.