Laiko kelionės yra sudėtingas reikalas – prasideda paradoksai, iš šių – siužeto skylės, o tai ir taip yra viena stipriausiai besiplečiančių Holivudo sričių. Kita vertus, nenuostabu, kad  atsiranda skylės: laiko kelionės laikomos paikyste, todėl dažniau naudojamos prastuose filmuose, kurie neišgali gauti gerų scenaristų, todėl istorijos būna prastos, o dėl to laiko kelionės laikomos paikyste. Matote loginę kilpą? Koks sutapimas, aš rašau apie „Laiko kilpą“ („Looper“).



Net labai specifine ir dar labiau fiktyvia kriminaline veikla užsiimantys žmonės kartais atrodo dramatiškai. 

Šiame filme mums pateikiamas netolimas ateities pasaulis, kur du iš trijų žmonių yra „bomžai“ ir egzistuoja toks dalykas kaip „valkatų reidai“. Tačiau Džo (Joseph Gordon – Lewitt) yra vienas iš geriau gyvenančių šios purvynės piliečių, galintis sau leisti geras mašinas, gražias moteris ir madingus (nes į akis lašinami) narkotikus. Tiesiog jis dirba vykdytoju („looper“ – ne mano vertimas!). Jų užduotis paprasta – laukti sutartoje vietoje, kol iš oro pasirodys surištas žmogelis su maišu ant galvos ir ištaškyti jam krūtinę šratiniu šautuvu. Matote, taip dar tolimesnės ateities mafija atsikrato „persona non grata“, nes ji vienintelė drįsta naudotis kelionėmis laiku. Kad tokiems vykdytojams neapkarstų diena, su taikiniais atkeliauja ir nemažai sidabro. Arba aukso – bet tai reiškia tavo karjeros pabaigą, nes kaip tik nušovei 30 metų vyresnę savo versiją. Džo nelaimei vieną dieną pasirodo nesurištas Džo vyresnysis (Bruce Willis), primuša jaunuolį ir pabėga. Tad jam reikia pagauti ir pribaigti, na, save, kol jo paties nepagavo vykdytojus samdanti mafija!


 
Gal jie ateityje tiesiog taip rengiasi, o nužudyti atsiunčia ne mafija, o mados policija? 

„Laiko kilpa“ yra turbūt vienas geriausių filmų apie keliones laiku – ir viena iš priežasčių yra tai, kad tų kelionių filme realiai yra tik viena. Tai neleidžia veistis paradoksams ir visokioms kvailystėms, niekas neskiedžia pseudomokslinių paistalų apie tai, kodėl galima šokinėti per laiką, o visus likusius klausimus Džo Willis nubraukia ranka Džo Lewitt pareikšdamas, kad aiškinti užtruktų per ilgai. Ir dėl to auditorijos baltakiavimas sumažėja iki statistiškai nesvarbių normų. Vietoje to galime imtis smagių dalykų – pasaulio statymo, veiksmo ir veikėjų portretų vystymo. 

Ponas Willis tiek daug keliavo laiko savo filmografijoje, kad pats reikalas jam seniausiai nusibodo.

Ir nors „Laiko kilpa“ kenčia nuo „rodyk, ne pasakok“ nepaisymo, tai galima laikyti paprasčiausiu pragmatizmu. Filmas trunka 118 minučių, tad visų veikėjų praeities pristatymai tikrai užtemptų kino žiūrėjimą į naktį. Net ir esamomis sąlygomis suprantame, kodėl pagrindiniai veikėjai daro tai, ką daro – tai ypač ryšku ir net šiek tiek graudu Džo Willis atveju. Be to, net galime simpatizuoti  antagonistams.  Kitaip nei įprasta Holivudui, blogiečiai nėra blogi dėl to, kad taip reikia siužetui. Ir dėl to labai sveikinu scenaristą!



Ši scena beveik neturi įtakos filmo istorijai, bet įdėjau todėl, kad man patiko. Pažiūrėk, kaip visi ateityje mylės revolverius! 

Jį taip pat reiktų pasveikinti ir dėl to, kaip maloniai į filmą įpinamas humoras. Nors „Laiko kilpa“ nėra komedija, man ji yra juokingesnė už, tarkim, „Patrulių zoną“. Čia nėra grubių, nebrandžių juokelių – nors kažką tokio padaryti su, tarkim, telekineze (apie 10% ateities gyventojų turi geną, leidžiantį levituoti mažus daiktus) ir masturbacija. O ir šiaip, visi pasaulio ir ateities komponentai yra maloniai susieti tarpusavyje ir su siužetu, net gražu žiūrėti. Mėgstu kartoti Ian M. Banks mintį, kad fantastikoje svarbiau pasaulis nei veikėjai, tačiau „Laiko kilpoje“ nei vienas iš jų neaukojamas dėl kito. 

Galiausiai galėtume sukritikuoti vieną link filmo pabaigos esančią veiksmo sceną, tačiau tai ne režisieriaus kaltė. Iš vizualinės pusės filmas atrodo tikrai gerai, išlaiko pastovumą ir pasaulis yra pilnas malonių smulkmenų . Ir ne kiekvieną dieną matai filmą, kuriame smurtinė scena iššauktų salės „božemoj“ (Vilnius visgi) – tačiau dabar abejojančius dėl filmo nuraminu, kad tokia situacija yra vienetinė. Ne tai, kad likusiam filmui netruktų smurto, bet tik viena  scena gali prilygti minėtajai – bet labiau dėl sąmoningai patiriamo siaubo nei kraujo, mėsų ir kitų vaikiškų smurto matavimo priemonių.



Artimiausia iliustracija kitos pastraipos turiniui. Prakeiti „treileriai“.  

Vienas smagiausių sprendimų yra vykdytojus prižiūrinčio Abe (Jeff Daniels) parankiniai, besimėgaujantys kaubojiška stilistika ir visur mosuojantys revolveriais. Styvenas Kingas Rolando iš Gileado ginklus apibūdino kaip „absurdiškai didelius“ ir „patrankas“, tai tinka ir vietinių ginkluotei. Apskritai toks sprendimas suteikia įvairovės ir stiliaus gaudynėms ir šaudynėms. O vienoje vietoje aišku, kad filmo kūrėjai stačiai krykštavo iš džiaugsmo žaisdami kaubojiška tematika ir timptelėjo ją iki leistinų aukštumų ribos.



Gordon-Lewitt, penkios sekundės prieš paveržiant ir nežinoma kryptimi nusinešant merginos širdį 

Ir nors jis laksto ne su revolveriu, Joseph Gordon – Lewitt vis tiek tave išstums iš tavo mergaitės sapnų. Jis yra tikrai puikus aktorius ir „Laiko kilpa“ yra mano mėgstamiausias jo šių metų  filmas (išgraušk, Betmenai!). Jis puikiai vaidina jauną, karštakošį, piktą Džo Jaunėlį, tuo tarpu Bruce Willis puikiai perteikia vyresnį, daugiau mačiusį ir tikrai asmeniško tikslo siekiantį Džo Vyresnįjį. Džiugu matyti ir kitus, ne tokius žymius aktorius, nors gal norėčiau sukritikuoti Jeff Daniels, kuris galėjo atrodyti ir intensyviau.

„Laiko kilpa“ mūsų ekranus užklups rugsėjo 28 d. ir aš tikrai rekomenduoju ji pažiūrėti. Nors ir labai nekenčiu šios frazės, filmas „tikrai neprailgs“. Fantastika, veiksmas, humoras – čia yra visko, net ir netikėta pabaiga chroniškai besiskundžiantiems Holivudo filmų numatomumu. Galų gale, tik neįdomiai prastų ir labai man patikusių filmų recenzijos būna tokios nejuokingos kaip ši!

Nors nereikia jaudintis – šiandien einu žiūrėti „Absoliutus Blogis: Atpildas“…