Šiuolaikiniai moksleiviai puikiai moka naudotis internetu ir išmaniaisiais įrenginiais, tačiau virtualioje erdvėje ne visuomet elgiasi apdairiai. Jų paskelbtas turinys, toks kaip nuotraukos, komentarai, asmeninė informacija, gali turėti neigiamų padarinių, todėl vaikai turėtų apdairiai vertinti savo veiksmus, – įsitikinusi profesinio orientavimo iniciatyvos „Kam to reikia?!“ savanorė Vitalija Bačiūnienė.

Vasario 8-12 dienomis vykusios Saugaus interneto savaitės metu V. Bačiūnienė susitiko su Kauno Simono Daukanto progimnazijos 6 klasės auklėtiniais, kuriems kalbėjo apie reputacijos valdymo internete principus.

„Moksleiviai internete praleidžia itin daug laiko. Jie ne tik ieško reikalingos informacijos, bet ir patys yra aktyvūs turinio kūrėjai. Deja, jų paskelbta informacija ne visuomet yra teigiamo pobūdžio – tai ir pernelyg atviros nuotraukos, ir šokiruojantys ar bendraamžius pašiepiantys vaizdo įrašai, ir įžeidūs komentarai. Dažnai pamirštama, kad viešai paskelbta informacija gali būti matoma ne tik draugams, bet ir mokytojams, tėvams, o ateityje – ir būsimiems darbdaviams. Dėl to apie reputacijos kūrimą internete su vaikais svarbu pradėti kalbėtis kuo anksčiau“, – įsitikinusi „Kam to reikia?!“ praktikė, „CallCredit Information Group“ SEO specialistė V. Bačiūnienė.

Gali trukdyti įsidarbinti

Pasak Saugaus interneto savaitės dalyvės, neapdairiai paskelbta informacija gali pakenkti ateities karjeros perspektyvoms. „Šiandien įmonių atstovai apie potencialius darbuotojus informacijos ieško ir internete. Siekiant geriau pažinti kandidatus, peržvelgiami jų puslapiai socialiniuose tinkluose, skaitomi asmeniniai komentarai bei kitų organizacijų ar žmonių skelbta informacija apie juos. Taigi natūralu, kad neigiamo turinio informacija gali palikti blogą įspūdį apie žmogų ir užkirsti kelią į norimą poziciją“, – aiškina SEO specialistė.

Pataria saugoti privatumą

Moksleiviams V. Bačiūnienė pataria pasidomėti, kokia informacija apie juos matoma internete, ir imtis prevencinių veiksmų: „Vaikams visuomet rekomenduoju atlikti savo vardo paiešką internete ir įsitikinti, ar nėra su juo susieto žalingo turinio. Į tai, kas matoma viešojoje erdvėje, pravartu pažvelgti savo mokytojų ir tėvų akimis. Jei įmanoma, bet kokią neigiamą informaciją reikėtų pašalinti. Taip pat vertėtų patikrinti socialinių tinklų privatumo nustatymus ir įsitikinti, ar jie nėra viešai prieinami.“

Tiesa, moksleiviams neigiamos įtakos gali turėti ir kitų žmonių veiksmai. Todėl p. Vitalija pataria nesidalinti asmeninėmis savo ar šeimos narių nuotraukomis, nesiųsti jų kitiems asmenims, kadangi informacija gali būti panaudota siekiant pasišaipyti. O radus šmeižiančią, tikrovės neatitinkančią informaciją apie save, apie tai pasikalbėti su tėvais ar mokytojais ir paprašyti jų pagalbos sprendžiant informacijos viešumo problemas.

Teigiamos reputacijos kūrimas

„Siekdami užsitikrinti pozityvią reputaciją internete, moksleiviai turėtų orientuotis į teigiamo, jiems įdomaus turinio kūrimą. Pavyzdžiui, galima dalintis pasiektais rezultatais įvairiuose švietimo projektuose, olimpiadose ar sporto būreliuose. Tai atskleis vaiko tikrąją asmenybę, pomėgius“, -pažymi V. Bačiūnienė. Taip pat ji pataria vartoti taisyklingą lietuvių kalbą komentuojant įrašus įvairiuose portaluose ar socialiniuose tinkluose.

Vyresniųjų klasių mokiniams, jau galvojantiems apie savo ateities karjerą, specialistė pataria kurti tinklaraščius, rašyti straipsnius juos dominančiomis temomis. Pasak jos, tai ne tik padės atskleisti pomėgius ir interesus viešojoje erdvėje, bet ir atkreips būsimų dėstytojų, darbdavių, kolegų dėmesį.

Saugaus interneto savaitę kartu su partneriais kasmet organizuoja profesinio orientavimo iniciatyva „Kam to reikia?!“. Šiemet šalies mokyklose savo žiniomis apie saugumą internete panoro pasidalinti 25 bendrovės, tarp kurių yra „Swedbank“, „Teo“, „Nod Baltic“, „CSC Baltic“, „Omnitel“. Lietuvos mokyklose iš viso vyko 260 susitikimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 6 tūkst. 1-12 klasių auklėtinių.

„Kam to reikia?!“ yra iniciatyva, prie kurios prisijungę organizacijų atstovai visoje Lietuvoje padeda mokiniams sužinoti apie skirtingas profesijas bei karjeros galimybes. Prieš keturis metus šią programą inicijavo „Swedbank“ ir „Omnitel“, o šiandien prie jos prisijungusios daugiau nei 495 įmonės bei 915 mokyklų.