Su dideliu susidomėjimu bei džiaugsmu pasižiūrėjau naujausią gana garsaus ir mėgstamo režisieriaus Danny Boyle („Šiukšlynų milijonierius“, „127 valandos“, „Traukinių žymėjimas“, „28 dienos po…“ ir kt.) filmą Transo būsena. Galiu iš karto pasakyti, kad filmas – geras. Netgi labai geras, jei nebijai, kad peržiūros metu bus žaidžiama su tavo galva, o visi taškai sudėti ant „i“ – tik prieš pat filmo titrus. Nepasaint to, filmas yra su charakteriu, o tai išrankiesiems kinomanams turėtų būti lyg balzamas sielai. Na, bet šiame tekste aš pabandysiu visus skaitančius įtikinti, kad šis Danny Boyle kūrinys paliks įspūdį ne tik išrankiesiams, bet ir absoliučiai visiems filmų mėgėjams. 

Visų pirma norėtųsi susitelkti į režisūrą. Tikrai džiugu, kad savo jau ir oskarams įvertintais darbais pagarsėjęs režisierius nusprendė imtis kažko… rizikingesnio. Iš karto aišku, kad tokių filmų, koks yra „Transo būsena“ pastarajį dešimtmetį beveik nebekuria, bet režisūriniai sprendimai, intensyvūs kadrai, puikiai parinktas garso takelis ir operatoriaus darbas yra būtent tai, kas suteikia šiam filmui jo veidą. „Transo būsena“, nors atrodo, kad jis bus arba pokvailis arba per daug niūrus ar nuobodus, pastatytas subtiliai, o klausimai, kurių savęs turėtų klausti žiūrovas pateikti neįkyriai, o prie jų dar pridedama ir teisė rinktis – gilintis į tai ar ne. Žodžiu, filmas įtraukia, sudomina ir priverčia galvoti bei narstyti pamatytus vaizdus po siūlelį, tačiau tuo pačiu to daryti neįpareigoja. Hm, bet tuo pačiu tai yra ir vienas tų filmų, kurie bent 5 kartus geresni už savo treilerius, tad raginu šį kartą tiesiog nueiti ir nešvaistyti laiko bereikalingais svarstymais ar abejonėmis po ne visai vykusio treilerio.

Filmo siužetas režisieriui tampa tarsi interaktyvi žaidimų aikštelė, kurioje būti žiūrovui visiškai neatsibosta. Esmė lyg ir paprasta: vienas vyrukas, gerai išmanantis vertingų daiktų aukcionus, pasiūlo vietinės reikšmės mafijos galvai pavogti keliasdešimties milijonų vertės paveikslą. Bet galiausiai viskas įvyksta taip, kad tas pats vyrukas paveikslą paslepia, vėliau gauna su ginklo buože per makaule ir pamiršta, kur padėjo meno kūrinį. Mafijos atstovai kreipiasi į žavią hipnozės specialistę, kad ši padėtų išgauti iš nelaimelio paveikslo slaptavietę. Bet tai tėra šio filmo pradinis taškas. Pakeliui į finalą režisierius meistriškai pridėlioja netikėtų ir gana sumanių siužetinių vingių, puikios atrakcijos atidesniam žiūrovui bei sukuria tikrai neblogą filmo tempą. Veiksmas niekada nestovi vietoje, visuomet juntama dinamika, o žiūrovas strimgalviais visur seka paskui juostos herojus tikėdamasis išrišimo ne ką mažiau už juos.

Sužavėjo ir pagrindinių aktorių vaidyba. Bet nors James McAvoy (atlikęs Simono vaidmenį) ir Vincent Cassel (įkūnijęs Frenką) atrodo šioje juostoje gerai bei savo veikėjus suvaidina įtikinamai, daugiausia laurų, aplodismentų, prizų ir gėlių atitenka Rosario Dawson (filme suvaidino Elizabet (ne, neturi nieko bendro su patys žinote kuo:)). Ta prasme taip, iš šių aktorių ir ypač iš Rosario galima tikėtis pritrenkiančios vaidybos, bet tai, kas užfiksuota šiame filme – pranoksta bet kokius lūkesčius. Įvairiuose pranešimuose spaudai bei informacijai, kuria juostos kūrėjai dalinosi su visuomene prieš filmo pasirodymą buvo kalbama apie scenas, kuriose Rosario Dawson veikia visiškai nuoga. Bet garbės žodis, kuomet skaičiau tuos pranešimus, nemaniau, kad viskas bus būtent taip, kaip buvo. Suintrigavau? Patikėk, tikrai ne be reikalo. Apskritai, kad patikėtum, reikia pamatyti. O kine didesnis ekranas! (mirkt, mirkt)

Filmas „Transo būsena“ visuose ForumCinemas kino teatruose startuoja jau šį penktadienį (balandžio 18 d.)! Išskirtinai rekomenduoju. O jei reikia mano garbės žodžio, kad filmas geras – duodu jį nė kiek nedvejodamas!