Praėjo jau nemažai laiko nuo tada, kai leidau sau prabilti apie visų mūsų komentarus. Ką aš noriu tuo pasakyti? Nagi tik tiek, kad turėdamas sergantį gyvulį tu savaime privalai jį atkakliai prižiūrėti ir kartas nuo karto suleisti vaistų. O vaistus reikia leisti reguliariai, nes jei to nedarai – liga plečiasi, plečiasi ir plečiasi tol, kol galiausiai tenka nupjauti gyvuliui koją, galvą ar tiesiog numarinti. Besitrindamas po svetainę staiga supratau, kad jau kuris laikas kaip apleidau savo pareigą – suleisti jums vaistų.

Na, turbūt neatsiras tokių, kurie dar nepastebėjo, kad svetainė pakeitė ne tik savo dizainą, bet ir priėmė šiokius tokius sprendimus. Vienas iš jų – komentarų ir naujienų reitingavimo sistema. Na ir kaip visada didelė dalis lankytojų visiškai pasimeta. Išsiderina. Ir išties gi kaip gyvūnai… Kokį katiną žiūrėk ir masina ant stalo padėta stiklinė, kol galiausiai įsidrąsinęs jos neapverčia. Taip ir čia žiūriu – atėjo vaikiukas, padėjo minusiuką po kurio nors lankytojo komentaru, pamatė, kad niekas nemuša ir pradėjo dėlioti iš peties. Arba atsiranda koks prisvaigęs Dragon Ball Z fanas ir pamatęs, kad tam tikroje temoje bent žodis pasakytas ne taip apie jo mėgstamą anime pradeda atakuoti komentavusįjį minusais iš visų įmanomų kompiuterių, prie kurių tik gali prieiti. O kai baigiasi kompiuteriai – skambina draugui ir klykia į ragelį „Ë, žėk, kažkoks pienius varo ant DBZ, davai padėk man, privarom jam minusų, statysiu alaus po to“. Taip. Na ir žinoma smagiausia tai daryti varžytuves, pavadinimu „Kas daugiau per dieną šią primėtys lankytojams minusų“. Tik dabar jokiais būdais nesupykit dėl to, ką pasakysiu, o susimąstykit: įjunkit pagaliau savo smegenis, žmonės mieli, juk mes šioje svetainėje ne žaidimą žaidžiam, kur yra paspaustų minuso ženklų skaitliukas, o renkamės bendrauti ir sužinoti kažko naujo, plėsti savo ir taip labai ribotą akiratį.

Būna atsiranda žmonių, kurie deda minusą iš pykčio kitam. Būna ir iš nepagarbos. Kartais, tiesa, minusas žmogui įkrenta dėl to, kad jo komentaras viršija vieno sakinio ribą. Ateina beraštis, mato, kad prirašyta daugiau nei įmanoma perskaityti ir deda minusą, maždaug turėkis, rašytojau. Blogai. Labai blogai ir štai su tokiu požiūriu, mielieji, toli mes nenueisim. Beje, tas pats liečia ir pliusus… Ateina, pamato kokio nors plačiau žinomo Games.lt veikėjo pseudonimą ir deda pliusą neskaitę ir nežiūrėję kokia čia tema dabar diskutuojama. Irgi blogai. Tai jau savotiška diskriminacija, kurią sukelia vaikai arba tie, kurie neleidžia sau gerai pagalvoti prieš ką nors darant. O mes, visi čia besirenkantys, esame bendruomenė, niekas už mus savaime nepasikeis. Turėtume pradėti nuo savęs, kaip jau ne kartą skelbė populiarios MTV reklamos.

O dabar trumpai apie tai, kaip šią naują reitingavimo sistemą įsivaizduoju aš. Visi suprantame, kad yra tokių temų (ir tikrai ne viena), kuriose esama net keliolika puslapių komentarų. Ir turbūt geriau už mane žinot, kad mūsų gyvenimuose esti dienų, kada neturime laiko. Tai ką gi darom? Ateiname į temą, kuri mus domina ir skanuojame akimis komentarus. Atsirenkame tuos, kurie vertinami aukšiausiais balais, juos perskaitome, radę daug naudingos informacijos arba sužavėti rašymo stiliaus ar dar ko nors dadedame nuo savęs vienetą ir važiuojame toliau. Priešingu atveju – pasirenkame minusą. Tai yra taip, daugiau nereikia išradinėti dviračių ir ieškoti nesamų šios sistemos prasmių. O jei maga daryti nesąmones, tuomet einame į internetą, perkamės arba kuriamės savo nuosavą forumą ir ten smaginamės iki paryčių su bendraminčiais, vartydami vienas kitą minusais arba pliusais. Jūs jau man atleiskite, gerbiamieji, bet čia ne cirkas. O gal aš kažką praleidau?

Pabaigai galiu pasakyti nei daug nei mažai – think twice. Nesvarbu ar komentuosite, ar leisite sau įvertinti jau esamus komentarus – prisiminkite, ką aš jums rašiau. Dėl kiekvieno nemotyvuotai padėto minuso ar pliuso aš atskirų naujienų nekursiu, todėl perskaitot ir žiūrit iškart į ateitį, kad tik jau rytoj nesugautumėt savęs dedančio/dedančios minuso ties normaliu, tvarkingu komentaru. Ir mokykimės solidarumo, gerbkime vieni kitus, nes tai užvis labiausiai pravers gyvenime. O jei kam perskaičius pasidarė įdomu, ką aš sau leidžiu ir kaip man dar užtenka tiek įžūlumo, tai pasakysiu tik tiek – kritikos ir minusų skaičiaus prie savo naujienos aš nebijau. Man tik nuoširdžiai gaila kai kurių iš jūsų, todėl ir sakau tiesiai: kada išaugsit – parašykit žinutę.