Ir kas galėjo pagalvoti, kad 1926 metais gims kažkoks Ričardas Metesonas? Kas galėjo pamanyti, kad jis įkvėps Styveną Kingą… 1954 metais pasirodžiusi knyga „Aš esu legenda“ išties turėjo sukrėsti tuo metu gyvenusius žmones. Anot knygos, vampyrai tai nėra kažkokie padarai, o tiesiog sergantys žmonės, kurių ligą sukėlė tam tikros rūšies bakterijos. Perskaičius net nežinai kokio tai žanro knyga – fantastikos, ar visgi mokslinės fantastikos?

Viso pagal knygą „Aš esu legenda“ yra sukurti trys filmai. Pirmasis jų pasirodė 1964 metais, pavadinimu „The last man on earth“ (paskutinis žmogus Žemėje). Matomai jo žmonėms neužteko, todėl 1971 metais pasirodė „The Omega man“. Tuomet kūrėjai padarė pertrauką ir trečia knygos reinkarnacija kinuose pasirodė tik 2007 metais, tuo pačiu pavadinimu kaip ir knyga – „Aš esu legenda“. Dabar, kai viską žinau, nebesižaviu taip filmu kaip tą dieną po peržiūros. Filme nebuvo nieko, kas buvo knygoje. Aš suprantu, kad Vilas Smitas yra jėga, kad visiems buvo gaila šuns ir kad gerai susukta pabaiga, bet knygoje viskas tikrai geriau ir kitaip.

Visų pirma filme mes regime kažkokius zombius, kuriuos tokiais padarė virusas, turėjęs gydyti vėžį. Knygoje tuo tarpu pagrinde – vampyrai. Filme Vilas Smitas bastosi po gatves su savo šunėku, o knygoje Robertas Nevilis jokio šuns neturi. Filme Smitas – daktaras, o knygoje vaizduojamas veikėjas nieko bendro su mokslu apskritai neturi, todėl pasilikęs vienas tuščiame Los Andželo mieste jis skaito ir mokslinasi savarankiškai. Kaip baigiasi Vilo Smito kelionės jūs žinote (jei, aišku, matėte filmą), tačiau knygoje aprašyta Nevilio pabaiga yra kur kas įspūdingesnė, epiškesnė, susipinusi su kitu labai giliu veikėju – Benu Kortmenu. Filme zombiai neįprasminami, o knygoje vampyrai įprasminami, autorius tarsi mėgaudamasis labai atsargiai dėlioja detales apie juos. Atgaminu vietas, kurias tiesiog ryte rijau akimis, puslapis keitė puslapį, negalėjau sustoti. O filmas žiūrėjosi paprastai, nors kai kurios vietos ir labai gražios atrodė.

Kokios išvados? Jei bent kiek domitės fantastika arba ja domisi jūsų draugai/artimieji, „Aš esu legenda“ filmas + knyga yra puiki dovana jiems arba sau. Filmo peržiūrai užtenka poros valandų, pastatytas gražiai, pagal visus holivudo standartus, o knyga, atkreipkite dėmesį, pasirodė 1954 metais todėl viskas truputį kitaip. Tai ne modernus pasaulis, o jau atgyvenęs. Knygos veikėjas nesiklauso Bob Marley – jo name girdimos įvairiausių kompozitorių simfonijos. Nežinau ar tai vertėjos nuopelnas ar paties rašytojo, bet labai vaizdžiai išreiškiamos kančios žmogaus, kuriam vieninteliam pavyko išgyventi epidemiją. Naktimis jis eina iš proto nuo aplink namą besibūriuojančių vampyrų, o dieną jis juos vieną po kito tyliai žudo, kol jie pasislėpę nuo dienos šviesos guli komoje.