Praėjusiais metais „UD7 Studios“ išgarsėjo pasauliui pasiūlydama vieną iš pirmųjų lietuvių sukurtų „iPhone“ žaidimų. Šiais metais kompanija tapo viena iš pirmųjų pasiūliusi lietuvišką iPad programą – „WitchEye Fortune“. Nepaisant šių dviejų įdomių faktų, kol kas apie šią kompaniją kol kas žinoma ne tiek ir daug, todėl nusprendėme šiek tiek pakalbinti „UD7 Studios“ vadovą Rolandą Razmą.

Games.lt – tai žaidimų portalas, o Jūs – „UD7 Studios“ vadovas, todėl pradėkime nuo esminio klausimo: koks žaidimas labiausiai prisidėjo prie „UD7 Studios“ įkūrimo?

Na, turbūt nėra tokio „labiausiai prisidėjusio“. Visada mėgau žaidimus ir visada norėjau juos kurti.
UD7 yra mano pomėgio pasekmė, o ne vieno produktų finansinės sėkmės priežastis.

Ar studijos pavadinimas susijęs su kokiu nors žaidimu? Kaip būtų galima jį iššifruoti?

Tiesa pasakius, pavadinimas nesusijęs su niekuom 🙂 Kažkada sėdėjom su senu mano draugu ofise ir bandėm sugalvoti gerą ir reikšmingą pavadinimą, bet, deja, visi domenų vardai, kurie šaudavo į galva tuo metu buvo jau užimti. Taigi, buvo du pasirinkimai: arba ilgas pavadinimas, kurį sunku ištarti, arba belekokia beprasmybė, kurios domenas nebūtų užimtas… Spėkit, kuri variantą pasirinkom! 🙂

…bet žinoma, jeigu Jūsų skaitytojai nori parodyti savo sumanumą, galiu pažadėti visiems pasisakiusiems visus UD7 žaidimus nemokamai… turbūt vistiek juos turit piratinius.. 🙂

Turbūt kiekvienas kūrėjas turi savo sąraše darbą, kurį laiko labiausiai pavykusiu. Koks būtų pas Jus?

Jeigu kalbėti apie „iPhone“ žaidimus, tai manau kad mano pirmasis žaidimas („BallWhirl“) ir yra labiausiai pavykęs. Ne dėl jo finansines sėkmes (kurios nebuvo, nes kiti žaidimai tapo pelningesni), bet dėl to kad jis yra toks, kurį ir dabar dar kartais pasiimu pažaisti 🙂

Yra teigiančių, kad Lietuvoje nėra jokios žaidimų industrijos, bet taip pat yra teigiančių, kad Lietuvoje yra santykinai pakankamai daug žaidimų kūrėjų. Kurią pusę palaikytumėt?

Lietuvoje nėra žaidimus perkančių žmonių, bet yra tikrai nemažai lietuvių kuriančių juos. Deja, visi kūrėjai yra priversti juos kurti užsienio rinkoms (išimtis tik su tais kūrėjais, kurie kuria švietimo ministerijai). Dauguma lietuvių kūrėjų dirba gerai žinomuose kompanijose… tokiuose kaip „Unity“ ar „Electronic Arts“ padaliniuose, ir apie juos nelabai girdime vietinėje žiniasklaidoje.

Manote ateity ši situacija turėtų labiau gerėti ar blogėti? O gal išlikti panašiam būvy?

Nemanau, kad situacija smarkiai pakis. Lietuva yra „nedėkinga“ rinka: mūsų atlyginimai maži, kainos didelės, žmonių nedaug.

Ką tik buvo oficialiai pristatytas 4-osios kartos „iPhone“. Kaip vertinate šio telefono techninius pokyčius? Galbūt jie leis sukurti dar geresnius žaidimus?

Pirma mintis, kai sužinojau apie naują ekraną, buvo „o ne, reikės palaikyti dar viena rezoliuciją“. Bet pasirodo Apple labai elegantiškai (iš programinės pusės) sprendžia šį dalyką ir developeriui nelabai reikės dėl to rūpintis. Naujas „iPhone“ yra nuostabus ir aš jo tikrai norėčiau… Deja, mano biudžetas šiems metams jau išeikvotas įsigyjant iPad3G… Tai ko gero, praleisiu šį modelį ir kitų metų pavasarį pirksiu sekantį.

Kai kurie rinkos analitikai mano, kad jau ne už kalnų tas laikas, kai mobilieji telefonai savo techninėmis charakteristikomis pasieks kompiuterius. Jūsų spėjimas, kada tai galėtų nutikti?

Manau, kad tai jau senai nutiko. Sutinku, kad procesoriaus pajėgumai nėra tokie pat dideli kaip ir stalinių kompiuterių ir video kortos neturi tiek galios, tačiau delninukuose maži ekranai ir proporcingai jiems reikia daug mažiau galios, kad žaidimai atrodytų stulbinančiai. Jeigu lyginti taktinį, procesorių dažnį tai šiais metais atsiras 2GHz „Snapdragon“ (ARM) procesorius skirtas delninukams. O 2GHz jau labai netoli to, ką turim ant stalo, ir lenkia nemažai laptopų/netbookų kuriuos nešiojamės.

Ar mes turėtume bijote šios dienos, kai nebebus tikslo turėti didelių dėžių po stalais? 🙂

Jei kalbama apie „didelę dėžė“ kaip apie dėžę tai taip – pažiūrėkit į Mac mini. Tačiau jei kalbam apie tai kaip apie desktopinį kompiuterį, tai manau, kad dar negreitai. Viskam yra savo paskirtis. Delninukai ir laptopai skirti tam kad juos galėtum ilgai nešiotis neįjungus į elektros lizdą, o desktopai reikalauja labai daug energijos, jeigu jais atliekami sudėtingi skaičiavimai (pvz. 3d žaidimai). Žinoma yra tokiu nešiojamųjų kompiuterių kaip AlienWare, tačiau juos jau galime priskirti prie desktopų 🙂

Bet kol mes laukiam šios dienos, į mūsų namus beldžiasi ne tik visokie iPad’ai, iPhone’ai bet ir lietimui jautrūs monitoriai bei „Windows 7“ su multitouch technologija. Nepaisant to, kol kas rasti žaidimų, kurie šią technologiją naudotųsi gana sudėtinga (skirtingai nei nešiojamiems įrenginiams). Kaip manote kodėl?

Žaidimai nenaudoja lietimui jautrių desktopinių ekranų dėl labai paprastos priežasties – tai nepatogu žaidėjui. Pabandykite paspaudyti ant savo monitoriaus kelias minutes ką nors ir pamatysite kad Jūsų rankos visada ore ir greitai nuvargsta. Tuo tarpu delninukuose šios problemos nėra. Juos gali pasidėti ant kelių, ar laikyti ore nuleidęs rankas – tai visiškai kita dinamika.

Gal turite kokių nors planų išleisti lietimo žaidimą ir Windows 7?

Šiuo metu ne. „Windows 7“ kol kas tik gražus „Tech Preview“. Kai atsiras su juo telefonai ir kai jie pradės užiminėti didesnę rinkos dalį bus matyti 🙂

Kai kurios didžiosios kompanijos (pvz. „Epic Games“) yra pristačiusius jau veikiančius savo didelių variklių prototipus iPhone. Kai kurie dideli leidėjai (pvz. EA) bando skverbtis taip pat į šią rinką. Kaip tai atsilieps tokioms mažoms studijoms kaip „UD7 Studios“? Ar turi jos šansų išlikti tarp tokių didelių monstrų?

Sutinku, kad didieji žaidėjai spaudžia mažuosius, tačiau nepriklausomų developerių rinka nėra nauja ir ji labai gyvybinga. Nepriklausomi kūrėjai gali sau leisti tai, ko negali dideles kompanijos, – eksperimentuoti. Didelės kompanijos, tokios kaip EA, deda milijonus į žaidimus ir jiems žaidimas turi žūt būt atsipirkti. Tuo tarpu nepriklausomi kūrėjai leidžia žaidimus, todėl kad jiems tai patinka, ir jei neatsiperka vienas leidžia kitą 🙂

Piratavimas. Paskutiniu metu gana populiari tema, todėl tebūnie vienas klausimas būna skirtas būtent tam. Gana paplitusi nuomonė, kad piratavimas – kūrėjams naudingas. Taip apie jų produktus gali sužinoti visi. Bet ar tai tiesa? Kokia „UD7 Studios“ patirtis šiuo klausimu?

Jeigu galvot, kad visi piratai negalėdami įsigyti piratinės produkcijos pirktų žaidimus, tai tada piratavimas yra labai blogas dalykas.

Sakoma, kad iPhone piratavimas siekia 85%, todėl kūrėjai praranda labai daug lėšų, kurios tikrai neatveda tiek pirkėjų, kad atsvertų piratus. Tačiau, mano manymu, piratai yra tie žmonės, kurie bet kokiu atveju niekada nepirktų legalios programinės įrangos kiek ji bekainuotų. Kažin kiek procentų žmonių, kurie naudojasi Linkomanija pirktų dainą už 10 lietuviškų centu, manau kad procentas tikrai nedidelis. Taigi jeigu laikytis tokio požiūrio, kad piratai ar taip ar taip nepirktų tavo produkcijos tai koks skirtumas, kad jie ją siunčiasi, ir galbūt… tiktai galbūt… vienas iš jo draugų kuriam nepriimtinas piratavimas nusipirks legaliai.

Paskutiniu metu kai kurie nepriklausomi kūrėjai darė eksperimentus su pardavimais. Leido pirkėjams įsigyti žaidimus už juos dominančią kainą. Iš pirmo žvilgsnio šios akcijos pavyko – kūrėjai per kelias savaites užsidirbdavo tiek pinigų, kiek paprastai uždirbdavo per maždaug metus. Ar neplanuojate pasekti jų pavyzdžiu?

Deja, iPhone platformai toks eksperimentas neįmanomas dėl techninių galimybių. Bet kokiu atveju manau, kad jie uždirbo ne todėl kad leido pasirinkti kainą, o dėl didelio to atgarsio.

Paskutinis klausimas. Įsivaizduokite – ką tik numirėte. Siela atskyrė nuo kūno. Norėjote žengti jau toliau nuo savo kūno, kai prieš Jus pasirodė Liuciferis ir Šv. Petras. Abu susiginčijo, kam priklauso Jūsų siela. Abu nusprendė leisti Jums pačiam rinktis, kur labiau norėtumėte ir kaip įrodymą, kad esate vertas ten keliauti, Jūs turite sukurti vietos tematika paremta žaidimą. Ką tokiu atveju pasirinktumėte? Kaip atrodytų žaidimas? Ką jame reiktų veikti ir koks būtų tikslas?

Hm, žaidimas labai priklauso nuo to kiek norima į jį investuoti laiko ir kokią jo auditorija. Manau, kad daryčiau ką nors labai paprasto ir žaismingo. Pavyzdžiui, velniukai mėto šakes į angeliukus.

Kažkur internete mačiau labai patrauklius moteriškus velniukus ir storus angeliukus. Manau, kad tai puikiai tiktų ir šitam žaidimui 🙂 Žaidimo aplinka būtų žaisminga ir gyva. Viskas juda. Apačioje kunkuliuoja lava. Stovi patrauklios velniukės su šakėm. Kažkoks mechanizmas (pvz pirštų stūmimas, kad gauti inerciją arba laidyne), kuris leidžia nustatyti kryptį ir sviesti šakes į viršų. Skrisdamos šakės pereina iš pragaro vaizdo į žemę, iš žemės į dangų, kur jau matosi stori angeliukai sėdintis ant debesėlių, kiti grojantis arfomis ar krapštantis nosis 🙂

Tikslas: vienu metimu pataikyti į kuo daugiau angeliukų, kad jiems nebūtų taip ramu gyventi 🙂