Lietuvos anti-piratines veiklos asociacijos (LANVA) pirmininkas Vytas Simanavičius teigia, kad jo bendruomenė nustatė kelis lietuvius, kurie siuntėsi iš užsienio “torrent” svetainių autorių teisių bylas. Anot Simanavičiaus, bylos pasieks teismą artimiausiu metu.

Naujienų portalui 15min.lt V.Simanavičius informavo, kad yra pradėti tyrimai, kurie yra susiję su didžiausiais užsienio “trekeriais”, tokiais kaip “The Pirate Bay” ir k. t. Kaip sako LANVA pirmininkas, yra nustatyta, kad lietuviai “seedino” autorinių teisių saugomas bylas arba kitaip sakant, jas padarė viešai prieinamas internete.

Platesnės informacijos apie šiuos tyrimus jis pateikti negalėjo, kadangi dalis tyrumų dar nebaigti, o bylos dar nepasiekė teismo.

Beje, LANVA pirmininkas užsiminė, kad pastaruoju metu yra pastebėtas “turgaus piratų” suaktyvėjimas (Lygtais anksčiau apie tai nieko nežinojo/to nematė), dėl to prekyvietėse, kur vartotojams yra siūloma nelegaliai įsigyti autorių teisių saugomų kūrinių, vykdoma daugiau reidų.

– Pastaruoju metu nieko negirdėti apie naujus tyrimus. Ar LANVA pristabdė veiklą?

– Naujienų galbūt ir turime, bet kol kas labai viešinti tos veiklos nenorime. Po visų spaudos pranešimų „piratai“ pradėjo aktyviau „slėptis“. Todėl norime pirmiausia baigti tyrimus ir tuomet, kai pareigūnai atliks visus procesinius veiksmus, ir jei jie leis, tada galbūt ir daugiau viešinsime. Tyrimų yra ir ne vienas. Viena naujienų būtų tokia, kad yra nustatyti lietuviai, kurie nelegaliai siunčiasi iš užsienio „trekerių“, tokių kaip „The Pirate Bay“. Šiuo atveju nustatyti bylų skleidėjai, vadinamieji „seederiai“. Jie padarė bylas viešai prieinamas internete. Man atrodo, vienu atveju tyrimą yra perėmusi prokuratūra, ir tos bylos artimiausiu metu turėtų keliauti į teismą.

Žodžiu, veikla vykdoma, teisių gynimas vyksta. Tiktai tiek, kad mes šiek tiek pakeitėme taktiką ir paprasčiausiai mažiau tos veiklos viešiname.

– Kada galima tikėtis daugiau detalių, tarkim, apie šį tyrimą, susijusį su užsienio „trekeriais“?

– Paprastai sprendžia policijos ar prokuratūros pareigūnai, ar galima viešinti. Reikėtų su jais konsultuotis. Kol kas nenorėčiau atskleisti miestų, kol neatlikti visi procesiniai veiksmai.

– Kiek žmonių tai liestų?

– Kiekvienu atveju po vieną vartotoją, kurį įmanoma identifikuoti. Aišku, yra daug techninių galimybių tuos IP (interneto protokolo – aut. past.) adresus slėpti. Bet pastaruoju metu viskas atliekama kiek kitaip. Pagal baudžiamąjį procesą, yra galimybė policijos pareigūnams ar kitiems tyrėjams atlikti eksperimentą. Jei LANVA pateikia kažkokią pirminę informaciją, tai pareigūnai atlieka tam tikrus procesinius veiksmus ir užfiksuoja, ar yra įmanoma tokiu būdu surinkti tą informaciją, kurią mes pateikėme. Šią praktiką jau pradėjome diegti ir bylose.

– Tai pareigūnai informaciją renka, tikrina pakartotinai?

– Taip. Sakykime, tas pirmas atvejis su „Windows 7“. Viskas techniškai buvo atlikta teisingai, tie šaltiniai yra tikrai patikimi ir jų „torrent“ programų EULA licencijos numato, kad jų IP adresai bus matomi, ką jau daug kartų sakėme, ir vartotojas sutinka su tomis sąlygomis. Bet kad užtvirtinti tą įrodymų patikimumą, nusprendėme prašyti policijos imtis procese numatytų papildomų priemonių.

– O apskritai, kur šiuo metu labiau nukreipta LANVA veikla – į „torrent“ tinklalapius, ar vis dar vykdomi reidai turguose, prekybos vietose?

– Turguose reidų taip pat daug vyksta. Prieš, berods, dvi-tris savaites Kaune, Aleksoto turgavietėje Kauno ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai atliko patikrinimą, kuriame ir mes dalyvavome, tai buvo rasti namudiniu būdu įrašyti 165 kompaktiniai diskai dėžutėse ir berods 224 diskai be dėžučių. Ten įrašyti filmai, muzika, žaidimai, gali būti ir programų. Dalyje diskų įrašytos informacijos nebuvo įmanoma vietoje identifikuoti.

Taip pat Klaipėdoje praėjusią savaitę buvo patikrinta viena prekyvietė, iš prekybos išimta apie 100 kompaktinių diskų, šį sekmadienį – dar 101 diskas iš vieno prekiautojo, antradienį – dar apie 390 kompaktinių diskų…

– Žmonės vis dar perka ir turguose muziką, filmus, ne tik internetu siunčiasi?

– Kompaktiniai diskai rinkoje yra perkami labai gausiai. Pastebime tendenciją, kad „turgaus piratai“ kaip ir atgyja, todėl tenka suaktyvinti veiksmus turgavietėse.

– Ar LANVA ieško būdų, kaip uždaryti ar užblokuoti lietuviškus „torrent“ tinklalapius?

– Vyksta įvairūs svarstymai. Bent jau mūsų narių pozicija yra tokia, kad yra visa reikiama teisinė bazė. Dar 2003 metų Vyriausybės nutarime yra apibrėžta, kas yra neskelbtina ar neplatinama informacija internete, kita eilė sąlygų ir yra Informacinės visuomenės paslaugų įstatymas. Jame numatyta, kad Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) turi teisę uždrausti interneto paslaugų tiekėjams apriboti prieigą prie tokių tinklalapių, nors jie tos informacijos ir nesaugo, tik suteikia srautą. Dabar jau nariai nusprendė, kad turime kreiptis į IVPK ir prašyti pagalbos uždraudžiant prieigą. Jei stebėjote lažybininkų bylą, ten yra pateikta specialistų išvada, kad realiai interneto paslaugų tiekėjai turi visas galimybes uždrausti prieigą. Gal ir atrodo, kad šis kelias yra sudėtingas, bet bandysime šį būdą. Dar spręsime, dėl kurio tinklalapio, nes kai kurių tinklalapių atžvilgiu jau pradėti ikiteisiminiai tyrimai.

– Kodėl interneto paslaugų tiekėjai turėtų riboti prieigą?

– Yra Akcinių bendrovių įstatymas, kiti teisės aktai, kuriuose numatoma, kad besikurdamos bendrovės turi turėti savo įstatus. Juose numatoma, kad bendrovė vykdydama veiklą remsis visais Lietuvos įstatymais ir jų nepažeidinės. Tai jei jos pažeidžia įstatymus, yra galimybė kreiptis į Ûkio ministeriją ar į teismą, kad apriboti tam ūkio subjektui teisę verstis tam tikra veikla. Sakykime, jei yra įstatuose numatyta, kad kažkuris interneto paslaugų tiekėjas gali teikti internetą, tai jei jis nevykdo to sprendimo ir nesilaiko įstatymų, yra galimybė kreiptis, kad jam būtų uždrausta vykdyti veiklą toje srityje.

Mes išsinagrinėjome ir pasaulinę praktiką. Pavyzdžiui, Danija labai gerai susitvarkė su „The Pirate Bay“ interneto paslaugų tiekėjo atžvilgiu. Teismas labai aiškiai pasakė, kaip jie turi blokuoti prieigas, yra išaiškinimas, kad jie turi filtravimo priemones statyti tarp vartotojų ir interneto paslaugų tiekėjo. Tai reiškia, kad nereikia tų filtravimo priemonių, kurios visą srautą filtruotų. Ir visi kaštai, visos techninės ir kitokios įrangos, turi būti įskaičiuoti į verslo modelį.

– Ar lauksite lažybininkų bylos pabaigos?

– Ne, tikrai nelauksime. Viena byla kitos tikrai neįtakos. Dar esame numatę kai kurių tinklalapių atžvilgiu kreiptis į teismą civiline tvarka, kad teismas priimtų sprendimą uždrausti veiklą, nurodydami visas tas technines priemones. Žiūrėsime, kaip seksis.

itbaze.lt