Kad be telefono šiandien išgyventi neįmanoma, pripažįsta net senyvos močiutės. Neretai ir mūsų vargšai benamiai be jų negali apsieiti. Bėda yra ta, kad kiekvieno poreikiai yra skirtingi, todėl absoliučiai kiekvienas gamintojas prietaisus skirsto į žiauriai gerus „High-End“ ir nevykeliškus „Low-End“. Labai maloni „Huawei“ atstovė savaitei paskolino „Huawei Ascend P1“ tam, kad įvertinčiau šio telefono pliusus ir be jokios abejonės – minusus.

Korpusas be jokios abejonės yra kiekvieno telefono prekinis ženklas, todėl pradėsiu būtent nuo jo. Žiūrint į telefoną, akiai atrodo, kad jis yra žiauriai siauras. Paėmus jį į rankas šis įspūdis niekur nedingsta. Jei atvirai, visą laiką, kurį naudojausi telefonu, buvau tikras, kad turiu vieną iš siauriausių „High-End“ prietaisų rinkoje. Visgi, įdomumo dėlei, palyginau jį su „S3“. Pasirodo, kad jis yra vos pora milimetrų siauresnis už pastarąjį.

Teoriškai, iš „Huawei“ nereikėtų tikėtis ypatingai kokybiško korpuso. Nors turint omeny mobilaus kainą, ji manęs tikrai nenuvylė. Plastikas per visą tą laiką nei kiek nesusibraižė, ekrano stikliuką taip pat puikiai apsaugojo „Gorilla Glass“ ekranas. Tiesa, vienas pastebėjimas – į ekrano kraštus mėgsta rinktis dulkės ir kitoks briedas, taigi jeigu norite telefoną išlaikyti švarų, rekomenduoju pagalvoti, kaip jas reikėtų išvalyti. Aišku pats paprasčiausias problemos sprendimas – tai dėklo pirkimas. Per jį į ekrano kraštus tikrai nepateks jokios šiukšlės.

Beje, „Ascend P1“ – dar vienas telefonas, kuriame negalime išimti baterijos. Aš to minusu nelaikau, nors kai kuriems tai gali labai nepatikti.

Kalbant apie jungiamumą – viršuje rasime 3.5mm Audio/Video jungtį, „MicroUSB“ įėjimą telefono krovimui ar duomenų perkėlimui bei vietą paprasto tipo (!) SIM kortelei. Pabrėžiu, kad į telefoną dedasi SIM kortelė, kai kurie pamatę specifikacijose užrašą Mini gali išsigąsti ir bėgti be reikalo karpyti savo SIM.

Šone rasime MicroSD jungtį. Su vidine atmintimi sunkiai apsieisite, kadangi jos telefone tėra 2 gigabaitai. Taip pat čia rasime įjungimo/išjungimo mygtuką, kuris kartais gali būti sunkokai randamas.

Kairysis šonas yra apginkluotas garso lygio reguliavimo mygtukais, apačioje turime mikrofoną skirtą pokalbiams, o gale – 2-ąjį mikrofoną vaizdo įrašams fiksuoti. Taip pat čia yra ir 8 megapikslių kamera.

Priekis – kaip ir kiekvieno „Android“ telefono – su trimis mygtukais. Gana išskirtinai gali pasirodyti tik tai, kad visi jie yra sensoriniai. Naudojantis „Huawei Ascend Y200“ sensoriniai  mygtukai mane velniškai užknisa, nes jie yra dideli, ir pastoviai norėdamas paspausti tarpą, būnu nukeliamas į pradinį ekraną. „Ascend P1“ tokios problemos nėra, nes patys mygtukai yra pakankamai maži, priedo tarp jų ir liečiamo ekrano yra paliktas šioks toks tarpas.

Galinėje dalyje galime rasti visai gerą kamerą, blykstę, mikrofoną. Beje, inžineriniais sumetimais galinio dangtelio nuimti nepavyks. O tai jau gali nepatikti ypatingai daug be elektros keliaujantiems žmonėms, kadangi baterijos pasikeisti vienai išsikrovus – nepavyks. Antra vertus, tokiem žmonėms rekomenduočiau apskritai rinktis tvirtumo etaloną Nokia Lumia 920, kurio ne tik praktiškai neįmanoma „netyčia“ sunaikinti, bet ir ganėtinai sunku iškrauti.

Man labai, akcentuoju, labai patiko Huawei sprendimas kardinaliai atnaujinti grafinę aplinką. „Emotion UI“ „Android“ tarpe lyg ir neturi jokių konkurentų. Pagrindinė „Emotion UI“ idėja yra atsisakyti „App Drawer’io“ (t.y. programėlių tvarkyklės) ir viską perkelti į pagrindinį darbalaukį. Man toks sprendimas atrodo žymiai patogesnis, nes apskritai naujųjų „Android“ versijų programų menių man atrodo visiškai nevykusi. Štai su „Ascend P1“ žaidimus galiu susikelti į vieną katalogą, kitas programas į kitą katalogą, svarbiausias programas įsidedu į centrinį darbalaukį ir nematau jokio vargo. Purrfect.

Dar labai patiko tai, kad stengiamasi kuo daugiau funkcijų padaryti „Swipe“ metodu. T.y. braukiant per ekraną. Kad ir koks didelis būtų telefono ekranas, paspausti ant vieno konkretaus taško niekuomet nebus taip patogu, kaip per braukti tam tikrą ekrano vietą ir taip atlikti norimą veiksmą. Kiek pastebėjo mano žvitri akis, braukant galima valdyti programų tvarkyklę, naršyklę, keisti telefono klaviatūras.

Natūralu, kad užrašas „1.0′ prie grafinės aplinkos versijos reiškia, kad čia TURI būti palikta klaidų. Ačiū Dievui, man pavyko jų rasti. Turbūt labiausiai nepatiko kažkoks aplinkos keitimo įtaisas, kuris veikia ratuko sukimo principu. Kam to reikia? Manau kur kas paprasčiau būtų palikti įprastą menių. Taip pat norėtųsi 4, o ne 12 įkonų pranešimų laukelyje. Vardan elementaraus paprastumo, kurį taip puikiai išpildo „Emotion UI“. Tikrai pliusas už šį išradimą, kuris kaip supratau pasirodė žymiai vėliau nei buvo pristatytas pats telefonas.

Kalbant apie aparatinę įrangą, reikėtų pasakyti, kad jis nėra toks „over-power“ žvėris kaip „Galaxy S3“. Iš tiesų ir pats „Galaxy S3“ teišnaudoja 2 branduolius, likę 2 yra skirti grynai kamerai. Kuri tame telefone yra visai gera. Ir vistiek negeresnė už „Nokia“ išradimus. O šiaip ar taip 2 branduolių 1.5GHz sparta veikiantis „Cortex A9“ yra daugiau negu reikia tokiam aparatui. Be problemų žaidžiau tiek „Dead Trigger“, tiek „GTA III“ tiek kitus šedevrus. Manyčiau kad šiandienos „Android“ telefonui žaidimai yra pats geriausias būdas įrodyti jo spartą.

Beje, spartai labai daug įtakos turi ir grafinis lustas. „Huawei Ascend P1“ puikuojasi PowerVR SGX540 lustas. Nematau reikalo pilti sausos techninės-teorinės informacijos apie tiesiog dar kartą pasikartosiu – kol telefonas nei karto nenulūžo (beje, ironiška, bet SGS3 sugebėjo užlaginti), man jo 100% pakanka.

Kamera čia tiesiog faina. Greita, patogi, kokybiška ir taip toliau. Galbūt medijos čempionų „Lumia 920; Samsung Galaxy S3“ ji ir nesugeba nukonkuruoti, bet kokybės daugiau nei pakanka. Vis vieną telefonu užfiksuotos nuotraukos dažniausiai keliamos į „Facebook“ paskyrą, kurioje užtenka, kad nuotraukos nebūtų darytos su „keptuve“. Na, o viską tik pagerina dviguba LED blykstė, kuri kartais mėgsta suveluoti ir taip netyčia sugadinti nuotrauką. Nors taip atsitiko tik kelis kart ir turbūt dėl mano įgūdžių stokos, todėl bijau ir sakyti ką nors blogą.

Na, o apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad „Huawei Ascend P1“ tai iš pažiūros mažas bet velniškai galingas aukščiausios klasės išmanusis telefonas, kuris pasižymi puikiu dizainu, puikiai subalansuota aparatine įranga, turbūt geriausia programine įranga visame „Android“ fronte bei velniškai patrauklia kaina!