Su žmogumi voru, kaip visada, yra labai paprasta situacija: žmogui jis arba patinka, arba ne ir joks žaidimas ar filmas simpatijos arba antipatijos nepakeis.

Iš viso to puikaus sąrašo žaidimų, apie kuriuos dar turiu parašyti dabar rašau būtent apie „Shattered Dimensions“ todėl, kad jei „Game“ žaidimų parduotuvė nemeluoja, jis pasirodys lygiai po 14 dienų, t.y. rugsėjo 10 d. Turbūt savaime suprantama, kad jeigu rašyt apie šį žaidimą, tai tik dabar. Beje, tą pačią rugsėjo 10 d. kartu su naujuoju žmogumi voru pasirodo ir vienas ilgai lauktas PSP žaidimas pavadinimu „Kingdom Hearts: Birth By Sleep“. Jeigu įdomu tai taip, parodoje teko pažaisti ir jį, bet kadangi laukti liko nebedaug, o rašyti galėčiau ilgai ir nuobodžiai, tai gal visgi pataupysiu tuos įspūdžius pilnai žaidimo apžvalgai. O dabar plačiau apie tai, ką pamačiau žaisdamas „Spiderman: Shattered Dimensions“ parodomąją versiją.

Kaip žinia, šis žaidimas iš kitų išsiskiria tuo, jog jame kūrėjai pirmą kartą žaidimų apie žmogų vorą (o jų iš viso sukurta jau virš dvidešimties penkių) istorijoje sukergia keturias, visiškai skirtingas šio veikėjo visatas. Asmeniškai man pati karščiausia ir laukiamiausia „Shattered Dimensions“ visata yra „Spider-Man 2099“. Tai, kaip leidžia suprasti kūrėjai, labai futuristinis ir kitoks žmogus voras. Pakanka užmesti akį vien į jo kostiumą! Panašu, kad būtent ši visata ir papirks labiausiai visus fanus arba šiaip prijaučiančius šiam herojui, nes iki šiol žaidimuose neteko matyti nieko panašaus. Kaip bebūtų gaila, pažaisti šios visatos parodomojoje versijoje neleido. Matyt, taupo visą įspūdį pilnam žaidimui. Ką gi, lauksim.

Antra visata, kurios taip pat nebuvo parodomojoje versijoje yra visiems jau įprasta ir šimtą kartų matyta tradicinio žmogaus voro visata. Klasikinis raudonas-mėlynas kostiumas, įprastos atakos, kurių metų viskas tykšta voratinkliais ir šmaikščios herojaus frazės. Tik kas šį kartą atrodo kitaip, tai klasikinio žmogaus voro lygių aplinkos: kol kas, kiek teko matyti ekrano paveiksliukų, tai daugiausia džiunglės. Irgi įdomus posūkis kaip tokiai serijai. Kur jis prives? Pamatysime jau rugsėjo 10 d.

Na, o dabar apie pačią parodomąją versiją. Kuomet atėjau prie stendo, kuriame stovėjo konsolės su šiuo žaidimu, jis buvo visiškai tuščias. Absoliučiai. Ne tik, kad niekas nestovėjo stende išskyrus Activision darbuotoją, bet ir keliolikos metrų spinduliu apie stendą nebuvo nė vieno žmogaus. Taip, žaidimą bandžiau tądien, kuomet į parodą buvo įleidžiami tik žiniasklaidos atstovai, bet prie kitų žaidimų net ir žiniasklaidos dieną buvo sangrūdos. Na, bet ne esmė… Parodomojoje versijoje galima buvo išbandyti po vieną trumpą lygį iš dviejų likusių naujojo žaidimo visatų. Pirma šioje versijoje buvo juodai balta noir visata, kuri mus nukelia, iš pažiūros, į kokius 1930 metus. Žmogus voras vietoje savo mėlynai raudono kostiumo dėvi juodas kelnes, odinę striukę, o galvą apsigaubęs kažkokia odine kauke. Spalvų šioje visatoje yra tik dvi – juoda ir balta. Kartais, palindus po kokiu įjungtu prožektoriumi, atsiranda ir ruda, geltona, bei dar kelios spalvos, tačiau gana kukliai. Parodomojoje versijoje reikėjo nepastebėtam neutralizuoti teritorijoje patruliuojančius kareivius (nebūtinai visus) ir iš kažkokių gyvuliams pritaikytų narvų išlaisvinti ten uždarytus žmones. Išlaisvinus žmogų, jį reikia nugabenti į evakuacijos tašką. Neparodė nei kokio nors video intarpo, nei paaiškinimo, ką reikia daryti (dėl to aš tokių demonstracijų ir neapkenčiu), o Activision atstovas stovėjo, krapštėsi nosį ir iš padilbų žvilgčiojo į šalia buvusio stendo darbuotoją vokietę. Na bet sunešiau aš iš narvų tuos žmones į vietą ir… noir visata pasibaigė. Tai viskas, ką pavyko suprasti iš šito super skurdaus gabaliuko yra tai, kad noir visatoje žaidėjas privalės viską daryti tyliai ir kaip galima labiau laikytis šešėliuose. Tai tikrai nebus sunku, nes didžiąją lygio dalį dengė tamsa, o jei ir pamatydavo kas, galėjau lengvai su voratinkliais prilipti prie kokio virš galvos buvusio stulpo. Taip pat kūrėjai akcentavo, kad kiekvieną iš keturių žmogaus voro versijų įgarsino skirtingi aktoriai, dirbę prie skirtingų animacinių voro projektų, tačiau parodomojoje versijoje nei vienas, nei kitas žmogus voras neištarė nė žodžio, todėl kol kas sunkoka kažką prognozuoti. Beje, noir visatos lygis susižaidė labai lengvai ir be problemų, susidarė netgi toks įspūdis, kad kūrėjai visiškai be reikalo žaidimą smarkiai supaprastino.

Perėjus noir visatą parodomoji versija permetė mane į „Spider-Man: Ultimate“ pasaulį (labai panašų į tą, kurį kažkada matėme to paties pavadinimo žaidime) ir jame teko valdyti žmogų vorą, apsitaisiusį savo juoduoju kostiumu. Kas dėjosi šioje visatoje, sunku ir apsakyti… Viskas skraido, taškosi, sproginėja, įvairios spalvos tik blykčioja ir sunku susiorientuoti. Žmogus voras čia geba mėtyti į savo priešus įvairius daiktus ir šia galimybe teko nuolat naudotis, nes lįsti į tą beprotišką įvairiausių priešų sūkurį atrodė kvaila. Beje, tokiuose sūkuriuose dažniausiai domina šarvuotas mecha robotas, ant kurio visi šokinėja arba aplink kurį būriuojasi jį gindami. Tai va tokius kaip jis geriausia apmėtyti sprogstančiom statinėm, dėžėm ir apskritai bet kuo, kas tik pasimaišo po ranka. Taigi galima daryti išvadą, kad šioje visatoje itin gerai išplėtotas daiktų mėtymas, nes jis, pasirodo, vaidina svarbų vaidmenį susidūrimuose su priešais… O jeigu rimtai, tai žmogaus voro atakos pasirodė skurdokos, o priešai – mažų mažiausiai keisti, nes pagrinde tai buvo arba kažkokie pusiau šliaužiojantys, pusiau lakstantys glitūs monstriukai, arba juokingai nupiešti mutavę kareiviai. Jo, išties tai kažkas tokio. Bet pasitrynęs vienoje šios visatos aplinkoje aš kažkaip pro staiga atsidariusias angaro duris patekau į lauką, ten pasispardžiau, pasimėčiau daiktais ir po to staiga vėl atsidūriau aplinkoje, identiškoje tai, kuri buvo pirma. Vėl nieko nesuprasdamas mėčiausi daiktais ir spardžiausi, kol galiausiai atsidūriau naujose aplinkose, paskui vėl ištrūkau į lauką, pamačiau vieną iš žmogaus voro priešų, jis kažką pamurmėjo ir parodomoji versija baigėsi. Na, yra kaip yra. Iš to, ką pamačiau, pirkti žaidimo manęs tikrai nesugundė. Tai turbūt netgi yra vienas iš tų nedaugelio atvejų, kai laukiu žaidimo, pabandau demonstracinę versiją ir tas noras pažaisti staiga praeina…

Games.lt dėkoja kompanijai NVIDIA už paramą ruošiantis kelionei, o taip pat WD ir Hama už paskolintą įrangą.