Pirmiausia tai noriu pasakyti, kad tai buvo geriausias seto pristatymo renginys, kuriame tik esu dalyvavęs :). Įsivaizduokit, yra staliukų, su minkštom sėdimom vietom. Aplink vaikšto padavėja, kuri pagal pageidavimą gali atnešt alaus, limonado, picos, kurią čia pat prie žaidimo staliuko galima ir suvalgyti (na tik už šiuos skrandžio malonumus reikėjo apmokėti jau iš savo kišenės :).

Kamigawos įspūdis: setas lėtas, nors manęs tai neliūdina. Labai neblogą įspūdį paliko bushido savybė. Kaip pastebėjo Aivaras, padarai nedideli ir žaidėjams daro žalą po truputį, bet tarpusavyje kaunasi aršiai ir demonstruoja geriausius kovinius įgūdžius :). Dėl šios bushido nulemtos ypatybės kartais iš tikrųjų pasijusdavau kaip koks japonų dievas, kuriam žemės padarai tegali tik įgelti, kad ir kokie grėsmingi jie būtų savo žemiškiesiems priešininkams. Nors kai geliančių vapsvų susidaro visa armija, tai jos bet ką gali mirtinai užgelti :). Pačiam nelabai teko pasinaudoti Zuberu savybėmis, bet kiti žaidėjai kalbėjo, kad jos irgi labai pasitarnauja. Flip savybės pilnu pajėgumu taip pat praktiškai nemačiau. Tiesa, vieną partiją baigiau gyvybių rezultatu 0:1, kadangi labai stengiausi neaukoti savo padarų blokuodamas, kad priešininkė neatflipintu vieno savo padaro. Matyt, tai visgi geras dalykas :). “Splice onto Arkane” tipo burtų iš viso neturėjau. Todėl nieko konkretaus pasakyti dar negalėčiau.
Apie spalvų stiprumą labai daug pasako faktas, kad beveik visi mano priešininkai naudojo baltą spalvą, o daugelis dar ir juodą. Pati silpniausia man pasirodė mėlyna spalva. Vienas iš labiausiai nepatikusių jos bruožų tai, kad darydamas kažkokį efektą dažnai turi susigrąžinti sau į ranką savo žemę/es.
Stipriausia turbūt yra balta. Prieš prereleas’ą buvo diskusijų apie pvz., baltą legendinį samurajų Konda – kad tai stipru, bet brangu ir gal nepakankamai efektyvu. Dabar po prereleas’o man atrodo, kad tas padaras labai didelė jėga Kamigawos sete.
Taigi, setas, lyginant su Mirrodin bloku, gal ir nėra galingas, bet man pasirodė pakankamai įdomus ir naudingas kaip šviežias kraujas :). Sprendžiu pagal tai, kad dvi dienas prieš turnyrą viena žaidėja klube sakė, kad MtG jau pradeda nusibosti, o po turnyro ji vėl degė nekantrumu žaisti 🙂 Taip pat patiko ir naujas japonų stilius.

Apie patį žaidimą:
Man pačiam rinktis spalvas, su kuriom žaisiu, didelio galvosūkio nebuvo. Balta spalva davė krūvą samurajų su naująja savybe bushido, keletą mažų greitų skraidančių padarų. Juoda pasiūlė keletą burtų padarų ir rankos naikinimui + keletą samurajų, kuriuos buvo galima prijungt prie baltos armijos, o taip pat du legendinius nesunaikinamus (indestructable ) padarus – Myojin of Night’s Reach (vienas foilinis :). Taip pat gavau legendinę žemę Shizo, Death’s Storehouse, kuri savo galimybe suteikti legendiniams padarams fear savybę nemenkai prisidėjo prie kelių mano pergalių. Kitos spalvos nepasirodė pakankamai stiprios. Taigi susidariau tokią kaladę:
Juodos: padarai Myojin of Night’s Reach (2); Painwracker Oni; Cursed ronin (2); Nezumi ronin; Kami of the Waning Moon; Ashen-skin Zubera; burtai Rend Flesh (2); Befoul; Distress.
Baltos: padarai Sensei Golden-Tail; Nagao, Bound by Honor; Kitsune Blademaster; Samurai of the Pale Curtain; Kami of Old Stone; Lantern Kami (2); Kami of Ancient Law; Kabuto Moth; kiti Ghostly Prison; Quiet Purity.
+ Anksčiau minėta legendinė žemė ir pagrindinės baltos, juodos žemės.

Rend Flesh (instantas naikina ne spirit padarus) nebuvo toks naudingas, kaip tikėjausi, kadangi didelė dalis padarų ir yra spirit. Jei pavykdavo ant stalo išsimest Sensei Golden-Tail (padaras, dalinantis bushido counter’ius ir verčiantis samurajais) ir kurį laiką jį išlaikyti, tai laimėdavau, o jei dar prisidėdavo ir Nagao (atakuodamas visiems mano samurajams pridedantis +1/+1), tai prieš maniškes samurajų ordas nieks neatsilaikydavo :). Labai naudingi buvo ir juodieji samurajai Cursed ronin (už 1 juodos manos gaunantys +1/+1).
Pirma partija prieš Shizar’ą (balta ir juoda spalvos). Abu kartus pralaimėjau, kadangi jis abu kartus pirmu ėjimu išsimetė kažkokį 0/1 padarėlį, kuris galėjo tapinti spirit padarus. Nespėdavau laiku išsimesti ne spirit tipo padarų. Taigi, likdavau ir be gynybos ir be puolamosios galios. Rezultatas – 2 pralaimėjimai.
Paskui du žaidimai, kuriuos laimiu palyginti nesunkiai (vienas priešininkas žaidžia baltai raudona, kitas juoda ir berods raudona). Ketvirtas žaidimas prieš Oną iš Vilniaus buvo man įdomiausias. Beje, šio žaidimo metu gavau įspėjimą iš teisėjo už tai, kad neskaitau ką daro korta ir neteisingai naudoju jos savybę (tikriausiai dažna klaida :). Taigi, čia ant stalo turiu Sensei Golden-Tail (paveiksliukas ir vardas gerai suderinti – išvertus į liet. kalbą “Sensėjus Auksinė Uodega” :), kuris man treniruoja samurajus; Nagao, kuris veda juos į mūšį, ir dar legendinę žemę, kuri vis kuriam nors samurajui duoda fear’a. Tačiau pats irgi bijau blokuoti jos didesnius padarus ir aukoti saviškius blokuotojus, kadangi ji turi juodą žiurkę, kuri gali flipintis (kai flipinasi, gaunasi padaras, kuris gali vogti iš priešininko kapinių padarus). Galų gale aš laimiu lenktynes pats beturėdamas tiktai vieną gyvybę.
Penktą partiją taip pat nesunkiai laimiu, nuliūdindamas savo priešininką (juodai žalia? kaladė), kuris ir taip jau nepatenkintas savo kalade. Bendras rezultatas 4-1 ir aš aštuntuke, valio!
Pirmą atkrentamųjų žaidimą laimiu nesunkiai prieš raudonai juodą(?) kaladę. Pusfinalis prieš Aivarą (būsimą nugalėtoją), baltai raudona kaladė. Pirmas žaidimas. Kažkelintam ėjime jis išsimeta baltą drakoną ir pradeda su juo skraidyti. Aš išsimetu savo nesunaikinamą juodą Myojin ir suteikdamas jai fear taip pat pradedu jį puldinėti. Deja, jis savo drakoną buvo išsimetęs anksčiau, o aš tesugebėjau išsimesti tik vieną skraidantį blokuotoją ir Aivaras mane aplenkia vienu ėjimu. Antra partija. Aivaras vieną kartą ima muliganą ir ilgai dvejoja, ar neimti antrojo. Galų gale nusprendžia žaisti. Po kelių ėjimų pamatau ką jis ten tokio viliojančio turėjo savo rankoje – ant stalo išmetami raudonas ir baltas shrine’ai (vienas ėjimo pradžioje daro žalą padarams arba žaidėjui, o kitas duoda gyvybes savininkui). Aš nesugebu ištraukti kortos, naikinančios enchantment’us, ir praktiškai mirštu nuo raudono shrine (nors dar pabaigoje visiškam sutriuškinimui, atrodo, vėl pasirodo baltas drakonas).
Žaidimas dėl trečios vietos su Rimantu (raudonai? baltai žalia kaladė). Pirma partija. Keletą pirmųjų ėjimų mes žudome vienas kito padarus. Paskui jis išsimeta žalią drakoną ir aš pralaimiu. P.S. balta vėl turi labai erzinantį enchantment’ą, kuris neleidžia padarams atakuoti, ar gintis. Antra partija: aš per pirmus tris ėjimus išsimetu keletą mažų skraidančių padarėlių ir labai greitai laimiu. Trečia partija labai įtempta. Mes sėkmingai vienodu tempu darom vienas kitam žalą. Paskui jis vėl išsimeta žalią drakoną. Šį kartą juodosios magijos pagalba sugebu pašalinti drakoną, tačiau jo counteriai nusėda ant kito padaro, kuris mane ir užmuša. Apmaudu.
Taigi bendras mano turnyro rezultatas 5-3 ir ketvirta vieta.

P.S. norėčiau pažiūrėti turnyro nuotraukas. Gal fotografai atsilieps? 🙂

Pjovėjas