Štai ir baigėsi… Tos pora dienų, buvusios visiem Japonijos kultūros gerbėjams tikra švente, tarp jų ir man! Deja, tokio pobūdžio renginių būna labai mažai, o ir Lietuvoje jie nėra prigiję, bet tikiu – plėsimės! Kodėl paminėjau pirmą asmenį? O gi todėl, kad dalyvaudamas NowJapan tampi dalimi visumos, kuri priima kiekvieną, ir visai nesvarbu, ar esi didžiausias šalies gerbėjas, o gal dar tik smaguriauji egzotiškos šalies vaisiais – renginys priima visus! Taip… Visi susirikusieji ten yra nepaprastai draugiški ir nuoširdūs.

Pirmą dieną atvykau viena, pirmus žingsnius žengiau su mažu išgąsčiu, nes viskas aplinkui buvo nepažįstama. Pradžioje tiesiog vaikštinėjau ir tyrinėjau aplinką, kai staiga išgirdau apie grupinio piešimo konkursą. Žinoma, pagundai neatsispyriau, viskas traukte traukė. Tačiau taisyklės trikdė: reikėjo suburt keturių žmonių komandą ir atlikt skirtą užduotį ant lapo su piešimo priemonėm. Apsidairiau – aplink mane buvo vien svetimi veidai.
Pamąsčius sumurmėjau, kad nieko nepažįstu. Ir ką jūs manot? Kurdama savo komandą susipažinau net su penkiais žmonėm! O galiausiai, laimėjome pirmą vietą ir gavau ypač daug teigiamų emocijų, bei jaučiausi ten sava.

Įpusėjus pirmąjai dienai jau gerai įsitvirtinau, o visi dalyviai buvo puikūs. Cosplayer`ių nebuvo labai gausu, tad žvalgėmės po prekystalius, kuriuose buvo galima nusipirkti japoniškos atributikos: tikrų, nespalvotų Manga originalo kalba, anime personažų statulėlių ir kitų menkniekių. Taipogi buvo galima nueit į Sumi-E paskaitėles. Kas tai? Tai Japonijos kultūros menas su bambukiniu teptuku bei ypatingu tušu, kuris gaminamas iš specialaus akmens, trinamo į plytelę, ant viso to dar užpylus šlakelį vandens. Tiesa, yra vienas kabliukas: teptuką būtina laikyt vertiklaiai, nes tik taip atsiskleidžia visa šio piešimo prasmė – o taip ranką man velniškai paskaudo.

Vėliau savo jėgas (pavargusia ranka) buvo galima išmėgint su pulteliais, mat buvo rengiami įvairūs turnyrai. Konsolės buvo naujausios ir telikai dideli, skųstis nebuvo ko. Aišku, žaidimai buvo klasiškos muštynės, tokios kaip Tekken ir Dragon Ball. Viskas vyko paprastai: susėda du konkurentai, čiumpa pultelius ir pirmyn į aršią kovą! Pati turnyre nedalyvavau, nes draugės nusitempė pas gražius cosplayerius vaikinus 🙂 Bet kiek akys užmatė, žaidėjai tikrai emocingai mušėsi ir vos susilaikydavo nedavę per galvą savo oponentui su tais pačiais pulteliais, kuriuos ką tik rankose laikė.

Na, pirmą dieną buvo išties daugybė konkursų, bet smulkių, palyginus su antra diena, nors apie ją vėliau. Tiesa, buvo ir AMV užuominų, kurį mūsų tinklapyje propaguoja NeWerII, bet akių paganyti neteko, mat rodė tik buvusio konkurso kūrėjus, kurie laimėjo.

Toliau buvo galima paviešėt Budizmo paskaitose… Ekchem… Iš tiesų, turiu prisipažint – nei aš, nei mano draugai ten nebuvo, tad belieka įsivaizduoti, kas per velniava ten vyko. Neįsivaizduoju, deja.

Iškėblinus iš ten, užmačiau dar vieną nesveikai smagų dalyką – šaudymą iš lanko! Robino Hudo gyslelė pabudo! Žinoma, nutariau mėgint savo jėgas ir instruktorius man paaiškino kaip naudotis tuo daiktu. Eh, per Fable buvo lengviau taikytis ir šaudyt… Pirmas šūvis buvo nesėkmingas, tiek galiu pasakyt. Bet ei! Antrą kartą šaunant, pavyko pataikyt kažkur netoli vidurio. Patirties taškai užsidirbti!

Be visų lankų šaudymų, kurių metu galėdavai kokiam tau nepatikusiam žmogeliui headshoot‘ą kalt, žmonės išvydo kaip atrodo profesionali Karate Do kova. Ar dar yra ką bepridurti? Pirma diena buvo išties spalvinga ir net nesinorėjo iš ten išeit… Bet ką darysi. Kaip ir buvo žadėta renginio afišoje, vakarop buvo organizuojama kino naktis. Buvo rodomi Japonų klasikos filmai nuo devynių vakaro iki pat septintos ryto. Tiesa, norėjau dalyvaut, bet, deja, nebūčiau ištvėrusi dienos su bemiege naktim. Po siautulingos naktelės su geriausiais filmais, kita diena būtų pragariška, tad tai atbaidė mane nuo galimybės pasiaust su Japonijos mėgėjais per naktį. O ir bilietą reikėjo atskirą pirkti.

Ir vis tik gerai išsimiegojus, varau į antrąją dieną – cosplay`dienį!

Sekmadienio ir viso renginio kabliukas – Cosplay! Nežinot kas tai? Gerai, aš jus apšviesiu. Cosplay – tai žmogaus įsikūnijimas – nuo aprangos iki būdo ypatybių – į anime, manga, filmo ar šiaip kokio dribsnių pakelio personažą. Tiesa, pati nepilnai cosplay`inau, įvyko nesklandumai ir negavau pilnos aprangos, trūko kelių detalių, bet visgi mane, kaip Tifą, vadino ir atpažino. Ir vis tiek – dalykas tai nepaprastas. Visą dieną jaučiausi pakylėta, o pakliuvus tarp tokių pačių žmonių iš vis pasijutau lyg savo planetoj, kur verda tobulas gyvenimas. Tada buvo daug juoko, gerų emocijų ir nuostabių akimirkų.

Negana to, mus aplankė ir svečiai iš užsienio, kurie pasirodė klasiškai. Dienos žvaigždė tai turbūt tapo Džekas Sparou. Pastarasis buvo apipiltas išties daug dėmesio ir gavo slapstytis nuo paparacių. Bet, eidama koridoriumi, aš vis tik sugebėjau nutraukti nuotrauką su juo.

Koks konkursas be varžybų? Buvo daug nominacijų ir turbūt netikėčiau – jauniausias cosplayer`is, kuriuo tapo vienuolikmetis Naruto su bene ryškiausiu kostiumu. Įspūdingai atrodė, tačiau daugiausiai emocijų, vis tik, sukėlė į žaidimus bandę įsikūnyti žmonės.

Mano vakaro sensacijų sąraše pirmą vietą turbūt užėmė PyramindHead`as iš „Silent Hill“. O šlykščiausia tai, kad jis nepaėmė nei vienos prizinės vietos! Tikėjausi, kad video žaidimų kategorijoje jis paims nors kokią vietą. Vis tik, pirmąją užgriebė labai stebinęs Dark Elf`ės iš LineAge II cosplay`inimas, nors tokių pačių charakterių ir buvo net keturi! Antrą vietą paėmė Amaterasu iš „Okami“, o trečią Cloud’as iš „Final Fantasy“. Na, manau atspėjot, mano balsas buvo atiduotas jam, nes žiūrovai irgi turėjo galimybę balsuot – juk aš buvau Tifa iš to pačio FF! Žinoma, įtakos turėjo ir žiuri. Nors antrą vietą gavęs kaip video žaidimo veikėjas, Amaterasu vis dėl to užėmė garbingą pirmą vietą, kaip geriausias metų cosplayer`is!

Šiaip pats cosplay renginys buvo suskirstytas į dvi dalis – pasirodymai vyko ryte ir vakare. Labiausiai man patiko Doupe pasirodymas. Šmaikštus ir verčiantis iš koto. Galiausiai supratau, kad norint laimėt, Tu turi būt be proto gražus arba padaryt tokų linksmą ir įsimenamą šou, kad visi liktų sužavėti, nes trumpi spektaklėliai, kuriuos parengė kitos grupės, visai neužsiliko galvoje, nors kostiumai ir buvo įspūdingi. O tarp visų cosplay pasirodymų buvo įterpti Kendo pasirodymai, kurių mes nežiūrėjome. Bendravome su kitais cosplayeriais, gaudėm geras foto ir tikrai smagiai leidom laiką, kuris pralėkė žiauriai greitai.

Diena ėjo į pabaigą ir mes išalkome. Su drauge nudūmėm nusipirkt japoniško maisto, bet valgymas su pagaliukais man buvo išties keblus reikalas – kaip mažam vaikui viskas drabstėsi į šonus. Valgydamos prastūmėm laiką iki finalo ir tada nulėkėm paganyt akis į visus cosplayer`ius. Galiausiai, paskelbus laimėtojus, įvyko visų cosplayer`ių fotosesija, visi netlipo ant scenos! Galiausiai įvyko eitynės, į kurias žmonės žiūrėjo su didžiuliu susidomėjimu. Visi traukė fotoaparatus iš krepšių, kad užfiksuotų šį paradą. Pasiekę rotušę, surengėm didelę fotosesiją… Tada mūsų būrys patraukė link katedros, kur ir baigėsi visas renginys. Begalė teigiamų emocijų, juoko – visko šiame renginyje buvo!

Renginys buvo skirtas ne tik šalies mėgėjams. Norintys praleisti gerai laiką, susirasti naujų pažinčių, patirti neeilinių įspūdžių, sužinoti naujienų – visi čia yra laukiame, tad rekomenduoju apsilankyti čia kitais metais.

Na, o man pačiai dar neišblėso jausmų šūsnis, galvoje vis dar skamba japoniška muzika ir žiūrovų audringi aplodismentai. Lietuviai tikrai parodė nuostabius sugebėjimus cosplay`inti, o renginys įvyko puikiai, neskaitant šiek tiek vėlavusios programos. Aplodismentai dar kartą. Ir vien dėl to, kad mano smegenys to reikalauja dar ir dar, ir dar.

Daugiau nuotraukų iš festivalio rasite čia

[/img]