Visa pradžia prasidėjo „Impress“ antro aukšto žaidimų salėje, kur visi įsiaudrinę pleškino vienas kitą virtualiame pasaulyje „Counter Strike“ ir laukė kelionės pradžios. Tokios kelionės kaip ši yra taikomos tiem, kurie „Impress‘e“ lankosi dažnai ir yra klubo nariai, šiuo atveju į šią išvyką buvo numatyta dešimt narių, tačiau susirinko devyni, kurie laukė, kada galės pamatyti kas dedasi už tos karinės sienos ribos. Ir štai pagaliau išlindo iš po žemės (pirmo aukšto) operatorius. Visi išgirdę riksmą, jog jau vėluojame, viską metę, lyg akis išdegę išbėgome link taksi. Žinoma vos iškėlę koją per slenkstį tarp vidaus ir lauko pajutom jog mūsų nuotaikos visai nepakilo, o kaip tik atvirkščiai… Oras buvo toks niūrus, jog norėjosi tik grįžti atgal. Trumpai tariant sniegas, vėjas, šlapdriba sugadino visą nuotaiką, tačiau nepametę mūsų misijos tikslo visgi iškeliavome toliau…
Kai atkeliavome į 1-mą pulką, mus pasitiko kareivis, kuris nuvedė į užsiėmimų klasę. Ten mes buvome supažindinti su pagrindinėmis taisyklėmis, kurios yra taikomos jauniesiems kariams, taip pat ir kuom jie užsiima, ką veikia. Mums buvo pasakojama, jog pulke visi elgiasi kaip šeima, taip pat domisi ne tik siaura pakraipa (tai ginklai, kova, stiprybė), tačiau ir daugeliu kitų įdomių užsiėmimų. Tiesa pasakius mes tai ir pastebėjome, visi jaunieji kariai čia yra labai draugiški tarpusavį, taip pat draugiški ir su mumis. Jie viešėjo jau kelis kartus ir pas mus „Impress‘e“, čia jie buvo mokomi, kaip reikia elgtis su kompiuteriu, tai parodė jų tvirtą norą domėtis kuo plačiau. Kai viską išklausėme mus sugrupavo i eilę, pagaliau nužingsniavome link to kambario, kurio taip visi ilgesingai laukėme. Vos tik įžengęs į vidų, po visos niūrios kelionės pagaliau pajutau savo veide išsišiepusią miną, aplinkui ant kiekvieno stalo buvo sukrauta po ginklą, kai kur net po du. Vadas liepė visiems susėsti ir pradėjo pasakojimus. Pasakojimas nenugesino susidomėjimo, kaip tik dar daugiau sužinojom apie ginklų paskirtį, jų pavadinimus, kaip turi atsargiai elgtis karys su mirtį nešančiu žaisliuku. Nuolatos kartojo vadas, jog negalima atsukti vamzdžio i žmogų. Vėliau dar papasakojo keletą nuotykių, taip pat ir apie nelaimingus atsitikimus su ginklais. Mes varvindami seiles klausėm su didžiausiu susidomėjimu….
Galiausiai, pagaliau pasibaigė pasakojimai ir buvo leista mums apčiupinėti ginklus. Buvome suskirstyti i grupes, mus mokė išardyti ir surinkti šautuvus. Žinoma mes nebuvome profesionalūs ir užrištomis akimis nebūtume surinkę, tačiau visgi įsigudrinę perpratome techniką, pasirodė jog tai visai nėra sudėtinga. Nuostabus jausmas užplūdo belaikant ginklą, tai tarsi virtualaus „Counter Strike“ pasaulis virto realybe (tik imk ir bėk rinkti fragus ^_^ ). Kai įsiamžinome nuotraukose mus sustatė į eilę ir pajudėjome link lauko. Nors į mūsų veidus atsimušinėjo stiprus vėjas susimaišęs su sniegu, tačiau tai nesutrukdė kareiviams parodyt kaip jie rikiuojasi. Deja dėl niūraus oro sutrikimo treniruotė lauke buvo sutrumpinta, todėl daugelio jų užsiėmimų nematėme. Vėliau dar grįžom į klasę, ten dar apibendrino apie visus mums matytus įspūdžius, po visos šios kalbos mums buvo pasiūlyta kelionė iki impress‘o. Visi maloniai sutikę susiskirstėme i pulką ir po akimirkos vedami vado atsidurėme vietoje…
Manau jaunimui, kuris nori įstoti į panašų klubą, yra puiki vieta čia LR VRM VT 1-mojo pulko jaunojo kario mokykloje „Lūšiukai“, nes tai ne tik kareivinė, tačiau puikus klubas, kuriame galima išmokti ne tik naudotis ginklu ir įgauti discipliną, tačiau jaustis naujoje apsuptyje draugų ir maloniai praleisti laiką.