Po kelias savaites trukusio testo, vienas dalykas tapo visiškai aiškus — „Cyborg R.A.T. 7“ yra pati tikriausia pelė žaidėjui. Tiesa tai lemia ne jos jautrumas, aukšti DPI rodikliai, svareliai ar brangios medžiagos.

Tai lemia jos išvaizda. Ypač jei žaidėjas turi rimtų ketinimų pritaikyti savo naują pelėną rankai, viskas gali baigtis tuo, kad pustrečio šimto litų kainuojantis įrenginys labiau primins fūros pervažiuotą žiūrkę, nei kažką, kuo valdomi žaidimai.

Kas kartą skaitydamas įrangos testus, stebiuosi apžvalgininkų pomėgiu aprašinėti pakuotę. Taip aš suprantu, kad kartais reikia aprašyti pakuotės turinį, ypač jei ten visko daug, arba kažko trūksta, bet kam įdomu skaityti apie tai, kad pakuotė standartinė ir joje yra instrukcijų knygelė, kompaktinis diskas ir greito diegimo gidas? Buvau jau nutaręs, kad apie pakuotes išvis nieko nerašysiu, bet štai atėjo Žūrkė ir pasakė, kad rašyti teks. Iš esmės R.A.T. 7 pakuotė atitinka savo kainą. Dėžė didelė, kokybiška, įrenginys supakuotas tvarkingai, bet tai ne tiek svarbu, kiek faktas, kad pelę panaudojus pusmetį ar metus, atgal į dėžę, be vargo ją sudėsi taip kaip ji buvo supakuota pirkimo dieną. Mano galva šioje vietoje gamintojai suteikia pirmam savininkui šiokių tokių privalumų. „Gaming grade“ produktų vis dar nėra daug, o brangiausi egzemplioriai pinga ypač lėtai — tai, kad gamintojas sudaro sąlygas sėkmingai perparduoti kokybišką įrenginį, man atrodo kaip labai patraukli pridėtinė vertė.

Tiesa pačiai pelei išlaikyti prekinę išvaizdą bus kiek sunkiau. Pelės korpusas padengtas „lipnia“ danga, kuri gan mikliai pritraukia nešvarumus. Aš tą meždiagą pavadinau „gumoplastiku“. Esmė tame, kad pelės paviršius tvirtas ir kietas lyg būtų plastikinis, bet uždėjus ranką, oda tiesiog prisisiurbia prie RAT paviršiaus. Tiesą sakant vertinant pirštų sukibimą su mygtukais, RAT man paliko bene geriausia įspūdį iš visų pastaruoju metu rankose turėtų pelių. Prieš testuodamas šią pelę pakaitomis naudojau „MS Sidewinder X8“ ir „Logitech G 700“ ir kas liečia visos pelės dangą, R.A.T. 7 lenkia jas abi.

Tą patį galėčiau pasakyti ir apie patogumą plaštakai, bet šioje vietoje, kaip bebūtų keista, Cyborg‘as turi debesį privalumų ir vieną trūkumą. Esmė tame, kad pusė šios pelės dalių yra keičiamos, tad žaidėjas gali pats pasirinkti koks pagrindas bus po mažuoju pirštu ir po delnu. Kartu su pele, pakuotėje rasit 3 delno atramas ir 3 atramas mažąjam pirštui. Kodėl jų yra po tris? Nes kiekviena jų atlieka vis kitokią paskirtį.

3 keičiamos atramos delnui
Viena jų standartinė, pagaminta iš tų pačių medžiagų kaip ir visas pelės korpusas, kita identiška pirmąjai, tačiau padengta dar „lipnesniu“ guminiu paviršium su švelniu protektorium. Trečioji atrama 4 milimetrais aukštesnė, tačiau šis paaukštinimas veik nejuntamas. Tas mano minėtas trūkumas ir slypi būtent pelės aukštyje. Daugelio pelių turima kupra (atkreipkit dėmesį į skirtumus nuotraukoje kur R.A.T. stovi greta MX700) yra skirta žaidėjams su standartine suaugusio žmogaus plaštaka. Jos dėka ranka padėta ant įrenginio ilsisi. To nepasakyčiau apie R.A.T. nes ji man paprasčiausiai per žema. Naudojant pelę apatinė plaštakos dalis tam tikra prasme pakimba ore ir tu patenki į savotišką įtampos būseną. Beje… Žaidžiant tai nėra blogai.

Žodžiu aš pasirinkau ne paaukštiną, o guminę atramą, nes 4 milimetrai man nieko nekeičia, o tvirtesnis sukibimas su pele išeina visai į naudą. Nors kartais žaidžiant ir aplanko pojūtis, kad pelė kiek per maža, ji rankose neslidinėja būtent dėl to, kad aš visur kur įmanoma uždėjau guma padengtas dalis.

3 keičiamos atramos mažąjam pirštui
Pirmos dvi — ta pati dainelė. Viena standartinė, kita identiška pirmąjai tik padengta guma. Trečioji jau įdomesnė. Tai savotiškas sparnas, leidžiantis ne atremti, bet padėti mažąjį pirštą ant pelės. Šis sprendimas suteikia ypač didelį privalumą žaidėjams mėgstantiems ypatingą tikslumą. Kadangi tiek nykštis, tiek mažasis pirštas sudėti ant pelės, jie nesiliečia su stalo paviršium. Vadinasi žaidžiant nenutinka atsitiktinių stabdymų kai po pele netyčia palenda vienas ar kitas pirštas. Tiesa šiai pelei šis sprendimas tinka idealiai. Dėl anksčiau minėto žemo profilio ir tam tikra prasme „įtemptos“ rankos padėties, pelė valdoma „nuo riešo“ ne čiuožinėja padelio paviršiumi, o tiesiog sklando. Mano galva tai deramai įvertins šaudyklių mėgėjai, ypač tie kurie mėgsta pusvalandį ar valandą trunkančias žaidimo sesijas.

Kiti reguliuojami dalykai
Po nykščiu esanti pelės dalis gali būti reguliuojama „žūrkės“ subinėj įmontuotu atsuktuvu. Ją galima pastumti pirmyn, patraukti atgal ar net šiek tiek pakeisti jos kampą. Komplekte esančių svarelių pagalba galima keisti pelės svorį.

Kas dar?
Dar yra ne visai smagi programinė įranga leidžianti programuoti pelės mygtukus. Tiesą sakant ne ypač išbaigtas dalykas, nes pats pelės mygtukų išdėstymas tik dar sykį patvirtina spėjimą, kad tai „gaming grade“ įrenginys šaudyklių gerbėjams. Be dviejų pagrindinių mygtukų Žūrkė turi dar 4 papildomus. Du iš jų programuojami ir yra po nykščiu. Kai pelę naudoju interneto naršymui ar darbui, ir negalvoju apie tai kaip ant jos numesta ranka, nuolat juos netyčia paspaudžiu.

Kiek žemiau po šiais mygtukais yra raudonas „precision aim“ „pupsikas“ kurį laikant drastiškai sumažinamas kursoriaus greitis (ne tikslumas). Tai įdomus sprendimas, neva skirtas kruopščiam ir atsargiam taikymuisi, bet aš abejoju jo naudojimo perspektyvomis. Šaudyklių gamintojai paprastai pelę sulėtina kas kartą, kai žaidėjas pasirenka „aim“ taikymosi režimą. Kitaip tariant, logikos šiam mygtukui yra tik šaudant nuo šlaunies (nenaudojant „ingame aim“ ar „zoom“ funkcijų), bet paprastai žaidėjai taip šaudo tik kai nėra laiko taikytis, vadinasi raudonojo mygtuko irgi nenaudos. Mano supratimu nors ir kurta šaudyklėms, raudona „knopkė“ turi daugiau potencialo atsiskleisti nuotykių žaidimuose ir strategijose. Man asmeniškai ypač patiko ją naudoti… photoshop‘e.

Greta kairiojo pagrindinio pelės mygtuko yra „mode“ mygtukas spaudžiamas rodomuoju pirštu. Manau šioje vietoje labai svarbi rankos anatomija ir ilgapirščiams tai bus visai patogus sprendimas, bet man jis „nelimpa“. Jei „mode“ mygtuką bandau paspausti žaisdamas ir greitai, visada jį paspaudžiu kartu su kairiuoju pelės mygtuku. Tai nepriimtina, žaidžiant šaudykles, todėl iš esmės man tas mygtukas tapo nenaudojamu. Dėl to prarandu nei daug, nei mažai, galimybę keisti pelės darbo režimus. Kitais žodžiais tariant, man R.A.T. 7 yra pelė su 3 papildomais mygtukais kurių suprogramuotas funkcijas aš galiu pakeisti nebent tik ne žaidimo metu. Tiesa man tai iš esmės nieko nekeičia, nes šaudyklėse pakanka ir tiek mygtukų kiek jų yra, o ne šaudyklėse visada galima rasti laiko tiksliam „mode“ mygtuko paspaudimui. Kaip ten bebūtų, šį sprendimą norisi pavadinti nevykusiu ir pridurti, kad reklamuodami „15 programuojamų“ mygtukų gamintojai šiek tiek perlenkia.

Stalo paviršių pelė skenuoja dvigubu lazeriu (po vieną kiekvienai ašiai), o jo tikslumas siekia 5600dpi. Šiaip vertinant puikų pelės „slydimą“, jos darbo tikslumui aš neturiu jokių priekaištų. Šiuo atžvilgiu tikrai viskas ypač gerai. DPI nustatymai keičiami „on the fly“ naudojant po ratuku esantį mygtuką. Gerai padarytas, pasiekti nesunku, bet netyčia nesispaudžia.

Ko nėra?
Kaip jau supratote pas ją nėra nereikalingų mygtukų, tad nuo pelės priklausomiems MMO žaidėjams R.A.T.7 iš esmės netiks. Pelė ginkluota dviem masyviais, lengvai pasiekiamais ratukais, kurie tobuli naudojimui žaidimų metu, bet ne ypač patogūs kitai veiklai. Jie standūs, pasukami turi duslų traškesio garsą, žaidėjui tai labai svarbūs dalykai, bet naršant internete jie gali erzinti. Tarkim „Logitech“ tai išsprendė įmontuodami fiksatorių, kuris keičia pelės ratuko darbo režimus.

Verdiktas — TIKRA GAMING PELË
Tyčia paminėjau tą smulkmę kurios Žūrkė neturi. Nes man susidarė įspūdis, kad ši pelė kurta vadovaujantis „kas tinka viskam, tas netinka niekam“ principu. Ji netinka viskam. Atvirai sakau. Ji netinka nei nuolatiniam darbui su PC, nei lengvam atpalaiduojančiam pasižaidimui, nei MMO reikalams. R.A.T. 7 gali naudoti viskam, bet tokiu atveju ji teiks daugiau diskomforto nei kažkokių privalumų.

Agresyvus, greitas žaidimas jau kitas reikalas. Įpareigojanti pelės forma, standus „lipnus“ paviršius, kieti mygtukai ir ratukas. Nenustebčiau sužinojęs, kad šią pelę sukūrė CS persižaidę Deceptikonai, o pagamino rūstūs vyrai iš Spartos. Todėl ir sakau, kad tai tikra žaidimų pelė. Kitai veiklai yra geresnių pelių. Tas pats „Logitech X700“ kuris gavosi vizualiai nuobodus ir primena ofiso graužiką iš esmės toks ir yra. Jis patogus viskam, sukuria komforto įspūdį… Todėl prieš žaisdamas kažką rimtesnio aš X700 atjungiu ir iš stalčiaus traukiu R.A.T. 7.

Grynas adrenalinas.

Nusipirkit, jei žaidžiant jums jo trūksta.