Sprendžiant iš to, kaip ją pristatinėja „Mionix“, naujausia švedų kompanijos optinė pelė „Castor“ skirta entuziastams. Kam daugiau rūpėtų tokie dalykai kaip sensorius ir akceleracija? Jei kuo „Mionix Castor“ ir galėtų patraukti kitų pirkėjų dėmesį, tai nebent savo techno-seksualiu dizainu bei milijonais spalvų žaižaruojančiu apšvietimu, tik kažin ar nors vienas iš jų už tai panorės sumokėti 70 eurų. Priklausydama brangiausių laidinių pelių segmentui, ji dėl pačių reikliausių pirkėjų konkuruoja su pačiais geriausiais kitų gamintojų modeliais. Tai „Mionix Castor“ sekasi visai neblogai.
Jokios nuostabos. „Mionix Castor“ tam turi visus reikalingus duomenis. Jos naudojamą sub-atominio tikslumo „PMW-3310″ sensorių, specifikacijomis nusileidžiantį tik „PMW-3366″ iš „Logitech G502″ ir „Logitech G303″, galima aptikti daugelyje aukščiausios klasės pelių nuo „Steelseries Rival“ iki „Roccat Kone Pure Military“, tačiau čia jis nepasižymi kai kuriuose modeliuose, pavyzdžiui, „Corsair M45″ ir „Mionix Avior 7000″, pasireiškiančiu trūkčiojimu esant aukštam DPI.
Maksimalus „Mionix Castor“ DPI, beje, – 10 000, dvigubai viršija „PMW-3310″ gamyklinę ribą. Didesnis DPI pasiekiamas nuolatos perskaičiuojant jį pelėje integruotu 32 bitų „ARM Cortex M3″ procesoriumi, veikiančiu 32 MHz dažniu. Jis taip pat atsako už sklandų ir greitą persijunginėjimą tarp 5 pelės nustatymų profilių, saugomų 128 kb vietos turinčioje jos atmintyje.
Nustatymuose leidžiama reguliuoti ne tik intervalus, kuriais, spaudžiant atitinkamą mygtuką, keičiamas DPI, bet ir, pavyzdžiui, priskirti skirtingą jo dydį X bei Y ašims, nuo 125 iki 1000 Hz padidinti atnaujinimo dažnį, aktyvuoti akceleraciją ir slinkties išlyginimą, išsaugoti primityvias makrokomandų sekas, netgi nustatyti aukštį, iki kurio kilstelėjus pelę neberegistruojamas jos judėjimas, taip pat atlikti įvairius standartinius pakeitimus.
Programinę įrangą, paleidžiamą tik rankiniu būdu, reikia parsisiųsti iš „Mionix“ svetainės. Tai padaryti rekomenduotina net ir tuo atveju, jei nesiruošiama atlikti su pelės darbu susijusių pakeitimų, nes tik jos pagalba galima keisti apšvietimo – vienos iš reklamuojamų „Mionix Castor“ savybių – nustatymus.
Kaip ir dauguma kitų „Mionix“ gaminamų pelių, „Mionix Castor“ logotipas ir ratukas apšviečiamas iki 60 tūkst. valandų galinčiais šviesti LED. Atkuriama standartinė RGB 16,8 mln. spalvų gama. Spalvą galima išsirinkti pačiam, pasirinkti iš jau siūlomų variant7 arba nustatyti, kad jos nuolatos keistųsi viena į kitą. Panorėjus, šviesos gali mirksėti, pulsuoti ar iš lėto „kvėpuoti“, jos taip pat gali būti išjungtos visiškai arba paliktos vienoje iš dviejų apšvietimo zonų.
Kitokios nei estetinės funkcijos, nors ir čia standartiniai RGB diodai skaistumu ir sultingumu nusileidžia „Roccat Tyon“ demonstruotiems RGBY analogams, jie neatlieka, o galėtų. Skirtumas tarp iš anksto nustatytų DPI intervalų (3000, 5000, 7000 DPI) akivaizdus, tačiau susigaudyti esant mažesniems ir nesant jokio indikatoriaus gali būti sunku. Tiesa, išeitis yra. Nors negalima nustatyti skirtingų spalvų ratukui ir logotipui, skirtingas spalvas, taip pat ir DPI nustatymus, galima priskirti skirtingiems profiliams. Tereikia kiekvienam profiliui palikti po vieną DPI nustatymą, išrinkti po unikalią spalvą ar efektą ir naudoti profilio keitimo mygtukus vietoje DPI keitimo mygtuko. Jiems priskyriau „pirmyn“ ir „atgal“ mygtukus. Gal tai kiek per didelė kaina įvertinus, jog tai vieninteliai praktiškai naudingi „Mionix Castor“ papildomi mygtukai.
Papildomų mygtukų, be pagrindinių dviejų klavišų, „Mionix Castor“ turi tris: vieną viršuje ir du kairiame šone, virš grublėtos odos lopinėlio nykščiui. Pagrindiniams naudojami į daugelį aukštos klasės modelių standartiškai montuojami „Omron D2FC-F7N“ mikrojungikliai, kurių kiekvienas gali atlaikyti iki 20 mln. paspaudimų. Po 3 mln. paspaudimų gali ištverti šone, viršuje ir po ratuku esantieji „TTC“.
Neskaitant ratuko, kurio paspaudimas pernelyg klampus, o sukimasis – garsus, komponentų kokybė, nuo medžiaga aptraukto laido iki teflonu aplipdyto dugno, nepriekaištinga. Niekas nebraška ir negirgžda. Visiška priešingybė mano pastaruosius metus naudotai „Logitech G602″, kuri skleidžiamais garsais primena seną kabantį tiltą. Nepatiko tik daug nešvarumų pritraukianti matinė plastikinio korpuso danga, su kokia po „Raptor Gaming M3″ daugiau nebenoriu turėti jokių reikalų, net jeigu ant jos ir užtepti keturi odos sluoksniai.
„Mionix“ teigia suprojektavusi „Castor“ korpusą nuo nulio, pamažu kurdama jos formas pjaustydama ir šlifuodama putplasčio gabalą, tačiau savo išvaizda ji labai panaši „Mionix Avior 7000″ ir „Avior 8200″, tik yra trumpesnė (122,46 mm), platesnė (70,42 mm) ir aukštesnė (40,16 mm).
Ji, kitaip nei anos dvi, pritaikyta tik dešiniarankiams, bet visiems pagrindiniams pelės laikymo stiliams, vadinamiesiems „palm“, „fingertip“ ir „claw“. Dėl pastarųjų dviejų abejonių neturiu, tačiau užgulti ją visu delnu ir valdyti patogiai galės tik mažų bei vidutinių plaštakų turėtojai. „Mionix Castor“ be laido sveria vos 93,8 gramus (su – 141,5 g) ir dėl tolygiai paskirstyto svorio kilimėliu šliaužo taip lengvai, tarsi levituotų virš magnetinio lauko. Net šiek tiek per lengvai, tačiau „Mionix“ tvirtina, jog tai vardan „fingertip“ ir „claw“ stiliais pelėmis besinaudojančių pirkėjų, kurie jas judina staigiau negu pripratusieji prie „palm“ – kuklesnis svoris mažiau vargina jų daugiau apkrautus sąnarius.
„Mionix Castor“ veikimu žaidžiant ir dirbant likau išties sužavėtas, nors, pasak jos programinės įrangos, mano medžiaginis „Europa Universalis IV“ kilimėlis neišnaudojo viso jos potencialo. „Surface „Quality Analyser Tool“ nustatė, kad tarp jo ir pelės prarandama šiek tiek duomenų – vietoje optimalių 80 % kilimėlio paviršius atpažįstamas patenkinamais 60 %.
Gaila, kad taip ir nepavyko išbandyti, kaip „Mionix Castor“ elgiasi esant mažesniam duomenų praradimui, bet, tiesą sakant, neįsivaizduoju jos veikiančios preciziškai negu dabar. Nepamenu, kada paskutinį kartą mano pelės žymeklis po ekraną skraidžiojo taip greitai ir judėjo taip tiksliai. Turbūt niekada. Su žaidimais kiek kitaip. „Mionix Castor“ stinga papildomų mygtukų, kad ji taptų tokių žanrų kaip MMORPG ir MOBA gerbėjų favorite, bet daugumai žaidimų, ypač skirtų vienam žaidėjui, kuriuose santrumpos ir mikrokomandos nėra tokios svarbios, jos turėtų visiškai pakakti net profesionaliems žaidėjams, kaip ir, tiesa, bet kurios kitos pelės su vienu iš „nepriekaištingųjų“ sensorių.
Todėl pagrindinė priežastis rinktis „Mionix Castor“ turėtų būti arba kiek solidesnė išvaizda, dėl kurios ši pelė nedarytų gėdos net kostiumuotose darbovietėse, arba į mažų bei vidutinių plaštakų dešiniarankius orientuota ergonomika, ne tokia jau paplitusi tarp aukščiausios klasės modelių, savo kainą neretai bandančių pateisinti ekscesais mygtukų, lempučių ir dizaino sprendimų srityse.
P.S. Darbui ir žaidimams.
„Mionix Castor“ galima užsisakyti iš oficialaus „Mionix“ puslapio.
Gamintojo kaina – 69,99 Eur.
Pristatymas į Lietuvą nemokamas.
