Panašu, kad pirmasis konkurso etapas tik pažadino jame nelaimėjusiųjų azartą dalyvauti antrajame. Štai kad ir šis, baigiamasis antrojo konkurso, vakaras – susipažinsime su dviem naujais Vairuto darbais.

Šio rašinio konkursinis numeris 17 – įsidėmėkite jei patiko ir balsuokite jau nuo šio vakaro.

Susikurkime gerą dieną sau

Kas kur skamba: garsas tyloje ar tyla garse? Galiu teigti, kad mūsų pasaulyje tyla skamba garse. Paprasčiausiai prisiminkime, kada paskutinįkart klausėmės tylos, visiškos tylos, kurią išgirdę mes net susirūpiname ar tik kas nors neatsitiko mūsų klausai. Tokiu atveju, asmeniškai, pradedu kratyti galvą ir delnais spaudyti ausis, nes tyla yra retas reiškinys mūsų gyvenime. Kadangi ja galime pasidžiaugti labai retai (ko gero nėra taip daug kurčiųjų mūsų tarpe), reikia mums taikytis prie garso ir jo teikiamų malonumų.

Pradedant nuo tos ribos tarp tylos ir garso, pateikiu jums jūsų kvėpavimą. Ar kada teko tiesiog stulbinančiai aiškiai girdėti savo paties kvėpavimą, nors jis būtų kasdieninis (nesukeltas įvairių astmos priepuolių, dusulio, slogos ir pan.)? Nuo čia, sakykime, ir peržengiame tylos ribą.

STOP!

Ech… Ne, vis tiek negirdėsite. Viską gadina tas prakeiktas kompiuterio ūžesys, ar ne? Dar kokie nors pašaliniai važiuojančių mašinų už lango efektai, kaimyno siurblys, įjungtas televizorius, švilpiantis užviręs arbatinukas virtuvėje. Štai dėl tokių priežasčių jūs ir negirdite dabar lapų šnaresio. Nebent dabar stiprus vėjas, girdite besitrankančių ir linguojančių šakų triukšmą. Še tau ir garsų harmonija! Ką jūs čia veikiate? Ar kada susimąstėte apie važiavimą į kaimą? Nesusimąstėte!? O vertėtų tikrai. Kaime ar dar kokiame nors kampelyje, kur negirdėsite pašalinio miesto triukšmo, lengviausia pajusti tą garsų harmoniją. Harmonija – tai reiškinys tiek vaizdiniuose, tiek jausmuose, tiek garsuose. Garso harmoniją reikia kurti atsargiai, po truputį, žingsnis po žingsnio.

Paimkim laisvą dienelę visiškam atsipalaidavimui nuo visų vargų, rūpesčių, triukšmo ir išvažiuokime į gamtą, kaimą, sodybą ar dar kokią atokią, tylią vietelę, kur būtų puiki vieta paruošti gurmanišką delikatesą jūsų ausims. Jums prireiks išsinuomoti akustinę garso sistemą, minimaliai 3 garsiakalbius, stiprintuvą, garso apdorojimo įrangą, mikšerinį pultą bei, žinoma, patefoną jūsų mėgstamos muzikos plokštelėms groti. Visa tai sujungti reikės įvairių kabelių, jungčių, stovų (visgi gamtoje būsite, ar ne). Bet apie tai per daug nesiplėsiu, mat, užsisakydami garso įrangą, ko gero gausite ir laidus, o jei ne, nusipirkite arba išsinuomokite ir juos!
Taigi, imkime pavyzdį Smiltynės pliažą (paplūdimį). Čia toks Kuršių Nerijoje prie Klaipėdos yra, jei ką. Rami, graži vietelė. Žmonių vakare praktiškai nebūna. Išsinuomokite autobusiuką, jei neturite, ir iš atsikėlę ryte susikraukite turimą techninę garso įrangą. Visgi, įprastą automobilį profesionali techninė įranga su gigantiško dydžio kolonėlėmis gali netilpti, taigi optimaliausias variantas būtų toks.

Anaiptol, jei turite didelių gabaritų automobilį, jums atsies pigiau, mat, nuomos mokesčio nereikės mokėti (taip pat ir kaimyno erzinti savo zyzimu). Jei esate nepilnametis, paprašykite, kad tėvai pasirūpintų tinkamu įrangos pervežimu ir atvežimu atgal namo (arba atgal į garso įrangos parduotuvę). Apie nevairuojančius nekalbu – čia jau jų problemos!

Kuomet už atitinkamą mokestį būsite perkėlę automobilį su kroviniu keltu iš Klaipėdos į Smiltynę, kokiais nors būdais bandykite prasmukti, kad juo patektumėt į patį pliažą. Tik atsargiai, nenuriedėkite į vandenį, nes bus bėdos! Išvis, kokio velnio aš apie tą Smiltynę kalbu? Neprivažiuosite juk taip lengvai. Važiuokite į pietus (link Kaliningrado srities), kur nors dviračių takais prasisuksite link paplūdimo, tekliudydami kelis medelius (keliukas – siauras, o jūsų automobilis – didelis). Apsižvalgykite, ar kur nors nevaikšto kokie pareigūnai, gelbėtojai ar kiti ramybės drumstėjai. Iškraukite savo įrangą su akumuliatoriais ir viskuo. Sujunkite, paruoškite. Uždėkite savo mylimos muzikos plokštelę ir atsikvėpkite – tai jūsų nuostabiausia gyvenimo diena. Atsigulkite ant smėlio, pasirąžykite, įsmikite į jį ir kvėpuokite jodo prisotintu pajūrio oru. Žiūrėkite į dangų, užsimerkite ir pajuskite, koks nuostabus derinys yra garsų harmonija, kai jūros ošimas susilieja su jūsų muzika. Štai, dabar galite ir numirti.

P. S. Jeigu neturite pinigų visam tam, pasiimkite paskolą ir, po velniais, bent jau numirti sau gražiai leiskite.