Vienas iš „Intel“ įkūrėjų, Gordonas Mūras (Gordon Moore) pareiškė, jog vadinamasis „Silicio slėnis“, kuriame savo veiklą pradėjo tokie gigantai kaip „Apple“, „Hewlett-Packard“, „Cisco“ bei patys „Intel“, neteko savo unikalumo bei įtakos ir vargu ar gali būti vadinamas IT širdimi.

G. Moore buvo vienas iš trijų žmonių, prieš 40 metų įkūrusių „Intel“. Jis suformulavo plačiai žinomą vadinamąjį „Moore dėsnį“, kuris nurodo, jog magnetinių diskų talpa ir procesorių taktinis dažnis padvigubėja kas 12 mėnesių. Šis dėsnis puikiai galiojo 10 metų, kol galų gale technologijos atsiliko nuo jame numatytų tempų ir Moore teko dėsnį atnaujinti, padidinant MHz ir MB padvigubėjimo laiką iki 2 metų. Dėl šio legendinio dėsnio ir kitų istoriniais tapusių savo pareiškimu G. Moore gerbiamas ligi šiol. Kai kurie IT ekspertai jį vadina žmogumi, matančiu ateitį.

G. Moore akcentuoja padidėjusį Kinijos vaidmenį technologijų rinkoje. Jo teigimu, šios šalies milžinės įtaka dar tik pradedama jausti ir laikui bėgant gali išauti iki dešimties kartų. Taip pat svarbu, jog Kinija rengia daug technologijų inžinierių. Na o JAV švietimo sistema susilaukė G. Moore kritikos už didelius studijų kaštus, užkertančius kelią į mokslo aukštumas nemenkai daliai jaunimo. Anot „Intel“ įkūrėjo, specialistai vengia keltis arčiau technologijų lopšiu vadinamo Silicio slėnio ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, įspūdingų nekilnojamojo turto kainų, vidutiniškai siekiančių pusę milijono dolerių už namą.

G. Moore teigimu, Jungtinėms Valstijoms reikėtų rimtai susirūpinti pozicijos kompiuterinių technologijų rinkoje išlaikymu, antraip šaliai gali tekti atsisveikinti su nemenku svoriu labai pelningame IT versle, turėtu pastaruosius 20 metų.

Technologijos tobulėja kasdien, ir pagrindinių procesorių inžinieriai jau dirba su matmenimis, artimais atomams. Visgi G. Moore yra ramus dėl ateities. Jis pasakoja, jog neįveikiamą spartos, talpos ar panašų barjerą kompiuteriuose jis prieš save regėjo visą gyvenimą dirbdamas „Intel“. Laimei, kaskart barjerai būdavo pralaužiami atsiradus naujoms technologijoms, sprendimams. G. Moore primena nesenus laikus, kuomet mažiausiu galimu procesoriaus takelio pločiu buvo laikomas 1 mikronas. Dabartiniai procesoriais šią ribą peržengė nesustodami ir šiuo metu daugelis jų gaminami su 90nm pločio takeliais. Tai daugiau nei 11 kartų mažiau, nei 1 mikronas.

Kažkodėl eilinį sykį jaučiu, kad senukas Moore gali būti teisus. Su kompiuteriais draugauju ne pirmus ir ne penktus metus, tačiau jo dėsniai ir prognozės pasiteisindavo visomet. Beje, reikia pripažinti, jog šįkart Moore kaip niekad abstrakčiai apibūdino daugelį akivaizdžių dalykų, kuriems nuspėti nereikia ypatingo toliaregiškumo. Visgi vėl pažerta naujų minčių, kad ir apie Kinijos vaidmens augimą.