Tuomet kai vieni kietųjų diskų gamintojai ėmė kalbėti apie SSD tipo diskus, kuriuose visa informacija saugoma „flash“ tipo atminties mikroschemose, kiti suskubo siūlyti tarpinį abiejų technologijų variantą – hibridinius kietuosius diskus. Juose didžioji dalis saugoma įmagnetintose plokštelėse, bet dažniausiai naudojamas gabalėlis gali būti saugomas ir nedideliame kiekyje „flash“ atminties.

Lyginant su SSD diskais, hibridiniai vilioja nebaisia kaina, o ir šiaip atrodo tarsi neblogas tarpinis laiptelis pereinant nuo magnetinių kietųjų diskų prie SSD. Visgi būtent hibridinių diskų paklausa kol kas labai maža ir stambieji gamintojai rimtai abejoja, ar verta su jais prasidėti.

Hibridiniai diskai reklamuoti kaip taupantys energiją, greitesni. Tačiau kaip pastebi „Hitachi Global Storage Technologies“ tyrimų direktorius Dr. Richard New, jie nepateisino vartotojų lūkesčių, ypač – kuomet kalbama apie darbo greitį.

Šią problemą gal būt pavyktų išspręsti į hibridinius diskus dedant daugiau „flash“ tipo atminties. Dabar juose dažniausiai būna 256 MB „flash“ atminties, na o šį kiekį juk galima padidinti iki 4 GB ar panašiai. Tačiau tai pakeltų kainas ir dingtų didžioji dalis viso hibridinių diskų patrauklumo pirkėjui.

Netiki jų perspektyvomis ir „Fujitsu“. Kompanijos atstovo teigimu, nors hibridinis kietasis diskas viename kompiuteryje ir sumažino OS pasikrovimo laiką nuo 28 iki 21 sekundės, kažin ar vartotojai bus linkę mokėti daugiau tik už tokį simbolinį pranašumą.