„Logitech G403 Prodigy Wireless“ naudoja tokį patį optinį sensorių, jungiklius, belaidžio ryšio modulį, ličio polimerų bateriją ir net jos įkrovimo kabelį kaip 179 € vertės „Logitech G900 Chaos Spectrum“, tačiau už 119 € vietoje mechaninių pagrindinių klavišų ir keičiamų šoninių mygtukų, šoninę ir hiperslinktį atliekančio optinio ratuko bei abirankės ergonomikos siūlo tik papildomu šviesos diodu apšviestą mechaninį ratuką, išimamą svarelį, guma padengtus kraštus ir vos du papildomus mygtukus – tą patį, ką ir lengvesnė laidinė versija, kainuojanti 69,99 € ir konkuruojanti su 79,99 € įkainota abiranke „Logitech G Pro“, kurios esminiai komponentai iš esmės vienodi kaip ir abiejų „Logitech G403“ versijų, bet kuriai dėl mažesnio dydžio ir svorio teikia pirmenybę kai kurie žaidėjai, įskaitant ir profesionalus, su kuriais, pasak „Logitech“, glaudžiai bendradarbiauta ją projektuojant.

Šiuo, bene ilgiausiu mano kada nors parašytu sakiniu, būtų ir galima užbaigti „Logitech G403“ apžvalgą konstatuojant, jog renkantis tarp „Logitech G403 Prodigy“ ir „Logitech G Pro“ – dviejų objektyvių trūkumų neturinčių pelių – asmeninį pasirinkimą turėtų lemti tik plaštakos dydis, o ieškant belaidžio modelio geriau praleisti „Logitech G403 Prodigy Wireless“ ir pereiti tiesiai prie „Logitech G900 Chaos Spectrum“.

Nesvarstyti apie atsinaujinimą turėtų tik „Logitech G502 Proteus Core“ savininkai. Ši pelė buvo dar 2014-aisiais pristatė naujos kartos optinį sensorių iš „PixArt“, kuriuo taip didžiuojasi dabartinės geriausios „Logitech“ pelės. Panašios nuomonės apie ją, matyt, buvo ir patys „Logitech“ inžinieriai, nes būtent nuo jos, o ne nuo buvusios flagmanės „Logitech G700S“, pradėjo lipdyti „Logitech G900 Chaos Spectrum“. Pernai atnaujinant ją į „G502 Proteus Spectrum“ tereikėjo pakeisti apšvietimo sistemą ir vuolia – „Logitech“ vėl turėjo vieną geriausių pelių rinkoje už 89,99 €.

Jei „Logitech G900 Chaos Spectrum“ pasirodymas ką ir pakeitė, tai tik balansą belaidžių žaidimų pelių rinkoje, kurį šį persvėrė savo naudai ne tiek modernia pagrindinių klavišų konstrukcija ar papildomų mygtukų perdėliojimu, kiek pažangiausiomis belaidžio ryšio technologijomis. „Logitech G Pro“ buvo tai, ko laukė visi žaidėjai, kuriems, galbūt, 89,99 ar 179,99 € neatrodė daug, tačiau per daug už įvairias ne visiems žaidimams vienodai pravarčias technines inovacijas.

Todėl kai pasirodė „Logitech G403 Prodigy“, pasiūliusi daugiau už pigiau, ji akimoju tapo nauja ambicijų ir dideles plaštakas turinčių žaidėjų favorite. Ji tuo pačiu pradėjo naująją į pradedančiuosius žaidėjus orientuotą „Prodigy“ produktų liniją, kurią šiuo metu taip pat sudaro ausinės ir klaviatūros. Į ją tikrai visai neblogai įsipaišo sausį pasirodžiusi 39,99 € vertės „Logitech G203 Prodigy“, ko nepasakyčiau apie triženklę sumą kainuojančią „Logitech G403 Prodigy Wireless“, kuri, skirtingai negu laidinė sesuo ir „Logitech G Pro“, aukščiausios klasės modelio apibrėžimą atitinka ne tik specifikacijomis, bet ir kaina.

Tikėtis, kad ji atpigs, neskaitant pavienių mažmenininkų akcijų, neverta, nes, pavyzdžiui, maniškė „Logitech G602“ kaip kainavo 79,99 €, taip tebekainuoja… 89,99 €! Taip, net pabrango. Žodžiu, jeigu užsimanysite „Logitech G403 Prodigy Wireless“, turėsite įsigyti ją tokią, kokia ji yra. O ji, kaip žaidimų pelė, techniškai yra stulbinantis neoklasikinio dizaino pavyzdys, kurį drąsiai statyčiau šalia tokių nepriekaištingų modelių kaip „Castor“ iš „Mionix“.

Vienintelis rimtesnis „Logitech G403 Prodigy Wireless“ trūkumas ir viena rimtesnių priežasčių rinktis laidinę versiją yra baterija. Kaip jau minėjau, šiame modelyje naudojama tokia pati 750 mAh talpos ličio polimerų baterija kaip ir „Logitech G900 Chaos Spectrum“. Kadangi abiejų pelių elektroniniai komponentai daugiau ar mažiau identiški, taip pat identiškas ir maksimalus jos tarnavimo laikas, siekiantis 37 valandas. Didelis šuolis palyginus su tomis 10 valandų, kurias „Logitech G700s“ ištverdavo su vienu pakraunamu AA dydžio nikelio-metalo hidrido elementu, tačiau tik mažas žingsnelis lyginant su 250 valandų, kurias „Logitech G602“ be vargo ištverdavo su dviem šarminiais elementais.

Naudojantis ja kasdien, „Logitech G403 Prodigy Wireless“ bateriją tenka įkrauti bent kartą per savaitę. Tai atliekama per USB kabelį. Baterija įsikrauna mažiau nei per dvi valandas, dvigubai greičiau negu „Logitech G700s“ elementas. Kaip ir anoji, „Logitech G403 Prodigy Wireless“ įkrovimo metu funkcionuoja laidiniu režimu, ir tai daro geriau negu belaidžiu.

Siųstuvo signalo dažniu, siekiančiu 1000 Hz, „Logitech G403 Prodigy Wireless“ nenusileidžia laidinėms ir pranoksta daugelį belaidžių žaidimų pelių, energijos taupymo sumetimais sąveikaujančių 500 Hz dažniu, kaip, pavyzdžiui, minėtoji „Logitech G602“. Skirtumą tarp vieno ir kito sudaro vos viena milisekundė įvesties vėlinime – „Logitech G402 Prodigy Wireless“ atnaujina informaciją apie savo koordinates kas 1, o „Logitech G602“ – kas 2 ms. Pelei veikiant laidiniu režimu, tai yra tikrasis įvesties vėlinimas, tačiau perjungus į belaidį, prie įvesties vėlinimo prisideda papildomos 1,25 ms.

Šios problemos nepadėjo išspręsti ir pažangiausios joje naudojamos belaidžio ryšio technologijos, pirmąsyk pristatytos su „Logitech G900 Chaos Spectrum“. Unikaliu protokolu 2,4 GHz dažniu perduodamas signalas padeda apsisaugoti nuo trikdžių net dideliuose 250 asmenų turnyruose, o jis pats toks stiprus, kad teoriškai galėtų pasiekti už 120 metrų esantį imtuvą, nors namų sąlygomis „Logitech“ garantuoja tik 10, o tokiuose turnyruose, kaip prieš tai minėtasis, – vos 1,8 metro. Neabejoju, jog ekstremaliomis sąlygomis dauguma žaidėjų verčiau taikysis su medžiaginio kabelio trinties sukeliamu papildomu slinkties pasipriešinimu negu rizikuos ryšio sutrikimais ar baterijos iškrova.

Namuose, kita vertus, teks imtis nemažai priemonių, idant „Logitech G403 Prodigy Wireless“ baterijos pakaktų 37 valandoms. Žaidimų entuziastai apie jas gali pamiršti, nes padidinus siųstuvo dažnį nuo 125 Hz iki 1000 Hz energijos sąnaudos šokteli nuo 8 iki 18 mA, o baterijos veikimo trukmė sutrumpėja nuo 37 iki 33 valandų. Niekai, palyginus su 71 mA išeikvojančiu „STM32L100RB“ mikrovaldikliu su integruotu „ARM Cortex M3“ procesoriumi, tačiau be jo apseiti neįmanoma.

Apšvietimas gi visiškai nebūtinas. Priklausomai nuo pasirinkto tipo ir stiprio, jis gali sutrumpinti baterijos veikimo laiką iki 22 valandų. Aukoti energijos dėl jo neverta, ir ne vien todėl, kad didžiąją laiko dalį šviesą užstoja plaštaka. Tradicinėse vietose sumontuoti standartinio tipo diodai nepasižymi nei ypatingu šviesos skaistumu, nei spalvų sodrumu, ir atsirado čia tik todėl, kad gamintojai įvarė save į kampą mėgindami pateisinti didesnes kainas didesniu blizgučiu kiekiu – jie dažnam pirkėjui suprantami geriau negu visokie mikrojungikliai ir mikrovaldikliai.

Kalbant apie apšvietimą, atskiro paminėjimo vertas pelės ratukas. Šviesos diodas įtaisytas ne kuras nors šone, o jo paties viduje. Kaip tai suderinama su optiniais rotoriniais dekoderiais, montuojamais į didžiąją dalį pelių ratukų? Niekaip, todėl „Logitech G403 Prodigy Wireless“ naudoja mechaninę konfigūraciją.

Ratuko dekoderiui pasirinktas tas pats 9 mm egzempliorius iš „Kaihua Electronics“ kaip ir „Logitech G Pro“. Kad ir kas ką sakytų, tai geriausias pelės ratukas, kokį tik yra sukęs mano smilius. Galėčiau sulyginti nebent tik su tyliosios „Nexus SM-9000C“ ratuku, bet net ir jame kiekviena pakopa nėra taip aiškiai atskirta viena nuo kitos, o perėjimai tarp jų – tokie mechaniškai tikslūs.

Gaila, kad pirmoji „Logitech G403 Prodigy“ partija sugadino pirkėjams įspūdį klibančiais ratukais. Dar dabar apie juos kažkodėl sklinda prastos kalbos, nors jų jau seniai nebėra prekyboje. Tikiu, jog kai kam jų pakopos gali pasirodyti per kietos, bet man pačiam tikslumas visuomet reiškė daugiau negu spartumą.

Su kuo visiškai sutikčiau, tai su tuo, kad ratuko mygtukas taip pat iš „Kaihua Electronics“ spaudžiasi pernelyg kietai. Ne taip kietai, kad netyčia peršoktum pakopą, bet pakankamai, kad sąmoningai ar nesąmoningai imtumei naudotis juo rečiau, kaip kad mano atveju atskleidžia „Logitech Gaming Software“ programinėje įrangoje esantis „Input Analysis“ įrankis.

Pagrindiniams klavišams pasirinkti įprasti „D2FC-F-7N“ modelio mikrojungikliai iš „Omron“. Jau seniai praradau viltį, kad gamintojai į aukštos klasės modelius ims montuoti aukštos klasės mikrojungiklius, tokius kaip „D2F“ linijos atstovai iš tos pačios „Omron“. Japoniški „D2F“ įsispaudžia ne taip giliai kaip kiniški „D2FC“, todėl atšoka lengviau ir greičiau, o dėl kokybiškesnių metalų ir aukštesnės surinkimo kokybės yra atsparesni drėgmei ir dulkėms.

Jų eksploatacijos prognozės irgi realistiškesnės. Geriausiais laikomi „D2F-01F“ turėtų atlaikyti po milijoną paspaudimų, kai tokie kaip „Logitech G403 Prodigy Wireless“ turimi „D2FC-F-7N“ žada dvidešimtkart tiek. Siekdami sutaupyti kiekvieną centą, gamintojai net nesirenka 50 mln. paspaudimų atlaikyti turinčios jų versijos, kuri taip pat populiari tarp lituokliais mokančių naudotis žaidėjų.

Skirtingai negu „Logitech G Pro“ atveju, „Logitech G403 Prodigy Wireless“ pasirinkti tie patys „Omron“ mikrojungikliai vietoje analogiškų iš „Kaihua Electronics“. Tai suteikia progą įvertinti pagrindiniams klavišams panaudotas metalines spyruokles, amortizuojančias ir palengvinančias kiekvieną paspaudimą. Skirtumas akivaizdus. Papildomai mygtukai skleidžia panašų garsą ir sukelią panašų jausmą kaip pigių pelių pagrindiniai klavišai, kuo taip pat pasižymi ir kas labiau tinka trečiajam papildomam mygtukui viršuje. Nieko blogo, bet „Logitech G Pro“ jie tiek vienu, tiek kitu aspektu geresni, tiesa, ne tokie dideli ir ne taip patogiai išdėstyti.

Aš, beje, dešiniarankis, ir, savaime suprantama, specialiai dešiniarankiams sukurta „Logitech G403 Prodigy Wireless“ savo į šoną palinkusia forma man patogesnė už abirankes „Logitech G Pro“ ir „Logitech G900 Chaos Spectrum.“ Abu jos nepaprastai kokybiškai surinkto korpuso kraštai padengti guma, ko nesulaukė nei viena, nei kita aukštos klasės abirankė „Logitech“ pelė. Apsiprasti gali tekti tik su kiek iškilusia centrine dalimi, kuria „Logitech G403 Prodigy Wireless“ primena panašaus dydžio ir formos „DeathAdder“ iš „Razer“ ir „EC1-A“ iš „Zowie“.

Pasirinkusi „Logitech G900 Chaos Spectrum“ ne 1500 mAh, o 750 mAh talpos bateriją, „Logitech“ pasidžiaugė sutaupiusi 15 g svorio, bet projektuojant „Logitech G403 Prodigy“, panašu, išsigąsta, kad jo bus per mažai, ir prie abiejų pelės versijų pridėta po 10 g svarelį.

Iš tiesų, atnaujinus gamybos liniją ir pradėjus lieti korpusus iš plonesnio plastiko, „Logitech“ pavyko sutaupyti svorio. Antai „Logitech G403 Prodigy“ sveria 87,3 g, o „Logitech G403 Prodigy Wireless“ – 106 g, bet net ir pridėjus prie abiejų po 10 g, jos vis vien juntamai lengvesnės už „Logitech G402 Hyperion Fury“ (laidinė, 108 g) ar „Logitech G602“ (belaidė, 153 g). Kadangi abiejų pelių, o ypač laidinės, svorio centras priekyje, gale esančioje angoje stipriu magnetu prilaikoma į dangtelį įstatyta moneta jį perkelia arčiau vidurio – ten, kur jis turėtų būti ir kur yra optinis sensorius.

Tas optinis sensorius – žymusis „Logitech“ ekskliuzyvas iš „PixArt“, „PMW3366“, galintis veikti 50-12 800, bet dėl reklaminių priežasčių veikiantis 200-12 000 DPI skiriamąja geba, o iš tikrųjų tobulas tik kažkur iki 2000 DPI.  Dėl nepriekaištingai tikslios įvesties žaidėjai titulavo jį geriausiu sensoriumi rinkoje pirmiau negu apie tai sužinojo „Logitech“, todėl kompanijos teiginiuose apie geriausią sensorių iš geriausių yra tiesos, kaip tiesa ir tai, kad jis mažai tesiskiria nuo „PWM3360“, montuojamo į tokias peles kaip „Scream One“ iš „Finalmouse“ ar „Rival 700“ iš „SteelSeries“.

Palyginus su jomis, „Logitech G403 Prodigy Wireless“ neatrodo jau tokia brangi, ypač pagalvojus, kad blogiausiu atveju ji gali veikti taip pat kaip laidinis jos analogas, bene geriausia pelė rinkoje, kainuojanti visu trečdaliu pigiau, o didesnis svoris kai kam gali būti net privalumas.

Žodžiu, net jei jau nusipirkote „Logitech G403 Prodigy Wireless“ vietoje „Logitech G403 Prodigy“, galite pasiguosti tuo, jog blogiau galėjote pasielgt tik pasirinkę ką visiškai kitą. Nebent, žinoma, esat kairiarankiai. Tuo atveju jums klaikiai nepasisekė.