Jei domites palydovine navigacija tuomet gal teko girdeti, kad 2005 metais Europos Sajunga uzsimojo konkuruoti su amerikieciu GPS palydovu tinklu ir pradejo vykdyti „Galileo“ programa. Pirmasis busimos europines navigacijos sistemos palydovas GIOVE-A i orbita pakilo tu paciu metu gruodi, bet veliau apie „Galileo“ kazkodel lyg ir nustota kalbeti.

Prisiminta „Galileo“ navigacija tik dabar, kuomet Vokietijos transporto ministras ES lygiu prabilo apie butinybe palydovu tinklo kurima is privataus kapitalo ranku perimti i ES rankas. Tokio pasiulymo priezastis – ilgokai trunkantis sistemos diegimas, lydimas kureju konfliktu, programines irangos klaidu ir kitu nesamoniu.

Bene rimciausia vezlio greiciu i prieki judancio „Galileo“ navigacijos projekto problema – finansavimo nestabilumas. Sistema kuriancios D. Britanijos, Vokietijos, Prancuzijos ir Ispanijos bendroves sunkiai randa bendra kalba esminiais klausimais, na o tai lemia ir nestabilu finansavima. ES isikisimas, Vokietijos transporto ministro teigimu, leistu pagreitinti 30 palydovu „Galileo“ navigacijos sistemos susikurima. Ir jis veikiausiai teisus.

Ach, beje, apie pacius palydovus. GIOVE-A taip ir liko vieninteliu „Galileo“ sistemos nariu orbitoje. Jo bandymai buvo sekmingi, taciau paleidziant antraji palydova susidurta su techniniais nesklandumais ir jo startas vis nukeliamas. Anksciau buvo planuojama, kad „Galileo“ ims veikti jau 2008 metais, taciau dabar sunku tiketis ankstesnio nei 2012 metu starto.

Priesingai nuo karines kilmes GPS, „Galileo“ navigacijos sistema turetu buti isimtinai civilines paskirties. Jos palydovu signalai nebus tinkami esamiems GPS imtuvams.