Mount and Blade: with fire and sword (toliau MaB.) yra labai išskirtinis, palyginus jį su kitais tuo pat metu išleistais žaidimais.

Sakoma, kad dabar ankstesnių laikų kelių dienų darbą galima padaryti per dieną, paskubėjus – gal net per kelias valandas. MaB sustabdo laiko tėkmę ir gražina mus į tuos senesnius laikus. Veiksmas žaidime yra ne toks kunkuliuojantis kaip kad mes šiaip esame įpratę. Reikia palikti visas kasdienybės lenktynes už garsui nepralaidžių langų ir ramiai atsilošti, tada – žaisti.

Vienintelis greičiau vykstantis dalykas MaB tėra didelių atstumų perėjimas. O priešų nukovimas, ginklo užtaisymas, nusitaikymas yra kartais net erzinančiai ilgi, ypač po visų galingų žaidimų, kuriuose šoviniai skaičiuojami šimtais ir dar keičiasi automatiškai (taip, turėjau omeny CoD, MoH serijas. Vardan savo fangirl‘izmo paminėsiu ir Dead Space!). Tapus greitai besikeičiančio veiksmo vergais yra labai sunku priprasti prie ramaus gyvenimo tėkmės.

Iš tiesų, tai mano apibūdinta ramybė yra grynai Paradox Interactive braižas. Jau teko žaisti kelis jų žaidimus ir ta frazė „Paradox Interactive“ išsprūsta pusiau keiksmažodžio, pusiau geimeriškai tamsaus humoro forma. Aišku, tai tikrai nėra priekaištas: studija peržengia per kitus ir išlieka labai unikalūs, turi savo savybių ir priverčia žaidėjus GALVOTI ir NUSIRAMINTI. Būtent dėl to jie turi susibūrę savo gerbėjų ratą. Sprendžiant pagal apžvalgas ir komentarus – vidutinio dydžio, tačiau labai brandų.

Bet kaip galima jų nepamėgti? Aš, nors ir nežaidus ankstesnių MaB dalių, tiesiog iškart pasidariau prijaučianti žaidimui. Klausykit, kaip galima nemėgsti kūrinio, kuriame galima joti arkliu?! Arkliu! Pirmą kartą ant jo užlipusi džiugiai cypavau, pasijaučiau, lyg pati ten būčiau. Net piktdžiugiškai laukiau, kol galėsiu susikauti su priešais. Tikrai, jausmas neapsakomas.

Aišku, pagrindinis žaidimo tikslas ir yra kovos. Juk kalbame apie Paradox Interactive. Ar jie kurtų grandiozinę strategiją, ar gana šiltą RPG, braižas yra išlaikomas.

Dar turiu paminėti, kad tai labai detalus žaidimas. Gerai, prisipažįstu, nešneku aš apie jokią grafiką ar dar ką… Tiesiog atsivėrė vienas iš nedaugelio mano mergaitiškų bruožų ir aš su tikrai labai dideliu malonumu kūriau vyrą, kurį norėsiu valdyti ateinančiu metu. Aišku, galima pasirinkti ir atsitiktinę išvaizdą, bet negi taip įdomu?

Tad galiausiai turiu pasakyti, kad žaidimas, žvelgiant iš šalies, yra tikrai kokybiškas ir vertas sugaišto laiko. Tačiau MaB pagaliau man iki galo įrodė, kad Paradox Interactive kūryba nėra man. Tad mano galutinis verdiktas: žaidimas turėtų patikti tiems, kurie mėgsta Paradox Interactive ir MaB seriją. Teko girdėti, kad kaikuriems tai vienas mėgstamiausių žaidimo iš visos MaB serijos.

O tokiems kaip man, paprastiems žmogeliams, galima išbandyti žaidimą dėl savo malonumo. Matyt, čia jau turi turėt kokį tais kabliuką, kad Mount and Blade prie Tavęs prikibtų. Paradox Interactive Victoria II patiko dėl daug istorinių faktų, kurie man nesvetimi. Šiame žaidime neturėjau už ko užsikabint, kad juo mėgaučiuosi iki galo.

„Mount & Blade: With Fire and Sword“ apžvalgai pateikė skaitmeninė žaidimų parduotuvė GamersGate!