Pirmasis Expeditions žaidimas buvo pakankamai įdomus vien pasirinkta tematika: tu buvai konkistadoras pietų Amerikoje! Šalia rimtos kovos sistemos buvo tavo bendražygiai, kurie turėjo savitus požiūrius į pasaulį ir kurių nuomonės reikėjo paisyti norint išlaikyti kovinės grupės efektyvumą. Expeditions: Viking išsaugo visus gerus pirmtako bruožus, tačiau persikelia į kiek populiaresnius tolius. Dabar būsite vikingais!
Danija, kažkur 750-ieji metai. Tavo tėvas, klano vadas, iš grobiamojo žygio į mistiškasias britų salas grįžo kojomis į priekį ir praradęs bent pusę visos įgulos. Tau reikia palaidoti tėvą ir imtis naujosios atsakomybės, nes tavo vietos gviešiasi tiek ambicingos, užantyje užaugintos gyvatės, tiek galingi vadai, kurie kesinasi iš tavęs pavergti klaną. Tau nelieka nieko kito, kaip pačiam organizuoti žygį į tas pačias, tavo tėvą pražudžiusias užjūrio salas. O ten jau plėšimas, prekyba ar galingų sąjungininkų paieškos – tik tau rinktis kokiu vikingo keliu eisi! Tačiau pirmiausia reikia suburti įgūlą…
Nenuneigsi, šiaurės kariai ir jūrininkai dabar populiarūs tiek serialiuose, tiek žaidimuose. Ir kaip tuo nesidžiaugti? Zombiai jau visiems atsibodę, o istoriniai vikingai yra beveik netyrinėta teritorija: mes daugiau mažiau žinome tik stereotipus, tad žaidimai gali mums padėti sužinoti ką nors naujo. Ir nors man sunku pasakyti kiek ir kas žaidime vaizduojama realistiškai, galiu pasakyt, pasitaręs su kiek labiau istoriją išmanančiais žmonėmis, kad nors vikingų laikais buvo karingų moterų, jų tikrai nebuvo tiek daug kiek vaizduoja Expeditions!
Kita vertus, tai nėra baisus dalykas, o ir funkcionaliai žaidime svarbesnės yra veikėjų klasės. Jos yra pakankamai laisvai apibrėžtos, nes žaidimas jas priskiria pagal turimus įgūdžius. Bet koks veikėjas veikėjas gali išmokti bet ką, jei tik turi patirties taškų. Tų įgūdžių efektyvumui įtaką daro veikėjų savybės, tokios kaip jėga ar intelektas, bet aš žaidimo metu nekreipiau į tai daug dėmesio, o normaliam sudėtingumo lygiui visiškai nebūtinas veikėjų optimizavimas.
Optimizavimas gali ir nepadėti, nes mūšių sistema yra labai specifinė. Pirmas dalykas, kuris privers tave prikrauti į kelnes, yra lankininkai. Jei paprastai jie šaudo penkias valandas kol jų menka daroma žala (dėl to kad jie gali kautis didesniu atstumu) nukauną veikėją, tai Expeditions: Viking karį galima patiesti dvejomis strėlėmis. Dėl to gali pagalvoti, kad visiems kariams derėtų maksimaliai ištobulinti skydo įgūdžius. Kadangi pakeisti vieną iš dviejų ginklų rinkinių nieko nekainuoja, tai padėtų apsisaugoti jei netyčia mūštis prasidėtų ne nuo tavo ėjimo, nes lankininkai, ypač aukštesnio lygio, gali šaudyti skersai ir išilgai žemėlapio. Tai retai pasitaiko – kovos dažniausiai prasideda nedideliu atstumu, o priešai slepiasi už šulinių, medžių ir kitokio šlamšto.
Todėl kaip žaidėjas jaučiu didelį džiaugsmą, kai priešo lankininko strėlę mano veikėjas neištariamu vardu atmuša skydu. Skydai žaidime gali būti naudojami, kad sugertų žalą, nors tai nėra garantuota. Aukštesni įgūdžio lygiai padeda atstatyti žalą, padaryti skydą nepažeidžiamu ar tiesiog padidinti šansą tiek blokuoti ataką, tiek visiškai ją atmušti, nepatiriant jokios žalos. Nelaimei, net jei skydai yra daugiau mažiau nepatikimi, nemaža dalis specialių kardų ar kirvių atakų yra skirti apeiti skydams ar jiems sutriuškinti. Dėl to žaidimo pradžioje kovos yra kiek nuobodokos. Tačiau šios atakos pasidaro daug svarbesnės vėlesniame žaidime, kai priešai, kaip ir tu, pasidaro daug talentingesni gynyboje, todėl skydų nuėmimas gali būti labai svarbus jei nori su vienu veikėju atidaryti kelią kitam, pavyzdžiui, lankininkui.
Jei nusileistume iki paties kovos laiko, tai visi vienos “komandos” ar kovojančios pusės veikėjai juda vienu metu, tada juda priešininkai, ir taip toliau. Kiekvienas karys turi po du veiksmo taškus – vienas skirtas judėjimui, kitas veiksmams (arba gali būti išnaudotas judėti daug toliau). Expeditions: Vikings yra daug gailestingesnis su veiksmais, nes judėti galima tol kol išnaudoji visą veiksmo taško suteiktą atstumą. Aišku, negali judėti visiškai laisvai – priešai, ginkluoti artimos kovos ginklais, turi kontrolės zoną ir gali įkirsti šalimai judantiems kariams – bet tai yra ir pakankamai svarbus bruožas. Nors žemėlapiai nėra tokie interaktyvūs ir pilni pavojų kaip Blackguards, visgi gali pasitaikyti spąstų, ledo gabalų ar laužų, per kuriuos veikėjai bėgs labai noriai. Kita vertus, tu, kaip žaidėjas, gali matyti šias kliūtis ir jas apeiti.
Laimei, tavo komanda yra labai patikima kai reikia judėti už kovos ribų. Gali paspausti bet kurioje prieinamoje žemėlapio dalyje ir jie ras kelią ten, net neužstrigdami ir nesustodami. Tačiau žemėlapiai yra pilni žolių, lavonų, dėžių ir kotkių dalykų, kuriuose galima rasti pinigų, visokių niekalų reikalingų gamybai ir kartais net naudingų daiktų. Expeditions kūrėjai buvo pakankamai geri, kad leistų laikant vieną mygtuką matyti visus interaktyvius dalykus ekrane, tačiau tai suteikia poreikį apversti kiekvieną akmenį ir surinkti kiekvieną šūdino šniūro galiuką.
Tuo tarpu, judant pasaulio žemėlapyje kartais pasitaikys mažų tekstinių užduočių – tikri susidūrimai yra daug retesni – bet tikrai dažnai ištiks poreikis sustoti stovyklavytieje. Tavo kariai pavargsta ir išalksta keliaudami, o kariaudami susižeidžia. Tad reikės sustoti ir pasirūpinti jų problemomis. Tačiau stovyklavimas yra rimtas reikalas! Kiekvienas sustojimas yra suskirstomas 4 pamainomis. Dauguma karių norės bent dvi iš jų pramiegoti, o kitos dvi gali būti skirtos darbui. Turintys gydymo žinių galės pasirūpinti sužeidimais, kol jie nepatyrė komplikacijų. Nagingesni galės pataisyti ginklus ar sukonstruoti spąstų. Medžiokliai ieškos mėsos. Ir, aišku, reikės sargybos, kuri pasirūpins, kad niekas jūsų miegančių neužkluptų.
O kai užpuola visokiausi pasirinkimai, reikia nepamiršti, kad Expeditions: Viking yra ne tik žaidimas, kuriame pasekmės ne visada yra greitos ir akivaizdžios, bet ir žaidimas, kuriame kiekvienas tavo pasekėjas turi tam tikras vertybes. Kai kurie yra godūs, o kiti – dosnūs; vieni yra prietaringi – kiti skeptiški; pasitaiko ir taikių, ir agresyvių vikingų. Nuo tavo veiksmų ir pasirinkimų priklauso ir veikėjų nusiteikimas, o tai paveikia ir jų veiksmus mūšyje.
Apie reputaciją reikia galvoti ir bendraujant su frakcijomis (tautomis ir miestais), tačiau ši dalis ne visada yra išpildyta labai sklandžiai. Apsilankius naujoje vietovėje tik sėkmės atveju matysi, kad pirkliai yra užkėlę kainas – visai gali būti, kad miestiečiai tau pasakys, kad kažkokiam pašlemėkui jie savo paslaugų neteiks, ir kad tau reikia turėti geresnę reputaciją. Tai nėra visiškas žaidimo mechanikų atpasakojimas NPC lūpomis, bet labai arti to.
Kalbant apie mechanikas: tapęs klano vadu tu gali leisti resursus tam, kad tavo kaimas klestėtų ir būtų turtingas. Tai pasiekiama statant įvairius pastatus. Kartais tai yra toks paprastas dalykas, kaip gynybinių įtvirtinų sustiprinimas ar gatvelių ištiesimas lentomis. Tačiau kai kurie infrastruktūros projektai liepia tau rinktis tarp dviejų atšakų: viena prisideda prie klestėjimo, kita – prie galios rodiklio. Šie bus svarbūs tada, kai bus sprendžiamas tavo klano likimas ir gobšusis priešininkas bandys įrodyti, kad tu netinki vado vaidmeniui.
O kad jau prakalbom apie aktorius… žaidimo įgarsinimas, bent jau kartais praslystančių veikėju kalbų ir frazių yra daugiau mažiau kompetetingas. Kovos lauko šūksnių žodžiai ar intonacijos yra kiek kvailokos ir tikrai neprideda nieko prie efektyvios atmosferos kūrimo. Kita vertus, žaidimo grafinė pusė, net jei ne AAA lygio, tikrai puikiai perteikia vietovių nuotaiką, ir piktų priešų sostinė tikrai skirsis nuo tavo danų kaimelio. Veikėjų modeliai nėra pirmo lygio (kita vertus, jie tokie nėra ir Mass Effect: Andromeda), tačiau tai žaidime akies nerežia. O ir kovos atrodo tikrai gerai!
Expeditions: Viking yra puikus, netradicinis žaidimas vaidmenimis. Smagu, kad vietoje nuskalbtos, neoriginalios fentazi šalies gauname patyrinėti vikingų pasaulį. Smagu ir tai, kad galime rinktis, ar priešui norime nukirsti galvą, ar tik pablokšti ant žemės. Tai yra ta įvairovė, kurios mums taip dažnai trūksta.
