Istorijos apie milžiniško populiarumo susilaukusius reiškinius paprastai būna labai nykios. Štai, kad ir dešimtimis milijonų kopijų, visame pasaulyje parsiduodantis stalo žaidimas „Trivial Pursuit“…

Legenda byloja, kad 1979 metais Skotas Abotas ir Krisas Haney labai susierzino pamatę, kad trūksta jų mylimo žaidimo „Srabble“ detalių. Vietoj to, kad nueitų į parduotuvę ir nusipirktų ką nors naują, jie nusprendė sukurti savo žaidimą. Taip 1982 metais pasaulį išvydo stalo žaidimas, viktorina „Trivial Pursuit“. Per pirmus du metus, buvo parduota per 20 milijonų šio žaidimo kopijų, o šiandien jis yra tapęs vakarietiškos popkultūros dalimi.

Tokie „Trivial Pursuit“ klausimai, dažnai pareikalauja ne tik žinių, bet ir fantazijos.

Žaidimas televiktorinų pavidalu sėkmingai persikėlė į TV ekranus, pasirodė įvairiausios kompiuterinių žaidimų adaptacijos praktiškai visoms įmanomoms sistemoms.

Naujausias „Trivial Pursuit“ perkėlimas į kompiuterius yra bendras „EA Games“ ir „Hasbro“ projektas. Žaidimas išleistas visoms šiuo metu populiarioms konsolėms (X360, PS3, Wii ir PS2), o mes apžvelgsime PS3 versiją, nors vargu bau ar jos visos labai skiriasi.

O kokie gali būti skirtumai žaidime, kuriame grafika iš esmės apsibrėžia teksto, ar nuotraukos vaizdavimu. Čia nėra jokių kosminių technologijų, sudėtingos animacijos ar specialiųjų efektų. Žaidimo išvaizda labai asketiška, tačiau tuo pat metu ryški ir neblaškanti. Nors žiūrėdami ekrano paveiksliukus tikrai nebūsit sužavėti, patikėkit, tokio tipo žaidimui EA praktiškai rado aukso viduriuką.

Žaidimo eiga paprasta. Priklausomai nuo pasirinkto žaidimo tipo, žaidėjai ridena kauliukus ir žingsniuoja per žaidimo lenta. Lenta sudaryta iš skirtingų spalvų kortelių, kurių kiekviena slepia klausimą. Klausimai suskirstyti į kategorijas, kurių kiekvieną apibrėžia tam tikra spalva: žalia — mokslas ir gamta, mėlyna — geografija, violetinė — Menas ir Literatūra, rožinė — pramogos, oranžinė — sportas ir geltona — istorija. Žaidimo tikslas visada tas pats, atsakyti kuo daugiau klausimų teisingai ir surinkti kuo daugiau „kampų“. „Kampai“ tai žaidimo lentos kraštuose esantys klausimai, į kuriuos atsakę žaidėjai gauna vieną iš šešių kampų savo figūrėlei. Žaidimas paprastai baigiasi tada, kai kažkuris žaidėjas surenka visus 6 „kampus“.

Kartais datą ar skaičių tenka nurodyti slankyklės pagalba. Tokio pobūdžio klausimuose paprastai leidžiama šiokia tokia paklaida.

Žaidimo taktika ir strategija kis priklausomai nuo žaidimo tipo. Jų yra trys. Vienam žaidėjui skirtas „Clear the Board“ režimas sukaltas tobulai. Esmė tame, kad atsakyti į vieną klausimą, žaidėjas gali tik vieną sykį, po to laukelis tampa neaktyvus. Žaidimo tikslas išvalyti lentą ir pelnyti kuo daugiau taškų. Už kiekvieną teisingą atsakymą, tam tikroje kategorijoje atsiranda daugiklis, kuris suveikia teisingai atsakius į „kampinį“ klausimą. Kadangi ant stalo turime 60 klausimų žaidimas vyksta ganėtinai greitai, juolab kad teisingai atsakius į „kampinį“ klausimą, nuo stalo patraukiami visi tos pačios kategorijos klausimai. Taip lenta nuolat mažėja, kol lieka tik centrinis laukelis, jis slepia pagrindinį klausimą. Atsakome į jį ir žaidimas baigtas. Kiekviena partija vertinama taškais ir laiku, tad nuolat yra azartas pabandyti pagerinti savo taškų ir laiko rekordus. Jei rekordų vaikymasis nedomina, šiame režime rasit ir keletą iššūkių, kuriuos reikia įvykdyti žaidžiant žaidimą (pvz.: Išvalyti lentą nė sykio nesuklydus).

Kiti du režimai skirti žaisti su draugais. Prie vienos konsolės gali sėdėti 2-4 žaidėjai, kiekvienas gali naudoti savo pultelį, arba visi žaidėjai gali dalintis vienu. Klasikiniame režime, tiesiog ridenam kauliuką, atsakinėjam į klausimus ir mėginam kuo greičiau surinkti 6 „kampus“. Už teisingus atsakymus taškai neskaičiuojami (bet suteikiamas šansas risti kauliuką dar sykį), tad „kampai“ tampa pagrindiniu tikslu. Kitas daugelio žaidėjų režimas „Facts and Friends“ yra greičio ir azarto mėgėjams. Čia visi žaidėjai valdo vieną ir tą pačią figūrėlę, tačiau kauliukus mėto ir ją judina paeiliui. Žaidimo eigoje kiekvieną kampą galima gauti tik vieną sykį, tad žaidimas baigiasi sąlyginai greitai, o laimi tas žaidėjas kuris turi daugiausiai „kampų“. Kad nuo pat pradžių pralaimintys žaidėjai neprarastų noro kovoti, žaidime įvesti tam tikri patobulinimai. Pavyzdžiui žaidėjai gali iškviesti vieni kitus į dvikovas, jie atsakinėja į seriją klausimų ir jei iššūkį metęs žaidėjas laimi, jis atima „kampą“ iš pralaimėjusiojo. Kitas įdomus šio režimo niuansas tai statymai. Kadangi šiame režime „kampai“ suteikiami už pelnytus taškus, tam tikrą kiekį jų galima pelnyti dalyvaujant statymuose. Tarkim pirmas žaidėjas gavo klausimą, tuomet daroma pauzė ir kiti žaidėjai daro statymus. Jie gali pasirinkti vieną iš trijų teiginių „Pirmas žaidėjas žino atsakymą“, „Pirmas žaidėjas nežino atsakymo“, arba „„Pirmas žaidėjas nežino atsakymo, bet aš žinau“. Kai visi pasirenka statymus, pirmas žaidėjas bando atsakyti į klausimą, jei atsako teisingai gauna taškų, tačiau tuo pat metus taškus pelno ir tie, kas teigė, kad jis žino atsakymą.

Žaidimo lenta atrodo labai paprastai, tačiau yra labai patogi naudoti.

Klausimų žaidime marios ir jie gan sudėtingi. Šiaip, aš labai teigiamai vertinu tai, kad EA į žaidimą įkrovė ir visiškai „bukų“ klausimų į kuriuos atsakytų net ir darželinukai. Esmė tame, kad bendras klausimų sudėtingumo lygis ganėtinai aukštas. Daugumai žaidėjų iš Lietuvos greičiausiai neblogai seksis mokslo ar geografijos sferoje, tačiau kitos kategorijos gali pakišti koją. Žaidimas kurtas galvojant apie Didžiosios Britanijos ir JAV žaidėjus, tad yra nemažas kiekis klausimų susijęs su šių šalių sportu, menu ir literatūra. Didesnė jų dalis atsakoma iš bendro išsilavinimo, bet kartais žaidimas ima be paliovos spjaudytis klausimais apie kriketą ir beisbolą. Tokiomis akimirkomis noras žaisti smukteli, tad sykis nuo sykio išlendantys ypač lengvi klausimai tiesiog prablaško ir paskatina žaisti toliau.

Be abejo, žaidimo nepažaisi jei neišmanai anglų kalbos. Kartais net pačiam banaliausiam klausimui atsakyti prireiks gan išsamaus anglų kalbos žodyno. Tai ir privalumas ir trūkumas, viena vertus gali susierzinti, kad nežinai kaip angliškai vadinasi vėžys atskalūnas, kita vertus pamatęs teisingą atsakymą jau žinosi.

Didžiausias žaidimo trūkumas tai on–line režimo nebuvimas. Nesuprantu kaip ir kodėl EA pražiopsojo šį niuansą, nes konkurentai („100vs1“, „Scene It“, „Buzz!“) šiuos režimus turi. Žaidime išties daug klausimų (po savaitės aktyvaus žaidimo nepastebėjau jų kartojantis, kas žaidžiant tarkim „Scene It“ pasitaiko gan dažnai), tad on-line režimas tikrai nepakenktų ir nesutrumpintų žaidimo eigos, net atvirkščiai, tai paskatintų papildomų klausimų paketų pardavimus.

Gali būti, kad EA sprendimą nedėti on–line režimo priėmė nenorėdama per daug nutolti nuo stalo žaidimo koncepcijos. Nežinia, bet būtent dėl šios priežasties negalėčiau parekomenduoti „Trivial Pursuit“ tiems kas žaidžia vieni. Nepaisant puikaus „Clear the Board“ režimo, žaidžiant vienam viskas nusibosta per gerą savaitėlę. Kita vertus, jei ieškot žaidimo kuriuo galėtų džiaugtis visa šeima, arba pramogos vakarėliams, „Trivial Pursuit“ visai šaunus pasirinkimas.

Gan sudėtingas klausimas. Reikia žinoti, kad teisingas atsakymas yra Manchester United, o tada dar mokėti parodyti šio klubo gimtąjį miestą žemėlapyje.

Beje… Tik pasirodžius žaidimui, bent jau PSN parduotuvėje atsirado ir du papildomi klausimų paketai. Kinui dedikuotas paketas dalinamas nemokamai, o už televizijos paketą teks pakloti kelis svarus. Šiek tiek keista ir įdomu yra tai, kad net ir naudojant kino klausimų paketą, klausimai pateikiami tose pačiose kategorijose. Nenustebkit jei pasirinkę Geografiją, išvysit klausimą: „Kokiame viduržemio regione pirmą sykį susitinka Gandolfas ir Bilbo Baginsas“.