Didžiąją gyvenimo dalį augęs su Need for Speed seriją ir sekdamas visus jos pasikeitimus (nesvarbu ar jie buvo geri, ar blogi) aš tuo pačiu formavau ir savo požiūrį į arkadines lenktynes. Ilgainiui Need for Speed serija adaptavosi prie šiuolaikinio jaunimo ir prasidėjo kažkokia stagnacija… Hm, na Pro Street, atrodo, ruošiasi ištaisyti šią klaidą, bet seni serijos fanai vis tiek be nuotaikos. Ir štai Bizarre Creations sukuria Project Gotham Racing 4 (toliau tekste PGR4). Išėjus tokiam žaidimui, kuris tiesiog ryte rija visų dėmesį, karaliauja perkamumo topuose nesižavėti tiesiog negalima. Praleisti pro pirštus ir nepakalbėti apie tai plačiau – taip pat.

Iš esmės Project Gotham Racing yra Metropolis Street Racer, pasirodžiusio ant Sega Dreamcast platformos, tęsinys. Tačiau kadangi Sega išlaikė savo teises pavadinimui, Bizarre Creations buvo priversti sugalvoti naują. Taip ir užgimė Project Gotham Racer, savo lopšiu pasirinkęs pirmąjį Xbox. Pasirodžius žaidimui, kritikai buvo sužavėti, o Bilas Geitsas pareiškė, kad Project Gotham Racing – mėgstamiausias jo žaidimas. Iš tikrųjų savo laiku tai buvo kažkas naujo: žaidėjams reikėjo suderinti greitą važiavimą siauromis miestų gatvėmis ir tuo pačiu rinkti ypatingus Kudos taškus, kurie skiriami už tai, kaip gerai jūs mokate išimti staigesnį posūkį visai nemažindami greičio arba kaip greitai galite aplenkti savo varžovus. Taip, bet visa tai jau praeitis. Kaip žinia, kūrėjai šita patikima schema vadovavosi ilgai ir sėkmingai. Išėjo Project Gotham Racing 2, kurį dar tebežaidėme ant senuko Xbox, o dar vėliau pasirodė Project Gotham Racing 3, kuris tapo pirmuoju serijos žaidimu naujos kartos konsolėse. Abu serijos tęsiniai buvo vertinami aukštais balais už kokybę, už tai, kaip kūrėjai geba išlaikyti susidomėjimą. Tačiau visiems po trečiosios dalies buvo aišku, kad jeigu niekas nesikeis, ta pati formulė žaidimo nebeišgelbės. Tą patį suprato ir kūrėjai, todėl PGR 4 yra kitoks. Klausimas tik ar žaidimas pasikeitė pakankamai?

Elegancija

Pirmas smūgis, kuriuo kūrėjai pasitinka visus, įsijungusius PGR4 – motociklai. Ilgamečiai serijos fanai liks šokiruoti, o tie, kas apie pgr dar nieko nežino – nejučia pradės domėtis. Natūralu, kad šie pasikeitimai liečia tik tuos, kurie lenktynių žaidimais tiesiog kvėpuoja. Tie, kas domisi veiksmo, nuotykių žaidimais (tame tarpe ir visais kitais žanrais) – nieko nesupras. Galų gale koks gi paprastam žaidėjui skirtumas yra lenktynių žaidime motociklai ar nėra? Tuo tarpu tiems, kas perėjo didžiąją dalį Need for Speed dalių, žaidė Forza, galbūt ragavo Gran Turismo, motociklai tikrai kažkas egzotiško. Buvo dar tokia Midnight Club serija, tačiau PGR kartelė visgi aukštesnė, todėl kai važiuoji su savo keturračiu, o tave iš šono lenkia motociklas apima kažkoks naujas, iki šiol niekur nepatirtas jausmas. Vien už tai, kad žaisdamas PGR4 jautiesi truputį kitaip nei įprasta, verta pagirti kūrėjus. Tačiau kas būna, kai ant motociklo užsėdate patys… Jei į savo pirkinius investuosite pakankamai pinigų, tai laikui bėgant su motociklu nė nemirktelėję galėsite aplenkti visus savo varžovus, o po to pasimėgaudami iškelti priekinį ratą ir tokiu būdu kirsti finišo liniją. Su motociklu posūkiai pasidaro elegantiški, o kudos taškai uždirbami kur kas paprasčiau. Aišku, jei žiopsosite tai koks nors mulkis su mašina priplos jus prie sienos arba būsite apdėtas kito motociklisto, o susigrąžinti prieš tai turėtą šlovę po tokių netekčių dažniausiai pavyks tik restarto būdu. Bet tai dar tik maža dalelytė to, kas yra PGR4. Kažkaip anksčiau, kalbėdamasis su Artojumi, sakiau, kad PGR4 – kažkokia nesąmonė. Tas pats PGR3, tik grafika geresnė. Artojas bandė oponuoti, tačiau kai aš kažkuo įsitikinęs mane pertikinti labai sunku. Ir štai aš dabar geriu iš šulinio, į kurį pats prispjaudžiau – PGR4 tikrai kitoks, tikrai nepanašus į trečiąją dalį ir to jau niekas nepaneigs.

Oro permainos

Visiems aišku, kad kuo lenktynės autentiškesnės, tuo ilgiau ir tuo įdomiau jas žaisti. Tačiau mes ilgus metus nepykome ant šio žanro grandų už tai, kad nelijo lietus, kad po trečiojo rato nepradėdavo snigti ar kad aplinkos išlikdavo identiškos viso žaidimo metu. Kadangi PGR kūrėjai vis tiek turėjo keisti savo žaidimą, suteikti serijai naują kryptį, jie nusprendė pažaisti ir su oru. Todėl nenustebkite, nes dabar jūsų dėmesiui aštuonios skirtingos oro programos, tarp kurių drąsiai tikėkitės ir lietaus, ir sniego, ir netgi rūko. Turiu pripažinti, kad kūrėjai ties šia naujove kaip reikiant padirbėjo. Dabar netgi patys priekabiausi galės pasidaryti kamerą iš automobilio salono ir stebėti kaip lietaus lašai, sudarydami plonas srovėles, teka stiklu į viršų. Galėsite prisispaudę prie akies kokį binoklį stebėti kaip nuo lietaus keičiasi kelio danga, kaip mašina slysta ja į šalis taškydama nešvarų vandenį… O kur dar garsioji Nurburgring trasa? Vis dar atsimenate ją? O taip. Tik dabar įsivaizduokite kaip ta pati trasa atrodo žiemą… Įsivaizdavote? Labai gerai. Dabar atsargiai perkelkite fantaziją į PGR4 ir štai prieš jus tikrų tikriausias Nurburgring, tik padengtas ledu ir gerai pripustytas. Manote, kad tai – vieni juokai? Tuomet pirkite arba skolinkitės žaidimą vien iš principo, o jei norite paskatinimo, tai galiu pasakyti, kad ši trasa daugeliui atrodo sudėtingiausia visame PGR4. Bet palaukite, palaukite! Dar niekur nebėkite, iš pradžių pabaikite skaityti apžvalgą :).

Klasika

Tiem, kas jau spėjo persigąsti dėl žaidimo permainų taip pat siūlau neskubėti. Kūrėjai pagalvojo apie viską, todėl čia pat rasite ir arkadinį režimą, kuriame dominuoja klasikinė PGR kova dėl medalių. Nuo plieno iki platinos. Prieš kiekvienas lenktynes jums bus leista įsivertinti save ir pasirinkti, kokio medalio jūs vertas. Jei lūkesčių nepateisinsite, teks pasirinkti lengviau pasiekiamą medalį. Štai taip ir žaidžiamas arkadinis PGR režimas. Tačiau, kaip turbūt jau ir supratote, jis nebus sudarytas vien iš paprastų lenktynių – čia bus ir tradicinė kova su laikrodžiu, ir tam tikro Kudos taškų kiekio barjerai ir visa gausybė kitokio pobūdžio lenktynių. Savo asortimentu žaidimas primena pastarasias NFS dalis. Be arkadinio režimo galėsite pradėti savo karjerą ir dalyvauti įvairiausiuose čempionatuose, komercinėse reklamose ar tiesiog testuose. Tokie dalykai truks ištisus sezonus, todėl jei pirmais metais ne viskas pasiseks – galėsite sugrįžti ir pagerinti savo rezultatus kitais metais. Taip pat žaisdami karjeros režimą jūs kopsite ir reitingų lentelėmis, kurios fiksuos visą jūsų progresą nuo naujoko iki profesionalo ir netgi dar toliau.

Įpakavimas

Kažkada Artojui ir kitiems sakydamas, kad kūrėjai patobulino grafiką – nei kiek neklydau. Viskas daug labiau nušlifuota, o automobiliai apskritai atrodo be priekaištų. Apie oro efektus jau užsiminiau, todėl dar kartą pasakysiu, kad iš grafinės pusės žaidimui nieko netrūksta. Žaidimas perima visas PGR3 matytas trasas Tokijaus, Niu Yorko, Londono bei Las Vegaso miestuose, bei prideda naujų – Šanhajus, Makau bei Sankt Peterburgas. Tokius dalykus aš, kaip žaidėjas, tikrai vertinu. Galbūt yra žaidžiančiųjų tarpe tokių, kuriems vienodai rodo kur leidžiama lenktyniauti – svarbu, kad būtų spoileris, kad eitų dūmai iš kur nors ir kad automobilis skriste skristų. Tačiau tikiu, kad visiems normaliems tikrai patiks Rusijos architektūra, kad susidarys kontrastas tarp Japonijos bei Amerikos miestų. Taip pat, beje, skiriasi ir muzika. Tikrai buvau nustebintas, nors ir maloniai, žaidimo garso takelio. Jus lydės daug ir be galo skirtingų kūrinių – nuo simfonijų iki šiuolaikinio roko ir pan. Žaidime aptikau tokias dainas kaip Kaiser Chiefs – Ruby, Bloc party – The Prayer arba Edge of Dawn – Elegance. Šios trys kažkada buvo mano klausomiausių sąraše, todėl faktas, kad dabar jas naudoja PGR4 man asmeniškai yra kažkuom neįprastas. Be to, ką paminėjau čia atrasite daugiau dainų, kurios turėtų tikti kiekvieno skoniui.

Tai, kas lieka

O belieka tik tikėtis, kad Bizarre Creations neapaaštrins savo konflikto su Microsoft ir kad PGR4, taip šauniai užlaužęs rankinį ir sugrįžęs iš šalikėlės į normalų kelią duos naują pradžią tikrai pavyzdingai lenktynių serijai. Jeigu, vis dėlto, ši dalis yra paskutinė, tuomet vis tiek smagu. Bizarre Creations įrodė, kad gali sukurti kitokį žaidimą, kad gali praplėsti jį tokiomis naujovėmis, kurių iki šiol nesiryžo įgyvendinti nei vienas kūrėjas ir pasitrauks iš žaidimų rinkos nugalėtojais.