Kaip ir kompiuterinių, taip ir naršyklinių žaidimų yra devynios galybės. Nuo viduramžių pilies valdymo iki futbolo komandos vadovo vaidmens. Dauguma Jūsų tikriausiai pamena „Travian‘o“ bumą. Kiek veliau popiularūs tapo naršykliniai RPG, pavyzdžiui „Gladiatus“. Noriu pristatyti žaidimą, visiškai nepanašų į kitus – „eRepublik“. Išleistas palyginus neseniai (2008 metų spalio 21 dieną) žaidimas gan greitai išpopuliarėjo tarp žaidėjų, o 2010 metų pradžioje pasieke ir 360 tūkstančių užsiregistravusių žaidėjų ribą. „eRepublic“ – tai tarsi gyvenimo simuliatorius. Mūsų valdomas žaidėjas gali dirbti, rašyti laikraščius, pirkti ginklus ar maistą, keliauti, įstoti į politinę partiją ir net tapti šalies prezidentu. „eRepublic“ vilioja žaidėjus, priversdama pasireikšti jų patriotiškumui. Žaidėjas privalo tapti geriausiu šalies piliečiu. Kaip ir realiame gyvenime, taip ir virtualioje Respublikoje yra žemėlapis su realiomis valstybėmis. Susikūręs savo ePilietį tu tampti savo šalies gyventoju ir darai viską dėl jos gėroves. Žaidimą pradedi kaip nulis, visiškas niekas. Tačiau iškart atsiveria plačios galimybės. Pirmas dalykas, kurį turi padaryti – tai nusipirkti maisto. Realiame gyvenime mes be jo irgi neišgyventumėme, ar ne?

Sekantis dalykas yra darbo paieška. Mums tenka rinktis vieną iš trijų ekonomikos šakų (žemes ūkio, gamybos bei statybos), kurios lygį kelsime toliau bei kompaniją kurioje dirbsime. Kaip ir galima numatyti – darbdaviai yra tikri žmonės, ir už darbo nelankymą gali būti tiesiog atleisti. Kuo didesnį ekonomikos šakos lygį turime – tuo daugiau pinigų uždirbame. Kaip tik šis faktorius priverčia žaidėją prisijungti į „eRepublik“ kiekvieną dieną. Susitaupius pakankamai pinigų galima nusipirkti savo privačią įmonę ir tapti jau nebe paprastu darbininku, o tikru darbdaviu. Kompanijų vadovai gali reguliuoti savo darbuotojų algas, taip pat atleidinėti bei pirkti ir pardavinėti resursus. Žaidime labai svarbus elementas kovos įgūdis, kuris reikalingas sėkmingam dalyvavimui karuose. Žaidėjas kiekvieną dieną gali šiek tiek padidinti savo kovos įgūdį ir taip padidinti žalos skaičių, suduodamą kovinuose konfliktuose priešams. Prasidėjus kovai virtualiame lauke, per 24 valandas abiejų šalių piliečiai kovoja vienas prieš kitą ir bando apsaugoti arba užimti savo ar kitos šalies teritoriją. Politika ir karai, be abejo, yra žaidimo „arkliukas“. Būnant šalies prezidentu galima skelbti balsavimus pradėti karus prieš kitas šalis, sudarinėti karinius aljansus, skelbti uždegančias kalbas piliečiams ar atnaujinti savo šalies infrastruktūrą. Tačiau ne viskas taip greitai! Pasiekus 7 žaidimo lygį žaidėjas gali tapti partijos nariu, o nuo 12 lygio jau galima kandidatuoti į savo šalies seimo nario kėdę. Kaip ir tikrame gyvenime, taip ir čia mes turime pelnyti kitų piliečių ir kolegų pagarbą, kad koptume aukštyn karjeros laiptais. Yra ir kitas būdas kilti karjeros laiptais šiame žaidime. Kiekvienas žaidėjas gali rašyti savo asmeninį laikraštį, kuriame gali būti publikuojama jo nuomonė. Iš kitų žaidėjų parašytų naujienų dažnai galima sužinoti paskutinias ePasaulio aktualijas.

[img=https://www.games.lt/w/news/19354.png]

[/img]

Laikas pakalbėti apie žaidimo minusus. Žinoma, naršyklinį žaidimą nelengva lyginti su tikru kompiuteriniu žaidimu. Gero kompiuterinio žaidimo savoka gali būti plati: žaidimas tampa geras dėl puikios grafikos, lengvo valdymo, įdomios istorijos ar kitų faktorių. Naršyklinio žaidimo pagrindas: pati jo mechanika. Kad sudominti žaidėją naršykliniu žaidimu, jis turi būti įdomus ir nemonotoniškas. „eRepublik“ vizija yra puiki ir pagirtina, tačiau pats pateikimas nėra išbaigtas. Žaidimui trūksta to sklandumo ir lengvumo pojūčio kaip kituose naršyklinuose žaidimuose. Žaidimas turi potencialų žaidėją pritraukti nuo pačios pradžios, tačiau „eRepublik“ pradmenys yra tikrai monotoniški. Praktiškai žaidimo veiksmas užsibaigia ties dviejų mygtukų paspaudimu (Darbo bei kovos įgūdžio treniravimo). Nemaža dalis išbandžiusių šį žaidimą meta jį dėl vienodo veiksmo ir visiškos laisvės neturėjimo. Antras dalykas, kuris man užkliuvo – milžiniškas konkurencingumas.

Tarkime, „Traviane“ visada galima rasti taip vadinamų „fermų“ ir iš jų pastoviai pelnytis. „eRepublic“ žaidime vieno tikslo siekia tūkstančiai žaidėjų, todėl visada atsiras savęs vertas konkurentas, kuris bandys varžytis dėl to pačio tikslo su tavimi. Paskutinis man nepatikęs dalykas kuriuo „serga“ dauguma MMO žaidimų yra žaidimo „bonusų“ pirkimas už tikrus pinigus. Suprantama, kad brangių žaidimo serverių išlaikymas kainuoja pinigus, tačiau lieku prie savo nuomonės, kad visi žaidėjai turi turėti vienodas sąlygas žaidime. Nors „eRepublik“ neturi daug perkamų patobulinimų, tačiau jie ypač palengvina pati žaidimą. Tarkime, už 3 eurus galima nusipirkti virtualių pinigų kuriuos uždirbtum aktyviai žaisdamas „eRepublik“ 2 savaitės.

Susumavus visus minusus ir visus pliusus, galima teigti, kad šis žaidimas yra perspektyvus projektas, tačiau šiek tiek neužbaigtas. Žaidimo grafika, nors minimalistinė, tačiau yra patraukli akiai ir tikrai netrikdo. Meniu ir funkcijų valdymas yra tikrai nesunkus ir lengvai perprantamas. Rekomenduoju jį tiems, kurie supranta, ką daro, tiems, kurie mėgsta vadovauti, tiems, kurie turi lyderio gyslelę savo genuose bei tiems, kurie išbandė tikrai daug naršyklinių žaidimų ir nori rasti ką nors naujo. Tai žaidimas, nereikalaujantis daug laiko, tačiau pakankamai įdomus ir įtraukiantis, turintis savo unikalia idėją.