Tai pirmoji Xbox live arcade žaidimo recenzija nes tikiu, kad jau pribrendote jai. Pats žaidimus iš ten perku retai, tačiau tokia proga (išėjo Metal Slug 3!), manau, galiu sau leisti ir įsigyti, ir aprašyti. Labai, labai daug minčių sukėlė man šitas žaidimas. Sakyčiau, kad netgi per daug. Ypač kaip vos 800 kreditų vertės žaidimas… Bet apie viską nuo pradžių.

„Razbainikai“

Prisiminimas apie Metal Slug seriją mane nukelia dar į tuos laikus, kada pats vieną vasarą gyvenau Palangoje ir neturėdamas kur dėtis nuo karščio ir neturėjimo ką veikti tryniausi po miestą. Tokiu būdu susiradau vietinių draugų ir drauge dažnai leisdavom laiką populiariame vietinės reikšmės žaidimų centre „Banga“. Visas tas gėris buvo arkadiniuose aparatuose, NEO-GEO tipo, kurie yra varomi žetonais arba dar taip vadinamais kreditais. Tarp tų visų aparatų ir buvo Metal Slug 2, vienas geriausių SNK kadanors pagamintų žaidimų. Ko gero ten ir tada besitrinusių „raizbanikų“ saujalė, kurioje buvau ir aš, net neįtarė, kad laikui bėgant visi išsibarstys kas sau, o tos visos saulėtos dienos Palangoje ar prie arkadų virs niūria nostalgija…

Cenzūra?!

Iš tos pusės gal ir gaila, kad aš – sentimentalistas. Čiupau žaidimą vos pamatęs, negaila tų pinigų kai kalbame apie vaikystę. Na, įsijungęs gavau nusivilti. Po poros valandų susišaudymų ir analizės, pamačiau, kad kūrėjai uždėjo suknistą cenzūrą – nėra nė lašelio kraujo. O jo čia taip trūksta! Dabar viskas atrodo tarsi manekenų kumštynės ribotų spalvų fone. Po galais… Tieiog taip paimti ir išimti vieną iš svarbių akcentų. Aš jau nekalbu apie tai, kad kūrėjai nesuteikė galimybės rinktis bet kurį pereitą lygį… Suprantu, kad jų tik penki, tačiau vis tiek… Čia juk nebe arkada, reikėjo leisti lygių pasirinkimą, nes kyla noras kurį nors atskirą lygį nagrinėti ir ieškotis būdų pereiti nepraradus nė gyvybės, o čia dabar viskas pagrįsta standartiniu sunkėjimo principu, todėl žaisti tuos pačius tris pirmus lygius vien tam, kad gilintis į ketvirtą darosi išties nuobodu.

Taškas po taško…

Jei norite surinkti gražią sumą taškų ir pranokti žaidėjus visame pasaulyje jums teks taip paprakaituoti, kaip dar niekada neteko. Aš nejuokauju. Pamatę visą penktą lygį nuo pradžios iki galo ne vienas jūsų mestų viską ir lėktų lauk. Lygis tikrai įspūdingo dydžio. Ir jei galvojate, kad va, pereisiu žaidimą, surinksiu porą tūkstančių ir būsiu toks kietas, kad visų kaimyninių šalių žaidėjai man pavydės – nieko panašaus! Keturi milijonai taškų yra kaip minimum, jeigu norite būti bendroje lentelėje tokioje vietoje, iki kurios junginėti puslapį po puslapio slapyvardžių žmonėms neatsibostų. Jei surinksite mažiau nei keturis milijonus žmonėms atsibos ieškoti jūsų bendroje įskaitų lentelėje ir jie eis savais keliais. Todėl stenkitės ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų. Aišku, prileiskit prie tokio žadimo japoną ir atsiras penkiolika milijonų. Įsivaizduoju: pereis visus penkis lygius nepraradęs nei vienos gyvybės ir dar ant sunkiausio režimo, ko pasekoje jam priskaičiuos tiek milijonų, kad visų kitų tautybių žaidėjai raudonuos ir slėpsis po krūmais.

95/200

Grynai šiuo metu esu atidaręs 95 achievement taškus iš 200 galimų. O tai yra aštuoni achievementai iš dvylikos. Kurie liko? Sunkiausieji 🙂 Na, pereiti trečią misiją nei karto nemiręs aš dar pereisiu… Tačiau pereiti ketvirtą misiją nė karto nemirus, o juo labiau penktą… Ne-a. Ir aš net bijau paminėti sunkiausią iš jų – pereiti visą žaidimą su vienu kreditu. Ta prasme pradedate su trim gyvybėm ir taip turit pereiti visą žaidimą, nė karto negalima panaudoti taip vadinamo ‚continue‘. Tai vat taip. Tai vadinama oldschool, beje.

Gerumo akcija

Gal, sakau, koks nors jūsų draugas sumanys padaryti gerumo akciją ir pasirašys žaisti dviese (galima ir internetu, ne su ta pačia konsole). Tada galima bandyti padaryti, tarkime, kai kuriuos achievementus su ta mintimi, kad vienas šaudys, o šaudyti reikia taikliai ir nukreips savimi visą priešų dėmesį, o antras trinsis pakraščiais ir taip gaus norimus achievementus. Bet tai vis tiek sunku. Koks negailestingas bosas išsitrauks raketą iš pilvo ir užmes ant jūsų draugo, o tada jau pyk nepykęs – tenka žaisti iš naujo. Tačiau nieko nepadarysi. Tai yra Xbox live arcade, kuriame tikrai platus kaip pasaulis žaidimų pasirinkimas. Kaip matote, kiekvienam pagal skonį.

2D

Taip, tikrai taip, visas žaidimas sukasi 2D aplinkoje. Jums duodama pasirinkti iš keturių skirtingų kareivių, kurie smagūs ir gražūs savo animacijomis bei galimybėmis. Jei jūs rimtai galvojate, kad 2D – sux… oj kaip didžiai klystate! Tai yra pats smagumas, tereikia įsijungti ir jau yra. Garsai suteikia daugiau gyvybės, muzikinis fonas nuotaikingas, skatina žygiuoti toliau, skatina neprarasti nė vienos gyvybės. O čia aš suprantu, o čia tai dvasia! Tikro, seno, klasikinio žaidimo dvasia. Jūs to nepamatysite niekada ant senų nes ir snes, nesuteiks jums to nei SEGA nei senukas PSone. Tai tik dabar ir tik už 800 microsoft taškų.

Konkretūs minusai: žaidimo trukmė, pernelyg sudėtingai pasiekiami achievements, niekam nereikalinga cenzūra, galimybės savarankiškai pasirinkti atskirus žaidimo lygius nebuvimas, nieko naujo.