Baigęs žaisti „Bastion“, daviau sau šiek tiek laiko mintims galvoje sudėlioti į stalčiukus, lentynėles. Pamaniau, jog rašydamas apžvalgą iškart, būčiau neobjektyvus, šališkas. Tuomet plaukiau ant pasakiškos bangos. Visos mintys siejosi su idiliško „Bastion“ kurto pasaulio žlugimu, jo priežastimis. Parašęs apžvalgą būtent tada, būčiau sudaręs klaidingą įspūdį apie žaidimą, jo nešamas mintis. Džiaugiuosi, jog turėjau pakankamai laiko, išnarplioti „Bastion“ idėjų voratinklį. Sukalti mintis lyg grindinį mistiškame šio žaidimo pasaulyje. Tiesiog nusiraminti. Tokia pertrauka man padėjo suvokti, jog galvos pravalymas buvo nereikalingas, nes pirmas įspūdis tempęs mane visą žaidimą išliko lyg šiol. Tai reiškia, jog „Bastion“ yra kažkas tokio, ko dar niekada nebuvo. Patarlė „svarbiausia ne ūgis, o smūgis“ šiuo metu apibūdinti „Bastion“ tinka labiausiai.

Įmantriausias nepriklausomų kūrėjų darbas negali prilygti tam, ką parodė „Supergiant games“. Jie parodė, jog išskirtinės idėjos veža tol, kol jas reikia pristatyti žaidėjui. Dauguma tokiomis idėjomis besiremiančių kūrėjų nesuvokia, jog žaidėjams trūksta kokybiškų ir suprantamų, jau matytų dalykų, o ne naujų, tačiau kietų ir nešlifuotų idėjų, kurios galų gale yra netinkamos šiandieniniam žaidėjui. „Supergiant games“ išdrįso žengti kitu keliu ir sujungė visa kas geriausia iš „indie“ scenos į vieną visumą. Toks jų eksperimentas išsivystė į „Bastion“. Visos detalės šiame žaidime jau buvo kur kitur, tačiau jo buvo kietos, neišbaigtos, nenušlifuotos. Vienu žodžiu – neparuoštos žaidėjams.

„Bastion“ nėra tipiškas žaidimas, kuriame galima išskirti keletą esminių atramų, kuriomis paremtas visas žaidimas. Čia viena detalė yra komplimentas kitai, ir visa tai susidaro į vieną visumą. Tai lyg įmantrus patiekalas, kurį reikia ragauti ne atskiromis dalimis, o paruoštą ir vienoje lėkštėje. „Bastion“ pasakoja istoriją apie Vaikį. Tokį Vaikį, kuris pabunda savo lūšnoje iš miego, ir visas pasaulis aplink jį yra nepažįstamai pasikeitęs. Jį pakeitė „Didžioji neganda“. Visa civilizacija yra sunaikinta. Visi Vaikio draugai, pažįstami yra negyvi, visas pasaulis yra lyg sustojęs. Tada Vaikis nusprendžia pajudėti. Pasaulis aplink vaikį pradeda kurtis. Iš nežinios kyla grindinys, kuris sudaro takelį. Vaikis juda keliu, kuris veda į tvirtovę, kur žmonės turi rinktis ištikus nelaimei. Į Bastioną.

Atradimo džiaugsmas paverčia „Bastion“ tuo, kuo jis yra. Kiekvienas žingsnis tame spalvingame pasaulėlyje yra toks… Apdovanojantis. Tu jauti džiaugsmą, kai vaikiui pasiseka jam besistengiant atstatyti pasaulį. Tu liūdi, kai nutinka kas nors baisaus ar tragiško. Iš širdies gelmių jauti apmaudą, kada skambant paskutiniams muzikos akordams žaidimas baigiasi, palikdamas šiokį tokį kartelį mintyse. Tu vis galvoji, kaip galėjai „ištempti“ šį žaidimą, kad jis būtų trukęs ilgiau. Kad dar valandą kitą galėtum pasinerti į šį magišką pasaulį, pasidžiaugti atradimais ir praradimais. Kai žaidimas sukelia tokius jausmus, manau jis pasiekia savo tikslą. Jis palieka antspaudą mintyse, šiek tiek pakeičia požiūrį į pasaulį. O „Bastion“ pasaulis nuo mūsų skiriasi tik tuo, jog ten yra savotiškas „restartavimo“ jungiklis. Šis jungiklis gali išgelbėti pasaulį, nuo jo pačio.

Veikėjų ir jų santykių vienas su kitu peripetijos labai primena problemas, su kuriomis susiduriame visi, kurie bendraujame su kitais asmenimis. Draugystė, ištikimybė, netektis. Kiekvienas veikėjų susitikimas ir santykių aiškinimasis yra žingsnis ten, kur nesitikėjai jog bus žengiama. Paliečiamos temos kaip rasizmas, karas ir meilė viename susitikime, kuris pakeičia požiūrį į žaidimo pasaulį kardinaliai. Susidūrimas su priešininkais tampa kova ne dėl savęs, o dėl pasaulio. Emocijų priešprieša „Bastion“ istorijoje ir santykiuose yra nevengiama, net skatinama. Juk šis, visiškai kitoks pasaulis, yra užuomina į dabartinį „mūsų“ pasaulį. Tik ten viskas yra ištaisoma. Gyvūnai ir augalai Ceilondijoje ginasi, saugo savo teritoriją. Juk būtent Ceilondijos gyventojai viską pažabojo, paskinkė į savas vadžias. „Didžioji neganda“ sutvardė žmonių beribį godumą, pasitelkdama karus ir nesantaiką tarpusavyje. Ji padalijo Ceilodiją į daugybę gabalų, laukinei gamtai grąžino tai, kas buvo seniai prarasta. Tačiau net po didžiųjų pokyčių, išliko neapykanta kitiems, nepasitikėjimas, nesantaika. Ir į visą šitą jovalą įžengė Vaikis. Vaikis turi išgelbėti Ceilondiją, padarydamas kažką nepaprasto.

Puikūs kūrėjų sprendimai stebina vos įsijungus žaidimą. Mus pasitinka vyriškas balsas, kuris pasakoja kiekvieną veiksmą, kurį atlieka Vaikis. Tas balsas (kuris turi ir kūną vardu Rucksas) apibūdina jo jausmus, pasakoja priešistorę, bei dabartinius įvykius. Sodrus, malonus balsas mūsų nepalieka nei akimirkai. Spalvingi monologai bei situacijų apibūdinimai nepastebimai mus įtraukia į žaidimą. Tarytum skaitytum mėgstamą vaikišką knygelę, kurią jau moki mintinai, tačiau negali nustoti jos skaitęs. „Bastion“ apipavidalinimas yra tiesiog nepakartojamas. Tarytum pasaka – iš nežinios kylančios plytos, atveriančios kelią, kuriuo turi žengti mūsų valdomas herojus. Maloni ausims ir užburianti muzika, bei tiesiog stulbinanti finalinės scenos daina, kuri nepaliks nei vieno abejingo. Viskas šiame žaidime yra taip pasakiška, tačiau tuo pačiu ir žmogiška. Taip miela, šilta, tačiau tuo pačiu ir niūru. Tobuli kontrastai, kurie puikiai tinka pasakojamai istorijai, apie kažkada egzistavusią civilizaciją, kuri žlugo dėl savo pačios kaltės. Aplankysime gūdžius miškus, apleistus miestelius ir kasyklas, dirbtuves bei barus, laukines vietoves. Kiekviena vietovė bus įpatinga ne tik išvaizda, bet ir pareikalaus kitokio žaidimo iš mūsų. Vienoje vietovėje bus daugybė vietos manevrams, smūgių išvengimams, kitose vietovėse mūsų lauks siauri takeliai, ant kurių pradėjus eiti, jie ims griūti. Lygių dizaine įvairovės nei vizualiai, nei mechaniškai tikrai netrūks.

Susidūrimai su priešininkais žaidime yra dažni, tačiau tikrai labai įdomūs bei nenuilstantys. Žaidžiant vienu metu galima nešiotis tik du ginklus (nors jų yra daugybė) bei skydą, kurie turi po specialią savybę, ir vieną bonus savybę, kuri gali būti nuo granatos, iki kulkų lietaus. Visas savybes ir ginklus galima visaip tobulinti, tačiau reikia išleisti šiek tiek pinigėlių, ar paaukoti laimėtų ar rastų medžiagų. Priešininkų žaidime yra daugybė – pradedant paprasčiausiais vaiduokliais – kariais ginkluotais kardais ir skydais, baigiant augalais, velniškai primenančiais „Mario“ žaidimuose sutinkamus „Piranijos augalus“. Visos kovos būna begalo dinamiškos, kadangi teritorijos neretai būna neaptvertos, taigi galime rinktis iš keletos galimybių, kurios tuo pačiu yra ir grėsmes. Tai yra – galime pasirinkti nustumti priešininkus nuo kelio į bedugnę, tačiau rizikuoti patiems būti nustumtiems (veikėjas nemirs, tačiau gyvybių stulpelis pamažės gana smarkiai), ar kovoti iš arti, tačiau rizikuoti būti tiesiog nugalėtam (kovojant aklai, priešininkai gali pasirodyti nesąžiningai stiprūs). Tiesa, protingai pasirinkus tonikus ir dievų statulėles (kurios suteikia priešininkams galių, didesnius piniginius atlyginimus ar t.t.t.) žaidimas gali pasidaryti kiek per lengvas.

Norint atsipūsti nuo istorijos misijų, galima išbandyti savo jėgas ginklų įššūkiuose ar antplūdžių arenose. Ginklų iššūkiai pareikalaus pademonstruoti visas žinias apie ginklą, jo naudojimo subtilybes. Per tam tikrą laiką, reikės atlikti vienokias ar kitokias užduotis. Štai su pačiu pirmu, ir geriausiu ginklu sutinkamu žaidime, kūjų, reikia sudaužyti šimtą objektų kuo greičiau. Spėjus tai padaryti per reikalaujamą laiko tarpą – laimime tris prizus. Tai padarius kiek lėčiau – du ir vos spėjus besibaigiant laikui – vieną. O štai antplūdžio įššūkiai yra kiek tiesmukesni – reikia įveikti bangas priešų, su vis mažėjančiomis tonikų atsargomis ir stiprėjančiais varžovais. Įveikus tam tikrą kiekį bangų – gaunamas solidus piniginis prizas, bei tęsiama pasakoti tam tikrų veikėjų priešistorė. Būtent šis aspektas mane labiausiai ir nustebino. Niekada žaidime nemačiau, jog įššūkių kambariai kaip nors prisidėtų prie istorijos plėtojimo. O turint tokią įdomią ir įtraukiančią istoriją kaip ši, sprendimas man pasirodė labai netikėtas.

„Bastion“ yra retai videožaidimų padangėje pasitaikantis reiškinys. Tokio kokybiško ir užbaigto žaidimo regėti neteko jau seniai. Pradedant muzika, grafiniu apipavidalinimu, žaidmo mechanika ir istorija – viskas tiesiog puiku. Tai pirmasis „Supergiant games“ kurtas žaidimas, kartu ir įspūdingas debiutas. Nepriklausomiems žaidimų kūrėjams kartelė kątik buvo pakelta labai aukštai.