Iš žurnalo PC Klubas 2006/06. Autorius: Diesel

Pirmiausia į akis krenta grafika. Ne paslaptis, jog šis „Ghost Recon’as“ yra ir naujojoje „XBox360“ konsolėje. PC versija, nenorėdama atsilikti, taip pat „užsuko“ grafiką kiek tik tikriausiai begalėjo.. Žinoma, tai yra puiku, kai matai taip dažnai dabar linksniuojamą „next gen“ grafiką. Šuolis akivaizdus, beje, ji privertė mane pakloti ne vieną tūkstantį litų kompiuterio „upgreidui“…

Visas veiksmas vyksta Meksikoje, tiksliau viename Meksikos mieste. Netolima ateitis, ir jūs, generolas, vardu Scottas Mitchellas, su savo būriu (trim ištikimais pagalbininkais) atsidursite apleistame bei sukilėlių užimtame mieste. Beje, jūsų būrys ne bet koks, o specialusis, kuris pasivadino gana keistu pavadinimu – vaiduoklis (Ghost).

Kaip ir buvo galima tikėtis, visas žaidimas pralėks vykdant vieną misiją po kitos. Atrodytų gan nuobodoka, ar ne? Bet jūsų scenarijus, jūsų istorija rutuliojasi toliau kas kartą, kai užbaigiate misiją. Iš tiesų čia visa istorija yra viena didelė misija. Juk pradėsime viską nusileisdami parašiutu, tada susiieškosime išsibarsčiusius draugus ir pirmyn miesto valyti ;). Na, bet grįžkime prie istorijos.

Ginkluoti ir įniršę sukilėliai užgrobia miestą, nužudo Kanados ministrą pirmininką ir pradangina Meksikos bei JAV prezidentus. Po visos šitos betvarkės į vietą prisistato „vaiduokliai“, kuriems ir atiteko kone sunkiausias darbas — iššaudyti blogiukus.

Jeigu jūsų kompiuteriai pakankamai galingi, manau, dar tik iššokę iš lėktuvo pamatysite šio žaidimo didybę. Krentant atsivers nuostabus vaizdas — didingas didmiestis su dangoraižiais, daugiabučiais, krautuvėlėmis, gatvėmis, parkais ir t.t. O nusileidę, jūs prasmegsite lyg maža skruzdelytė aukštoje nenušienautoje pievoje. Dabar skintis kelią link kiekvieno „rally point‘o“ reikės pėsčiomis. Svarbiausia, jog bet kur, kur tik pažvelgsite, gali tupėti priešas. Na, arba pats atvažiuos iki jūsų…. Netgi bus taip, kad stovėdami vienoj vietoj vis tiek „užsirausite“ ant priešo. Manau, jo matymo atstumas ir pastabumas dar neprilygsta nė vienam žaistam žaidimui. Gali būt taip, kad net nematysite, iš kur šaudo, arba gausite vieną prieštankinę raketą ir po būrio… Bet štai situaciją gelbėja mūsų „taktinis žemėlapis“. Viską galėsite stebėti iš palydovo: kur priešas patruliuoja, kur tankas sukiojasi, ar kur snaiperis tyko. Tai, žinoma, leis jums suplanuoti savo veiksmus prieš pradedant atakas. Jūsų bendražygiai čia labai padės. Jūs juos galėsite vaikyti kur tik panorėsite, o minėtas žemėlapis jums leis suorganizuoti kone visos misijos perėjimo maršrutą. Netgi savo monitoriaus kampe galėsit išvysti, ką mato jūsų kariai (tik, deja, nelabai aiškiai).. Aišku, prieš misiją juos teks apginkluoti, tai vėlgi leis regzti savas strategijas. Galite padaryti savo visą būrį bemaž snaiperių rinktine, bet artimose kovose bus riesta. Na, žodžiu, turėsite pakankamai laiko išstudijuoti ir pasirinkti tinkamiausią sau ginkluotę. Taip pat derėtų paminėti, jog draugai tikrai nesugebės atlikti darbo taip gerai, kaip galėtumėte padaryti jūs pats. Galbūt jie labiau tiktų priešų dėmesio atitraukti, nors, tiesą pasakius, ir juos guldyti puikiai sugeba. Bent jau man snaiperis pasirodė labai taiklus ir agresyvus. Na, bet jei jau tenka dengtis nuo priešų ugnies, tai geriau pats juos vykite kuo greičiau iš pavojingos zonos, nes draugužiams tai tikrai „nedašus“. Tiesiog nepamirškite – jūs čia vadas, tai ir žingsniuokite pirmas, o jei jau prireiks pagalbos, kvieskitės draugus.

Progų nervų protrūkiams šis žaidimas suteikia gana daug. Pirmiausia dėl to, jog „seivintis“ išeis (tiksliau, jus automatiškai „užseivins“ ) tik priėjus tam tikrą vietą — „checkpoint‘ą“. Taigi nuo vieno iki kito „checkpoint‘o“ gali eiti išties ilgas ir varganas kelias.

Kas svarbiausia: jei jau vieną kartą pusiaukelėje nužudė, tai ir antrą kartą gali lengvai pakloti iš kitos pusės netikėtai prisėlinęs priešas. O smagiausia būna tada, kai tų priešų net nepastebi — eini eini eini, „Bum!“ — negyvas, eini eini eini, „Bum!“ — negyvas. Nežinia, iš kur! Įsivaizduojate, kaip tada užverda kraujas? Geriau po ranka turėkite kokį pliušinį žaisliuką, kad galėtumėte „išsilieti“, nes kitaip tikriausiai kentės vargšė klaviatūra. Bet, žiūrint iš kitos pusės, tai yra gana „fun“ dalykas, reikalaujantis labiau įsilieti į žaidimą, susikaupti, mąstyti, apgalvoti kiekvieną žingsnį. Tokiu būdu mes turime labai tikrovišką, sudėtingą simuliatorių. Na ir kas, kad mūsų sveikatos būsena bus vaizduojama žalia, geltona ir raudona spalvomis, tai nereiškia, jog mus nužudys trečia kulka. Gali pakakti vienos ir mes jau gulime..

Grafika, jau minėjau, atrodo puikiai. Žinoma, resursus taip pat puikiai „ryja“. Detalūs namai, detalūs žmonės, automobiliai, medžiai, plius ypač daug realistiškumo suteikiantys efektai pritartina vaizdą prie tikrovės. Žaidimo fone vyraus daugiausia geltona spalva, atkurdama tvankaus meksikietiško miesto atmosferą. Virš namų kyšantys kaminai leis dūmus, nuo kurių oras taps dar tvankesnis, o aplinkui nebus nė gyvos dvasios, visas miestas apleistas, automobiliai palikti gatvių viduryje, kai kur matosi karinio transporto liekanos, užtvaros…

Labiausiai vertinu tą atmosferą. Kaip matote, ji čia tiesiog pribloškianti. Bet tuo grožybės dar nesibaigia.

Garsas. Štai čia jis yra tiesiog tobulas. Vien tik dėl šio žaidimo galima išleisti pora šimtų litų naujoms „Creative“ „suroundinėms“ kolonėlėms.

Priekyje ir tolumoje girdėsite lengvą automatų pokšėjimą, o kulkos, pasiekusios jus, užnugaryje zvimbčios ir kapos betonines sienas. O garsai, pasislėpus už automobilio, — metalo dzingėjimas, stiklų trupėjimas, duslus padangų nuleidimas… Šie garsai tiesiog automatiškai privers jus palenkti galvą. O tada iššokite iš už skylėto it sūris automobilio ir leiskite savo automatui riaumoti, bosas net spinteles kambario kampe pradės tarškinti, ir tada, nuščiuvę iš nuostabos, pajuskime nugara prabėgančius šiurpuliukus. Paspauskime „ESC“, atsiloškime ir pasakykime: „Čia taip bent!”. Tada susiieškokime užkandžių naktipiečiams ir nuspręskime šia naktį nebemiegot ;).

Daugelio žaidėjų režimas

„Advanced Warfighter“ turi ne tik vieno žaidėjo patirtį, bet ir „multiplayer“ režimą. Tiesa, ši vieta, adaptuojant žaidimą iš „Xbox 360“ į PC platformą gan stipriai nukentėjo. Iš konsolinės versijos daugeliui žaidėjų skirtų režimų kiekio PC platformoje turime tik du režimus. Pastaruoju metu madingas bendradarbiavimo (co-op) režimas leidžia įveikti visą vieno žaidėjo kampaniją kartu su trimis kitais žaidėjais. Vienas jų apsiima lyderio vaidmenį ir gali naudotis taktiniu žemėlapiu, organizuoti likusiųjų karių išsidėstymą ir veiksmus.

„Domination“ režimas yra tarsi „Battlefield“ ir „Unreal Tournament“ „Onslought“ režimo mišinys. Miestas, padalintas į zonas, kurios sujungtos tiekimo linijomis. Komandos atsiduria savo bazinėje zonose, esančiose skirtingose miesto pusėse. Skverbdamiesi į žemėlapio gilumą link priešo žaidėjai užiminėja naujas zonas. Kad užimtų ir įsitvirtintų zonoje bei iš jos pradėtų gauti naują įrangą, žaidėjai privalo toje zonoje turėti persvarą prieš priešininkų karius.

Kūrėjai žada ir įprastą „Deathmatch“ režimą, kuris turėtų pasirodyti su būsimuoju atnaujinimu.

Pirmasis įspūdis

Švelniai tariant, buvau priblokštas grafikos ir garsų visumos. 9,3

Siužetas

Verčiau pasigrožėkime pačiu žaidimu. 8,3

Grafika

Nekeitėte vaizdo kortos jau kelis metus? Pats laikas pasikeisti ;). 9,5

Garsas

Jei kaimynai neiškvies policijos dėl virš jų būsto siautėjančių susišaudymų, tai bent jau ateis vakare ir maloniai paprašys pritildyti garsą. 9,6

Valdymas

Ech, taip nenorėjau paminėti šios žaidimo ne tokios spindinčios pusės. Bet teks — valdymas gana neįprastas, vadinasi, sudėtingas. Reikia laiko priprasti, o tai nervina. 8,0

Išvada

Štai čia aš turėčiau susumuoti viską , kas bloga ir gera, tada pasakyti: „Pirkite!” arba “Nepirkite!”. Nepykite, bet aš praleisiu pirmąją dalį. Iškart prie antrosios — pirkite! 9,0