Kompanija Razorworks keičia savo veiklos kryptį ir sraigtasparnio Apache šturvalą maino į lenktyninio automobilio vairą. Įdomu, apie ką kūrėjai galvoja dabar, kai žaidimai apie apačius, atakuojančius Basros priemesčius, taptų itin populiarūs.

Nors kalba eis ne apie tai

Total Immersion Racing (TIR) Europoje pasirodė dar pernai, tačiau žaidimo leidimas Baltijos valstybėms truputį pavėlavęs parduotuvių lentynas pasiekia tik dabar. Žaidimo kūrėjai jau senai giriasi neeiliniais žaidimo privalumais, daugiausiai dėmesio skirdami kalboms apie AI. „Reikalaukite protingų lenktynių“, — sako Razorworks vyrukai, —„tai pirmas lenktynių žaidimas, kuriame kompiuterinio oponento AI prilygsta tikro lenktynininko mąstymui“ pritaria jų verslo partneriai iš Empire. Būtent apie tai ir kalbėsim…

Globalinis karjerizmas

Pastaruoju metu visi net ir paprasčiausi shareware žaidimai stengiasi pateikti žaidėjui siužetą. To pasekoje prieš pradėdami žaisti eilinį Arkanoid kloną mes priversti klausytis kūrėjo/ų kalbų apie žemę užpuolusius ateivius ir supergalingą žmonijos ginklą — šokinėjantį kamuolį. Rimtesni žaidimai ne išimtis, tad Razorworks ir Empire kompanijų nuomone eilinis lenktynių žaidimas šiomis dienomis atrodytų nekaip. Nusipirkę licencijas aštuoniolikos automobilių naudojimui (tarp jų yra ir ne vieno lietuvio širdžiai mieli BMW bei Audi GT klasės automobiliai), vyrukai kibo į darbą. Žinoma, standartiniu karjeros režimu dabar nieko nenustebinsi, tad kūrėjai šią problemą ėmėsi spręsti kitaip. Siužetinėje žaidimo dalyje nepastebėjau nieko ypatingo ar išskirtinio, startuojame kaip pradedantysis vairuotojas, pasirašome sutartį su komanda ir lenktyniaujame su ja vieną sezoną. Pasibaigus varžyboms, priklausomai nuo rezultatų, gauname naujus pasiūlymus prisijungti prie kitų komandų. Standartas. Ir, pasirodo, tai nėra žaidimo esmė. Lipdami karjeros laiptais ir dalyvaudami varžybose mes visada susiduriame su tais pačiais lenktynininkais, kurie kartais kaip ir mes pakeičia komandas. Taigi kiekvienas lenktynininkas stengiasi prisiminti mūsų elgesį trasoje, o žaidėjo blogo elgesio sukeltą pyktį kaip kokį plytgalį dar ilgai nešiojasi užantyje ir laukia progos sviesti jį į mūsų daržą. Pasak kūrėjų, tai bus didžiausias iššūkis žaidėjui.

Žaidime dar yra režimas Chalenge, tačiau jo principas dar paprastesnis ir gal dėl to kai kuriems žaidėjams pasirodys smagesnis. Nors pats vairavimo ar lenktyniavimo pobūdis nesiskiria nuo karjeros režimo, visa kita primena arkadinius žaidimus. Iš esmės tai paprasčiausios „Nugalėk ir atrakink“ varžybos.

Tikrai dirbtinis

Taigi pakalbėkime apie išgirtąjį AI. Pirmosiomis žaidimo minutėmis nepastebėjau jokios ypatingos pažangos kompiuterinių oponentų elgesyje, maža to, pražaidęs valandą buvau tikras, kad AI nėra puikus lenktynininkas. Atvirai pasakius, panaši situacija yra visą laiką, tačiau su tam tikromis išlygomis. Oponentai tikrai nėra puikūs lenktynininkai, tačiau jie yra ganėtinai kerštingi. Pasirodo, žaidimas turi būti nuobodus mažiausiai pusvalandį, kad mes spėtume prisivirti košės, kurią teks srėbti visą likusį žaidimo laiką. Tai pakankamai smagus užsiėmimas (srėbti košę), mat žaidimas meta kiek kitokio pobūdžio iššūkį. Žaidimo pradžioje visi oponentai elgiasi kultūringai, esant skubiam reikalui posūkiuose net pristabdo ir praleidžia mus į priekį. Žinoma, taip nebūna, jei minėtam posūkyje pasivejam du vienos komandos narius, mat tokiu atveju vienas iš komandos narių visais įmanomais ir leistinais būdais stengiasi mus pristabdyti ir pelnyti kelias sekundes savo kolegai. Kaip ten bebūtų, išvengti susidūrimų net žaidimo lygmenyje Easy beveik neįmanoma, kartais dėl to kalti mes patys, kartais — pernelyg užsispyręs oponentas. Tiesa, nepaminėjau fakto, kad oponentai ne tik turi nuomonę apie mus, bet ir bendrą savo veiksmų strategija. Į tai reikia atsižvelgti, mat lenkiant labai svarbu žinoti, ar oponentas važiuoja gynybiniu, ar agresyviu režimu.

Anksčiau ar vėliau mes supykdysime vieną ar kitą vairuotoją, ir tada prasideda tikras smagumas, mat dirbtinis intelektas spjauna į savo poziciją varžybose ir meta visas pastangas tam, kad mūsų pozicija būtų kuo žemesnė. Jei tvarkingai lenktyniaujant AI negali girtis išradingumu, tai stengdamasis blokuoti ar nustumti mus nuo trasos jis sužiba. Perpykę oponentai puikiai išnaudoja posūkius mūsų išmetimui į smėliuku pabarstytas teritorijas, kuriose automobilis beveik sustoja. Jei piktų lenktynininkų daugiau ir dar neduok dieve jie priklauso vienai komandai, problemos tampa sudėtingesnės, mat tokiu atveju priešininkai stengiasi nekontaktuoti su mumis tiesiogiai, o provokuoti mus daryti klaidas, neleisdami persirikiuoti prieš posūkį ir t.t. Vienintelis minusas kurį pastebėjau kovų su AI metu, buvo kai kurių veikėjų įprotis visą kelią baksnoti mūsų automobilį, ilgainiui toks elgesys įgrįsta, kai tuo tarpu mus baksnojančio niekšelio pykčio matuoklis kyla. Kitais žodžiais tariant, pats apdaužo ir dar kiaule išvadina.

Baigiant kalbas apie AI, derėtų pridurti, kad tikrai rimti rūpesčiai kyla tik sunervinus kitus aukštesnės klasės lenktynininkus, mat kažkada mums teks važiuoti ir su jais, bet mes būsim dar naujokai, neįpratę prie naujo automobilio valdymo. Tokiomis akimirkomis AI gali rimtai pakenkti mūsų karjerai. Visais kitais atvejais oponentai gali būti „išduriami“ ir nuspėjami, tačiau nevertėtų pernelyg atsipūsti, kad paskutiniame rate nepakliūtume į didelę bėdą. Kalbant atvirai, TIR AI labai primena standartinį vidutinio lenktynių žaidimo modelį, tačiau jo noras kautis ir kerštauti jį truputi pagyvina ir išskiria iš kitų.

Saulės zuikučiai ant įkaitusio asfalto

Kalbant apie žaidimo grafiką nori nenori tenka prisiminti PS2 žaidimus. Žaidimo varikliukas labai norėjo ir stengėsi būti panašus į legendinį Gran Turismo 3. Kaip ten bebūtų, TIR atrodo tikrai labai mielai, ypač kalbant apie asfaltą, kuriuo važiuojame. Saulės atspindžiai, šešėliai, apsitrynusios skiriamosios juostos ir stabdymo žymės atrodo puikiai. Beje, visos trasos sumodeliuotos taip, kad žaidėjas visada matytų idealią važiavimo trajektoriją. Tiesa, treniruočių režime ji pažymima ryškia linija, o varžybose tenka orientuotis pagal pajuodimus ant asfalto. To visiškai pakanka. Papuošimai arti trasos atrodo neblogai, tačiau tolėliau esantiems objektams akivaizdžiai pagailėta švarumo ir detalumo. Automobiliai labai panašūs į tikrus, atrodo gražiai, tačiau įspūdžio, kad žiūri filmuotą medžiagą, nesudaro. Specialieji efektai irgi neperžengia vidutinio lygio, o nelūžtantys automobiliai šiame žaidime — tikras minusas. Žaisdami kai kuriuos lenktynių žaidimus galime to nepaisyti, tačiau TIR paremtas agresyvia kova, ir bent jau įdužę žibintai bei atsidarinėjanti apsilamdžiusi bagažinė tikrai pelnytų žaidimui papildomą balą. Baigiant reiktų paminėti, kad visos žaidimo trasos egzistuoja realiame pasaulyje, tad lenktynės vyks tose pačiose Monzos, Hokenheimo ar Silverstouno trasose. Kai kuriuose jų kūrėjai pristatė užtvarėlių, kad apribotų bendrą lenktynių greitį.

Reziumė

Prisipažinsiu, mano galvoje šio žaidimo vertinimas ilgai blaškėsi tarp gero ir vidutinio, tačiau priimdamas domėn faktą, kad GT lenktynių PC rinkoje yra išties nedaug, drįstu teigti, kad tai — vienas geresnių automobilių simuliatorių. Esminiais žaidimo pliusais, žinoma, pavadinčiau kiek kitokį nei įprastą AI, malonią lenktynių atmosferą (mat vienu metu startuoja visų klasių lenktynininkai), nenuobodų „geimplėjų“ ir sąlyginai ilgą žaidimo gyvavimo trukmę. Sąlyginai todėl, kad karjeros režimas turi tik pradžią, o pabaigos — ne, iš principo vienam žaidėjui šis režimas atsibos jau po trijų sezonų, sudalyvavus visų klasių lenktynėse, kai tuo tarpu kitas žaidėjas gali siekti tobulumo vienoj ir toj pačioj komandoj praleisdamas keletą sezonų. Kad žaidėjas nešokinėtų iš klasės į klasę, kūrėjai pasistengė sukurti skirtingą vairavimo modelį visiems automobiliams, tad pasiekę pergalę vairuodami Noble nesitikėkite, kad viskas bus taip pat sėdus už Lister vairo. Antra vertus, besitęsiantys konfliktai tarp AI ir žaidėjo dar prailgina gyvenimą žaidimui, mat tik po keleto valandų žaidimo TIR iš tikrųjų tampa įdomus. Galų gale režimas Chalenge su visais jame užslėptais prizais turėtų sulaikyti žaidėjus nuo operacijos Uninstall dar savaitėlę ar dvi.

Kalbant apie valdymą, jau minėjau skirtingus automobilių valdymo modelius. Iš esmės tai puiki ir sveikintina idėja, tačiau valdymas dėl to truputį nukentėjo. Kai kurie automobiliai turi keistą savybę važiuodami neliesti ratais asfalto, ir užuot važiavę levituoti paviršiumi, tuo tarpu valdant kitus susidaro jausmas, kad automobilis lyg magnetu pritrauktas prie kelio dangos. Antra vertus, beveik visi automobiliai puikiai suvaldomi valdymo pulteliu, tačiau lenktynėms naudojantys klaviatūrą piliečiai, prieš startuodami su nauju automobiliu, turėtų įsitikinti, ar jo valdymo modelis jiems priimtinas.

Rimtų simuliatorių mėgėjai gali nusivilti pamatę ne visai adekvačią žaidimo fiziką, bei apribotas automobilio konfigūravimo galimybes, tačiau žaidėjams, įpratusiems prie arkadinių pasivažinėjimų, TIR turėtų sukelti daug teigiamų emocijų ir tuo pat metu tapti virtualaus vairavimo pradžiamoksliu.

Iš principo neblogas žaidimas su keliomis novatoriškomis idėjomis. Tai nėra tobulas simuliatorius, bet ir ne arkada.